Per trejus metus daugiau nei pusei gyventojų sąskaitos už šildymą didėjo iki 100 Lt

Per pastaruosius trejus metus daugumos daugiabučių gyventojų išlaidos šildymui padidėjo, daugiau nei pusė jų nurodė, kad jos išaugo iki 100 Lt, rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Jos duomenimis, dauguma gyventojų būsto šildymui skiria iki 30 proc. šeimos pajamų.

Paklausti, kiek per pastaruosius trejus metus pasikeitė jų gaunamos sąskaitos už šildymą, 52 proc. respondentų nurodė, kad jos išaugo iki 100 Lt, 22,3 proc. – kad iki 200 Lt, 2,4 proc. – kad daugiau nei 300 Lt. Tuo metu 14,2 proc. pripažino, kad išlaidos nedidėjo, o beveik 1 proc. sumažėjo.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, 2007 m. centralizuotai tiekiama šiluma vidutiniškai kainavo 13,8 ct/kWh, o pernai jau kur kas daugiau – 21,8 ct/kWh.

Praėjusį šildymo sezoną vidutinio senos statybos 60 kv. m buto gyventojai per mėnesį už šildymą sumokėdavo 357 Lt.

Apklausos duomenimis, maždaug ketvirtadalis gyventojų šildymui per mėnesį skiria 21-30 proc. šeimos pajamų, beveik 40 proc. – 11-20 proc., iki dešimtadalio savo biudžeto būsto šildymui skiria 17,3 proc. gyventojų.

Ypač didelė našta šildymas yra 13,6 proc. gyventojų, kurie šioms išlaidoms skiria daugiau nei 30 proc. pajamų.

Tyrimo autorių duomenimis, didesnę dalį namų ūkio pajamų, daugiau nei 20 proc., šildymui dažniau skiria vidutinio ir vyresnio amžiaus, vidutinio išsimokslinimo, rajonų centrų ir didmiesčių gyventojai.

Normalu būtų išleisti 5-10 proc.

Pagal Didžiojoje Britanijoje numatytą energetinio skurdo apibrėžimą, jei sąskaitai už energiją išleidžiama daugiau nei 10 procentų gaunamų pajamų, gyventojai skursta.

Tuo metu Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos šilumos ūkio ekspertas Rimantas Zabarauskas mano, kad Lietuvoje galima būtų sakyti, kad žmonės energetiniame skurde gyvena tuomet, kai šildymo sezono metu visiems energetiniams ištekliams skiria daugiau nei penktadalį savo pajamų.
„Jeigu žmonės už šildymą ir kitus energetinius išteklius sumoka daugiau nei 20 proc. savo pajamų, tuomet reikia skambinti pavojaus varpais, nes kažkas yra negerai su pajamomis arba su išlaidomis, tada jau prasideda energetinis skurdas. Nors kalbama apie visas išlaidas energetikai, tačiau šildymas ir sudaro jų didžiausią dalį“, – sakė pašnekovas.

Jo nuomone, normalu būtų, jei šios išlaidos sudarytų 5-10 proc. mėnesio pajamų. Pavyzdžiu jis pateikė skandinavus, kurie už šildymą moka mažiau nei Lietuvoje, nors uždirba ne vieną kartą daugiau. To priežastis – ir šilumos kaina, ir namų kokybė.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų rugsėjo 22- 29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklaustas 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! 

Kokia dalis Jūsų namų ūkio pajamų tenka būsto šildymui? (proc.)

Iki 10 proc. 17,3
11-20 proc. 37,7
21-30 proc. 24,5
31-40 proc. 7,4
41-50 proc. 3,4
Daugiau nei 50 proc. 2,8
Nežino/neatsakė 6,9
Iš viso: 100

Kaip per paskutinius trejus metus vidutiniškai pasikeitė Jūsų gaunamos mėnesinės sąskaitos už šildymą centralizuotą šildymą? Klausimas tik turintiems centralizuotą šildymą (proc.)

Sąskaitos sumažėjo 0,9
Sąskaitos nepasikeitė 14,2
Sąskaitos padidėjo iki 100 Lt 52,0
Sąskaitos padidėjo iki 200 Lt 22,3
Sąskaitos padidėjo iki 300 Lt 3,5
Sąskaitos padidėjo daugiau nei 300 Lt 2,4
Nežino/ neatsakė 4,7
Iš viso: 100

 


Per trejus metus daugiau nei pusei gyventojų sąskaitos už šildymą didėjo iki 100 Lt

Per pastaruosius trejus metus daugumos daugiabučių gyventojų išlaidos šildymui padidėjo, daugiau nei pusė jų nurodė, kad jos išaugo iki 100 Lt, rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Jos duomenimis, dauguma gyventojų būsto šildymui skiria iki 30 proc. šeimos pajamų.

Paklausti, kiek per pastaruosius trejus metus pasikeitė jų gaunamos sąskaitos už šildymą, 52 proc. respondentų nurodė, kad jos išaugo iki 100 Lt, 22,3 proc. – kad iki 200 Lt, 2,4 proc. – kad daugiau nei 300 Lt. Tuo metu 14,2 proc. pripažino, kad išlaidos nedidėjo, o beveik 1 proc. sumažėjo.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, 2007 m. centralizuotai tiekiama šiluma vidutiniškai kainavo 13,8 ct/kWh, o pernai jau kur kas daugiau – 21,8 ct/kWh.

Praėjusį šildymo sezoną vidutinio senos statybos 60 kv. m buto gyventojai per mėnesį už šildymą sumokėdavo 357 Lt.

Apklausos duomenimis, maždaug ketvirtadalis gyventojų šildymui per mėnesį skiria 21-30 proc. šeimos pajamų, beveik 40 proc. – 11-20 proc., iki dešimtadalio savo biudžeto būsto šildymui skiria 17,3 proc. gyventojų.

Ypač didelė našta šildymas yra 13,6 proc. gyventojų, kurie šioms išlaidoms skiria daugiau nei 30 proc. pajamų.

Tyrimo autorių duomenimis, didesnę dalį namų ūkio pajamų, daugiau nei 20 proc., šildymui dažniau skiria vidutinio ir vyresnio amžiaus, vidutinio išsimokslinimo, rajonų centrų ir didmiesčių gyventojai.

Normalu būtų išleisti 5-10 proc.

Pagal Didžiojoje Britanijoje numatytą energetinio skurdo apibrėžimą, jei sąskaitai už energiją išleidžiama daugiau nei 10 procentų gaunamų pajamų, gyventojai skursta.

Tuo metu Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos šilumos ūkio ekspertas Rimantas Zabarauskas mano, kad Lietuvoje galima būtų sakyti, kad žmonės energetiniame skurde gyvena tuomet, kai šildymo sezono metu visiems energetiniams ištekliams skiria daugiau nei penktadalį savo pajamų.
„Jeigu žmonės už šildymą ir kitus energetinius išteklius sumoka daugiau nei 20 proc. savo pajamų, tuomet reikia skambinti pavojaus varpais, nes kažkas yra negerai su pajamomis arba su išlaidomis, tada jau prasideda energetinis skurdas. Nors kalbama apie visas išlaidas energetikai, tačiau šildymas ir sudaro jų didžiausią dalį“, – sakė pašnekovas.

Jo nuomone, normalu būtų, jei šios išlaidos sudarytų 5-10 proc. mėnesio pajamų. Pavyzdžiu jis pateikė skandinavus, kurie už šildymą moka mažiau nei Lietuvoje, nors uždirba ne vieną kartą daugiau. To priežastis – ir šilumos kaina, ir namų kokybė.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų rugsėjo 22- 29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklaustas 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! 

Kokia dalis Jūsų namų ūkio pajamų tenka būsto šildymui? (proc.)

Iki 10 proc. 17,3
11-20 proc. 37,7
21-30 proc. 24,5
31-40 proc. 7,4
41-50 proc. 3,4
Daugiau nei 50 proc. 2,8
Nežino/neatsakė 6,9
Iš viso: 100

Kaip per paskutinius trejus metus vidutiniškai pasikeitė Jūsų gaunamos mėnesinės sąskaitos už šildymą centralizuotą šildymą? Klausimas tik turintiems centralizuotą šildymą (proc.)

Sąskaitos sumažėjo 0,9
Sąskaitos nepasikeitė 14,2
Sąskaitos padidėjo iki 100 Lt 52,0
Sąskaitos padidėjo iki 200 Lt 22,3
Sąskaitos padidėjo iki 300 Lt 3,5
Sąskaitos padidėjo daugiau nei 300 Lt 2,4
Nežino/ neatsakė 4,7
Iš viso: 100