Ką lietuviai norėtų pakeisti savo gyvenime, kad jaustųsi geriau

Beveik po trečdalį Lietuvos gyventojų prisipažįsta norintys daugiau judėti, sveikiau maitintis, išmokti valdyti stresą, o ketvirtadalis norėtų daugiau laiko skirti sau. Kaip parodė Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ DELFI užsakymu atliktas tyrimas, tai geidžiamiausi lietuvių gyvenimo būdo pokyčiai. Tačiau vos 14 proc. respondentų tyrimo metu buvo pavykę šiuos pokyčius įgyvendinti.
Pokytis Nr. 1 – daugiau judėti

Tyrimo duomenimis, gyvenimo būdo pageidaujamus pokyčius labiausiai apsprendžia respondentų lytis bei amžius. Lietuvos moterų geidžiamiausi pokyčiai šiais metais – skirti daugiau laiko sau, sveikiau maitintis ir daugiau judėti. Vyrai dažniau pageidauja daugiau judėti, mesti rūkyti bei skirti daugiau laiko šeimai, draugams.

Skamba kiek paradoksaliai, tačiau noras daugiau judėti ir sportuoti tapo geidžiamiausiu gyvenimo būdo pokyčiu jauniausioje (18-25 m.) amžiaus grupėje. 25-45 amžiaus gyventojų siektini tikslai – išmokti valdyti stresą bei rasti daugiau laiko sau. Nuo 35 m. smarkiai išauga sveikos mitybos poreikis. 45-55 m. amžiaus grupėje taip pat vyrauja poreikis sveikiau maitintis, skirti daugiau laiko sau. 55 m.ir vyresni tyrimo dalyviai dažniau jaučiasi nepakankamai sveikai besimaitinantys bei per mažai judantys. Be to, šioje amžiaus grupėje ryškesnis poreikis tapti taupesniam.

Žurnale „Focus“ paskelbti analogiško vokiečių apklausos tyrimo rezultatai rodo, kad pastarosios šalies gyventojai labiausiai norėtų geriau valdyti stresą, skirti daugiau laiko šeimai bei draugams, daugiau judėti (šaltinis – DAK).

Lietuvos respondentai be jau minėtų punktų taip pat įvardijo norintys daugiau laiko skirti šeimai bei draugams, mesti rūkyti ir numesti svorio. Šie teiginiai sulaukė panašaus skaičiaus, apie penktadalio, respondentų palaikymo. Mažiausiai lietuvių norėtų pakeisti įprotį daug laiko praleisti prie televizoriaus (7,7 proc.) bei vartoti alkoholį (7,5 proc.).

Ką šiais metais savo gyvenimo būde labiausiai norėtumėte pakeisti? (proc.)

Daugiau judėti, sportuoti 29,3
Sveikiau maitintis 27,0
Išmokti valdyti stresą, mažiau nervintis 26,9
Skirti daugiau laiko sau, savo pomėgiams 25,2
Tapti taupesniu 22,4
Skirti daugiau laiko šeimai, draugams 19,3
Mesti rūkyti 18,4
Numesti svorio 17,8
Mažiau žiūrėti TV 7,7
Mažiau vartoti alkoholio 7,5
Kita 5,9
Iš viso 100

Galimi keli atsakymų variantai. Atsakymų suma viršija 100 proc.

Gyventi sveikiau bandė ne kartą

Poreikis numesti svorio, skirti daugiau laiko sau bei daugiau judėti, sportuoti yra, galima sakyti, žmogaus valios silpnumo liudininkai – daugiau nei du trečdaliai šiuos poreikius įvardijusių tyrimo dalyvių prisipažino, kad bandė tokius pokyčius savo gyvenime įgyvendinti ir anksčiau. O štai noras mažinti priklausomybę nuo televizoriaus yra pakankamai „naujas“ – tik 35 proc. šį tikslą įvardijusių, bandė šio tikslo siekti ir anksčiau.

Ar bandėte tai daryti anksčiau? (proc.)

Taip 52,4
Ne 47,6
Iš viso: 100

Netinkamus žmonių įpročius, kaip vieną svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, nuolat savo kasmetiniame pranešime mini ir Nacionalinė sveikatos taryba. Anot Tarybos pirmininko Juozo Pundziaus, kitų šalių praktika rodo, kad žmonių švietimas nėra pakankamas veiksnys, galintis juos pakeisti, tačiau tai padarytų finansiniai svertai – papildomas mokestis už sveikatai žalingą gyvenimo būdą, pavyzdžiui, rūkymą, antsvorį, girtavimą.

Mediko teigimu, šalyse, kurios turi progresinių sveikatos draudimo mokesčių praktiką, tikrinamas ne tik pomėgis rūkyti bei gydytojo skirtų vaistų vartojimas, bet ir judėjimas. Prie žmogaus tvirtinamas aparačiukas, kuris fiksuoja jo fizinį aktyvumą. Jei žmogus juda nepakankamai, jis moka didesnius mokesčius.

Be to, svetur vyksta privalomi pacientų mokymai. Žmonės gauna sveikos gyvensenos bei mitybos pagrindus arba giliau susipažįsta su savo liga bei rekomendacijomis, kaip su ja gyventi. Jei pacientas nenori mokytis, jis moka didesnį sveikatos draudimo mokestį. Jei pacientas nenori nieko žinoti apie savo ligą ir rekomendacijas, jis taip pat moka didesnį sveikatos draudimo mokestį.

Anot J. Pundziaus, mes paveldėjome nesveikos mitybos tradiciją. Dirbdami sunkų fizinį darbą, lietuviai valgydavo riebiai ir daug. Tai liudija iki šiol perkrauti vaišių stalai bei valgiaraščiuose dominuojantys riebūs gyvulinės kilmės patiekalai. Dar viena mūsų bėda – mažėjantis fizinis aktyvumas. Kadangi namuose tenka atlikti vis mažiau buitinių darbų, grįžę žmonės sėda ant sofos prie televizoriaus.

„Daugelis žmogaus sveikatą žalojančių veiksnių susiję su žmogaus pasirinkimu. Nors tai asmeninio žmogaus gyvenimo sritis, valstybė privalo įsikišti. Tai ir vienas iš ES sveikatos politikos tikslų. Žmogus, kuris neinvestuoja į savo sveikatą savo laiku, savo pasiryžimu sportuoti, apriboti maistą, turi mokėti didesnį mokestį. Aišku, tokios priemonės gali žmones suerzinti, tačiau jos neprieštarauja visuomenės solidarumo principui ir neužkrauna finansinės naštos žmogui, kuris susirgo ne dėl gyvenimo būdo“, - tikino medikas.

Blogiausiai sekasi atprasti nuo televizoriaus

Pasižadėjimų sau ilgiau pavyksta laikytis pradėjusiems sveikiau maitintis, mažiau vartoti alkoholio. Daugiau nei pusei jau siekusių šių tikslų pavyko „išsilaikyti“ daugiau nei mėnesį, o apie 20 proc. sėkmingai laikosi iki dabar. Greičiausiai geri ketinimai palūžta kovoje su televizoriumi – kas antras apsisprendęs praleisti mažiau laiko kiurksodamas prieš televizorių prie senų įpročių grįžta jau po savaitės.

Kaip ilgai Jums pavyko laikytis sau prisiimtų įsipareigojimų? (proc.)

Vieną dieną 2,9
Vieną savaitę 9,9
2-3 savaites 13,5
Mėnesį 19,0
2-3 mėnesius 19,3
4-6 mėnesius 4,9
Ilgiau nei 6 mėnesius 10,1
Laikausi iki dabar 14,5
Nežino/ neatsakė 5,9
Iš viso 100

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų sausio 17-24 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc..

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! 

 


Ką lietuviai norėtų pakeisti savo gyvenime, kad jaustųsi geriau

Beveik po trečdalį Lietuvos gyventojų prisipažįsta norintys daugiau judėti, sveikiau maitintis, išmokti valdyti stresą, o ketvirtadalis norėtų daugiau laiko skirti sau. Kaip parodė Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ DELFI užsakymu atliktas tyrimas, tai geidžiamiausi lietuvių gyvenimo būdo pokyčiai. Tačiau vos 14 proc. respondentų tyrimo metu buvo pavykę šiuos pokyčius įgyvendinti.
Pokytis Nr. 1 – daugiau judėti

Tyrimo duomenimis, gyvenimo būdo pageidaujamus pokyčius labiausiai apsprendžia respondentų lytis bei amžius. Lietuvos moterų geidžiamiausi pokyčiai šiais metais – skirti daugiau laiko sau, sveikiau maitintis ir daugiau judėti. Vyrai dažniau pageidauja daugiau judėti, mesti rūkyti bei skirti daugiau laiko šeimai, draugams.

Skamba kiek paradoksaliai, tačiau noras daugiau judėti ir sportuoti tapo geidžiamiausiu gyvenimo būdo pokyčiu jauniausioje (18-25 m.) amžiaus grupėje. 25-45 amžiaus gyventojų siektini tikslai – išmokti valdyti stresą bei rasti daugiau laiko sau. Nuo 35 m. smarkiai išauga sveikos mitybos poreikis. 45-55 m. amžiaus grupėje taip pat vyrauja poreikis sveikiau maitintis, skirti daugiau laiko sau. 55 m.ir vyresni tyrimo dalyviai dažniau jaučiasi nepakankamai sveikai besimaitinantys bei per mažai judantys. Be to, šioje amžiaus grupėje ryškesnis poreikis tapti taupesniam.

Žurnale „Focus“ paskelbti analogiško vokiečių apklausos tyrimo rezultatai rodo, kad pastarosios šalies gyventojai labiausiai norėtų geriau valdyti stresą, skirti daugiau laiko šeimai bei draugams, daugiau judėti (šaltinis – DAK).

Lietuvos respondentai be jau minėtų punktų taip pat įvardijo norintys daugiau laiko skirti šeimai bei draugams, mesti rūkyti ir numesti svorio. Šie teiginiai sulaukė panašaus skaičiaus, apie penktadalio, respondentų palaikymo. Mažiausiai lietuvių norėtų pakeisti įprotį daug laiko praleisti prie televizoriaus (7,7 proc.) bei vartoti alkoholį (7,5 proc.).

Ką šiais metais savo gyvenimo būde labiausiai norėtumėte pakeisti? (proc.)

Daugiau judėti, sportuoti 29,3
Sveikiau maitintis 27,0
Išmokti valdyti stresą, mažiau nervintis 26,9
Skirti daugiau laiko sau, savo pomėgiams 25,2
Tapti taupesniu 22,4
Skirti daugiau laiko šeimai, draugams 19,3
Mesti rūkyti 18,4
Numesti svorio 17,8
Mažiau žiūrėti TV 7,7
Mažiau vartoti alkoholio 7,5
Kita 5,9
Iš viso 100

Galimi keli atsakymų variantai. Atsakymų suma viršija 100 proc.

Gyventi sveikiau bandė ne kartą

Poreikis numesti svorio, skirti daugiau laiko sau bei daugiau judėti, sportuoti yra, galima sakyti, žmogaus valios silpnumo liudininkai – daugiau nei du trečdaliai šiuos poreikius įvardijusių tyrimo dalyvių prisipažino, kad bandė tokius pokyčius savo gyvenime įgyvendinti ir anksčiau. O štai noras mažinti priklausomybę nuo televizoriaus yra pakankamai „naujas“ – tik 35 proc. šį tikslą įvardijusių, bandė šio tikslo siekti ir anksčiau.

Ar bandėte tai daryti anksčiau? (proc.)

Taip 52,4
Ne 47,6
Iš viso: 100

Netinkamus žmonių įpročius, kaip vieną svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, nuolat savo kasmetiniame pranešime mini ir Nacionalinė sveikatos taryba. Anot Tarybos pirmininko Juozo Pundziaus, kitų šalių praktika rodo, kad žmonių švietimas nėra pakankamas veiksnys, galintis juos pakeisti, tačiau tai padarytų finansiniai svertai – papildomas mokestis už sveikatai žalingą gyvenimo būdą, pavyzdžiui, rūkymą, antsvorį, girtavimą.

Mediko teigimu, šalyse, kurios turi progresinių sveikatos draudimo mokesčių praktiką, tikrinamas ne tik pomėgis rūkyti bei gydytojo skirtų vaistų vartojimas, bet ir judėjimas. Prie žmogaus tvirtinamas aparačiukas, kuris fiksuoja jo fizinį aktyvumą. Jei žmogus juda nepakankamai, jis moka didesnius mokesčius.

Be to, svetur vyksta privalomi pacientų mokymai. Žmonės gauna sveikos gyvensenos bei mitybos pagrindus arba giliau susipažįsta su savo liga bei rekomendacijomis, kaip su ja gyventi. Jei pacientas nenori mokytis, jis moka didesnį sveikatos draudimo mokestį. Jei pacientas nenori nieko žinoti apie savo ligą ir rekomendacijas, jis taip pat moka didesnį sveikatos draudimo mokestį.

Anot J. Pundziaus, mes paveldėjome nesveikos mitybos tradiciją. Dirbdami sunkų fizinį darbą, lietuviai valgydavo riebiai ir daug. Tai liudija iki šiol perkrauti vaišių stalai bei valgiaraščiuose dominuojantys riebūs gyvulinės kilmės patiekalai. Dar viena mūsų bėda – mažėjantis fizinis aktyvumas. Kadangi namuose tenka atlikti vis mažiau buitinių darbų, grįžę žmonės sėda ant sofos prie televizoriaus.

„Daugelis žmogaus sveikatą žalojančių veiksnių susiję su žmogaus pasirinkimu. Nors tai asmeninio žmogaus gyvenimo sritis, valstybė privalo įsikišti. Tai ir vienas iš ES sveikatos politikos tikslų. Žmogus, kuris neinvestuoja į savo sveikatą savo laiku, savo pasiryžimu sportuoti, apriboti maistą, turi mokėti didesnį mokestį. Aišku, tokios priemonės gali žmones suerzinti, tačiau jos neprieštarauja visuomenės solidarumo principui ir neužkrauna finansinės naštos žmogui, kuris susirgo ne dėl gyvenimo būdo“, - tikino medikas.

Blogiausiai sekasi atprasti nuo televizoriaus

Pasižadėjimų sau ilgiau pavyksta laikytis pradėjusiems sveikiau maitintis, mažiau vartoti alkoholio. Daugiau nei pusei jau siekusių šių tikslų pavyko „išsilaikyti“ daugiau nei mėnesį, o apie 20 proc. sėkmingai laikosi iki dabar. Greičiausiai geri ketinimai palūžta kovoje su televizoriumi – kas antras apsisprendęs praleisti mažiau laiko kiurksodamas prieš televizorių prie senų įpročių grįžta jau po savaitės.

Kaip ilgai Jums pavyko laikytis sau prisiimtų įsipareigojimų? (proc.)

Vieną dieną 2,9
Vieną savaitę 9,9
2-3 savaites 13,5
Mėnesį 19,0
2-3 mėnesius 19,3
4-6 mėnesius 4,9
Ilgiau nei 6 mėnesius 10,1
Laikausi iki dabar 14,5
Nežino/ neatsakė 5,9
Iš viso 100

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų sausio 17-24 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc..

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!