"Swedbank" Asmeninių finansų institutas: trečdalis šalies gyventojų norėtų, kad jų antroji pusė uždirbtų daugiau

Moterys labiau norėtų, kad jų antrosios pusės gautų didesnį darbo užmokestį, o vyrai tuo metu pageidauja, kad šios racionaliau apsipirktų ir dėl pirkinių dažniau pasitartų. Tai atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas.

Paklausti, kokių pasikeitimų antrosios pusės finansinėje elgsenoje labiausiai norėtų, apklaustieji dažniausiai minėjo norį, kad partneris dirbtų geriau apmokamą darbą (tokį atsakymo variantą pasirinko 36 proc. antrąją pusę turinčių apklaustųjų). Antrosios pusės darbo keitimu į geriau apmokamą labiau susirūpinusios moterys.

„Tokį moterų vertinimą galėjo nulemti keli veiksniai. Statistinis vyras Lietuvoje visuomet gaudavo didesnį darbo užmokestį, tad tradiciškai buvo laikomas šeimos galva ir pajamų garantu. Tuo tarpu moterys, kaip parodė ir šis tyrimas, valdo didesnę šeimos biudžeto išlaidų dalį, todėl greičiau ir ryškiau pajunta pajamų pokyčius. Pastaraisiais metais šiuos pokyčius daugiausiai lėmė didesnis vyrų nedarbas ir sparčiau, palyginti su moterų, mažėjęs jų atlyginimas“, – pastebi „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Spartesnis vyrų gaunamo vidutinio darbo užmokesčio mažėjimas lėmė tai, kad atotrūkis tarp moterų ir vyrų gaunamo darbo užmokesčio Lietuvoje pasiekė mažiausią reikšmę per 10 metų. Paskutinįjį 2010 m. ketvirtį vyrai „į rankas“ gavo 15 proc. daugiau nei moterys, kai, pavyzdžiui, 2007-ųjų pabaigoje šis skirtumas siekė net 25 proc. O ir vyrų nedarbas, nors pastaruoju metu šis skirtumas ėmė mažėti, prieš metus dar buvo 10,1 proc. didesnis.

Tuo metu tyrimo respondentai vyrai dažniausiai minėjo norį, kad partnerė racionaliau apsipirkinėtų (35 proc.), o prieš tai pasitartų (32 proc.). Asmeninių finansų ekspertė pastebi, kad, valdant didesnę išlaidų dalį, moterims tenka prisiimti didesnę atsakomybę ir už racionalų išlaidų valdymą.

Mato trūkumų vieni kitų finansinėje elgsenoje

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė atkreipia dėmesį, jog nevertėtų numoti ranka ir į kitus bendrame poros finansiniame gyvenime aktualius klausimus, ne tik pajamas ir kasdienių išlaidų valdymą.

Štai 24 proc. respondentų mano, jog jų antroji pusė nepakankamai rūpinasi ateitimi – gyventojai pasigenda didesnių gyvenimo partnerio pastangų kaupti santaupas vaikų ateičiai, juodai dienai ar senatvei. Net 22 proc. poroje gyvenančių apklaustųjų norėtų, kad antroji pusė aktyviau dalyvautų tvarkant finansus ir teiktų daugiau pasiūlymų, kaip efektyviau valdyti biudžetą.

Anot O. Bložienės, toks partnerių nepasitenkinimas vienas kito finansine elgsena gali skatinti finansinę neištikimybę: ankstesni tyrimai parodė, kad moterys kartais nuslepia dalį išlaidų, o vyrai neatskleidžia visų pajamų. „Sušvelninti finansinių lūkesčių neatitikimą tarp partnerių galėtų ir efektyviau valdyti šeimos ar poros finansus padėtų bendrų tikslų išsikėlimas, sutarimas dėl taisyklių ir aiškius atsakomybių pasiskirstymas“, - komentuoja „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė.

Šalies gyventojų nuomonės dėl gyvenimo partnerio finansinės elgsenos sociologinį tyrimą „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu vasario 9-17 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 nuolatiniai Lietuvos gyventojai (18-75 m.), iš kurių antrąją pusę turėjo 68 proc. apklaustųjų.

Apie „Swedbank“ Asmeninių finansų institutą. Institutas yra nepriklausoma „Swedbank" banko dalis. Jo paskirtis – atidžiai stebėti ir tirti gyventojų finansinės situacijos pokyčius bei šviesti visuomenę asmeninių finansų valdymo klausimais. 2009 m. Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje įkurti institutai yra Švedijoje jau nuo 1960 m. veikiančio Asmeninių finansų instituto padaliniai vietinėse rinkose.

 


"Swedbank" Asmeninių finansų institutas: trečdalis šalies gyventojų norėtų, kad jų antroji pusė uždirbtų daugiau

Moterys labiau norėtų, kad jų antrosios pusės gautų didesnį darbo užmokestį, o vyrai tuo metu pageidauja, kad šios racionaliau apsipirktų ir dėl pirkinių dažniau pasitartų. Tai atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas.

Paklausti, kokių pasikeitimų antrosios pusės finansinėje elgsenoje labiausiai norėtų, apklaustieji dažniausiai minėjo norį, kad partneris dirbtų geriau apmokamą darbą (tokį atsakymo variantą pasirinko 36 proc. antrąją pusę turinčių apklaustųjų). Antrosios pusės darbo keitimu į geriau apmokamą labiau susirūpinusios moterys.

„Tokį moterų vertinimą galėjo nulemti keli veiksniai. Statistinis vyras Lietuvoje visuomet gaudavo didesnį darbo užmokestį, tad tradiciškai buvo laikomas šeimos galva ir pajamų garantu. Tuo tarpu moterys, kaip parodė ir šis tyrimas, valdo didesnę šeimos biudžeto išlaidų dalį, todėl greičiau ir ryškiau pajunta pajamų pokyčius. Pastaraisiais metais šiuos pokyčius daugiausiai lėmė didesnis vyrų nedarbas ir sparčiau, palyginti su moterų, mažėjęs jų atlyginimas“, – pastebi „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Spartesnis vyrų gaunamo vidutinio darbo užmokesčio mažėjimas lėmė tai, kad atotrūkis tarp moterų ir vyrų gaunamo darbo užmokesčio Lietuvoje pasiekė mažiausią reikšmę per 10 metų. Paskutinįjį 2010 m. ketvirtį vyrai „į rankas“ gavo 15 proc. daugiau nei moterys, kai, pavyzdžiui, 2007-ųjų pabaigoje šis skirtumas siekė net 25 proc. O ir vyrų nedarbas, nors pastaruoju metu šis skirtumas ėmė mažėti, prieš metus dar buvo 10,1 proc. didesnis.

Tuo metu tyrimo respondentai vyrai dažniausiai minėjo norį, kad partnerė racionaliau apsipirkinėtų (35 proc.), o prieš tai pasitartų (32 proc.). Asmeninių finansų ekspertė pastebi, kad, valdant didesnę išlaidų dalį, moterims tenka prisiimti didesnę atsakomybę ir už racionalų išlaidų valdymą.

Mato trūkumų vieni kitų finansinėje elgsenoje

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė atkreipia dėmesį, jog nevertėtų numoti ranka ir į kitus bendrame poros finansiniame gyvenime aktualius klausimus, ne tik pajamas ir kasdienių išlaidų valdymą.

Štai 24 proc. respondentų mano, jog jų antroji pusė nepakankamai rūpinasi ateitimi – gyventojai pasigenda didesnių gyvenimo partnerio pastangų kaupti santaupas vaikų ateičiai, juodai dienai ar senatvei. Net 22 proc. poroje gyvenančių apklaustųjų norėtų, kad antroji pusė aktyviau dalyvautų tvarkant finansus ir teiktų daugiau pasiūlymų, kaip efektyviau valdyti biudžetą.

Anot O. Bložienės, toks partnerių nepasitenkinimas vienas kito finansine elgsena gali skatinti finansinę neištikimybę: ankstesni tyrimai parodė, kad moterys kartais nuslepia dalį išlaidų, o vyrai neatskleidžia visų pajamų. „Sušvelninti finansinių lūkesčių neatitikimą tarp partnerių galėtų ir efektyviau valdyti šeimos ar poros finansus padėtų bendrų tikslų išsikėlimas, sutarimas dėl taisyklių ir aiškius atsakomybių pasiskirstymas“, - komentuoja „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė.

Šalies gyventojų nuomonės dėl gyvenimo partnerio finansinės elgsenos sociologinį tyrimą „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu vasario 9-17 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 nuolatiniai Lietuvos gyventojai (18-75 m.), iš kurių antrąją pusę turėjo 68 proc. apklaustųjų.

Apie „Swedbank“ Asmeninių finansų institutą. Institutas yra nepriklausoma „Swedbank" banko dalis. Jo paskirtis – atidžiai stebėti ir tirti gyventojų finansinės situacijos pokyčius bei šviesti visuomenę asmeninių finansų valdymo klausimais. 2009 m. Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje įkurti institutai yra Švedijoje jau nuo 1960 m. veikiančio Asmeninių finansų instituto padaliniai vietinėse rinkose.