80 proc. lietuvių nedarė nieko, kad šildymui išleistų mažiau

Dauguma Lietuvos gyventojų nedarė nieko, kad šį šildymo sezoną išleistų mažiau nei ankstesnįjį, rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Kone pusė žmonių, paklausti ką mano apie Vyriausybės parengtą renovavimo programą, tvirtino bijantys įsipareigojimų bankams, dar beveik trečdalis teigė apie ją nedaug ką girdėję.

80,5 proc. lietuvių pripažino nedarę nieko, kad jų išlaidos šildymui šiemet sumažėtų, po maždaug 7 proc. pradėjo diskusijas dėl renovacijos arba šiek tiek apšiltino būstą, 2,6 proc. visiškai apšiltino namus, 0,4 proc. pasirinko taupesnį būstą.

Tyrimo duomenimis, būstą visiškai ar dalinai dažniau apšildė rajonų centrų ir kaimų gyventojai, vidutinių ir aukštesnių pajamų, 45-55 m. respondentai. Didmiesčių gyventojai dažniau nurodė pradėję diskusijas dėl daugiabučio atnaujinimo.

Tuo metu paklausti, ką mano apie Vyriausybės parengtą būsto renovavimo programą, maždaug 45 proc. pripažino ją vertinantys greičiau arba visiškai nepalankiai, trečdalis gyventojų mano, kad žmonėms užkraunama per daug finansinių įsipareigojimų bankams. Beveik 28 proc. respondentų pripažino apie programą girdėję nedaug arba visiškai jos nežinantys.

Tyrimo duomenimis, palankiai arba greičiau palankiai programą dažniau vertina jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai, vadovai, specialistai bei studentai.

Greičiau nepalankiai arba nepalankiai ją vertino moterys, vyresnio amžiaus, vidutinio išsimokslinimo, vidutinių ir mažesnių pajamų, didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai.

Kaimo gyventojai dažniau nurodė mažai arba nieko apie tai negirdėję.

Tvyro nepatiklumo atmosfera

Paprašytas pakomentuoti tyrimo rezultatus daugiabučių namų savininkų bendrijas vienijančios asociacijos „Būsto rūmai“ teisininkas Algirdas Glodenis DELFI sakė, kad lietuviai yra nepatiklūs ir iki šiol dar nėra įsisąmoninę, kad daugiabutis, kuriame gyvena, priklauso jiems, o ne kam nors kitam.

„Reikia pripažinti, kad žmonės yra apsileidę ir nesirūpina savo nuosavybe. Visuomenėje tvyro nepatiklumo atmosfera, manoma, kad kalbama netiesa, negali būti taip, kaip sakoma. Žmonės dar nėra įsisąmoninę, kad būstas yra jų nuosavybė, jie vis dar tikisi, kad koks nors dėdė ateis ir padarys. Toks mąstymas yra likęs nuo sovietmečio“, – sakė jis.

Pašnekovo nuomone, žalos pridarė ir nepastovios renovavimo programos: ankstesnė Vyriausybė 30 proc. išlaidų kompensavimą pakeitė 50 proc., tuo tarpu ši pakeitė modelį ir kompensuoja 15 proc. fiksuodama palūkanas.

„Aš manau, kad 50 proc. dydžio kompensacija viską sujaukė, nes ji pagimdė lūkesčius, kad kas nors pasirūpins būsto atnaujinimu. Tačiau jeigu viską sudėliojus vienodom sąlygomis, dabar 15 proc. išlaidų kompensacija ir fiksuotos palūkanos yra tokio paties dydžio parama, kaip ir buvo 50 proc. kompensacija ir paskola su 8-12 proc. palūkanomis. Tačiau tai skamba visai kitaip“, – sakė A. Glodenis.

Jo nuomone, dabartinė programa yra pakankamai gera, tačiau jai trūksta viešinimo.

Tuo tarpu ekonomistas Raimondas Kuodis, ne sykį kritikavęs dabartinę Vyriausybės politiką dėl būsto renovacijos, siūlo imtis kur kas drastiškesnių priemonių.

Analitikas nebe pirmus metus siūlo valdžiai imtis iniciatyvos ir renovuoti daugiabučius, kurių gyventojai ir toliau mokėtų už šildymą tiek pat, kiek ir iki renovacijos. Gautas skirtumas tarp realiai sunaudotos šilumos ir gyventojo sumokamų įmokų bei dalis biudžeto lėšų leistų finansuoti renovaciją.

DELFI primena, kad daugiabučių renovavimo programa jau nebe pirmus metus nepajuda iš mirties taško. Naująją daugiabučių renovavimo programą Vyriausybė parengė dar 2009 m. pavasarį, tačiau iki šiol pagal ją nėra renovuotas nė vienas daugiabutis.

Pagal dabartinį modelį valstybė iš specialaus fondo dengtų 15 proc. bendrijos išlaidų renovacijai bei kompensuotų dalį kitų išlaidų, o likusiai sumai suteiktų lengvatinę paskolą su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis.

Valstybės kontrolės išvados parodė, kad per penkerius metus pavyko modernizuoti tik 1,5 proc. planuotų namų, todėl tikslas iki 2020 m. modernizuoti 24 tūkst. daugiabučių taip ir nebus pasiektas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų rugsėjo 22- 29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklaustas 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! 

Ar šiais metais ėmėtės veiksmų, kad Jūsų išlaidos šildymui būtų mažesnės? (proc.)

Taip, šiek tiek apšiltinau/-ome būstą 6,8
Taip, visiškai apšiltinau/-ome būstą 2,6
Taip, pradėjome diskusijas dėl būsto renovavimo 6,9
Taip, pakeičiau/-ėme būstą į taupesnį 0,4
Ne 80,5
Kita 2,2
Nežino/ neatsakė 0,6
Iš viso 100

Kaip vertinate Vyriausybės parengtą būsto renovavimo programą? (proc.)

Palankiai. Senus namus būtina renovuoti 15,8
Greičiau palankiai, bet neramina paskola 11,2
Greičiau nepalankiai. Žmonėms užkraunama per daug finansinių įsipareigojimų bankams 33,3
Nepalankiai. Renovavimas neduos laukiamo rezultato 11,4
Apie programą teko mažai girdėti 15,3
Apie programą nieko nežinau 12,6
Nežino/ neatsakė 0,4
Iš viso: 100

 


80 proc. lietuvių nedarė nieko, kad šildymui išleistų mažiau

Dauguma Lietuvos gyventojų nedarė nieko, kad šį šildymo sezoną išleistų mažiau nei ankstesnįjį, rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Kone pusė žmonių, paklausti ką mano apie Vyriausybės parengtą renovavimo programą, tvirtino bijantys įsipareigojimų bankams, dar beveik trečdalis teigė apie ją nedaug ką girdėję.

80,5 proc. lietuvių pripažino nedarę nieko, kad jų išlaidos šildymui šiemet sumažėtų, po maždaug 7 proc. pradėjo diskusijas dėl renovacijos arba šiek tiek apšiltino būstą, 2,6 proc. visiškai apšiltino namus, 0,4 proc. pasirinko taupesnį būstą.

Tyrimo duomenimis, būstą visiškai ar dalinai dažniau apšildė rajonų centrų ir kaimų gyventojai, vidutinių ir aukštesnių pajamų, 45-55 m. respondentai. Didmiesčių gyventojai dažniau nurodė pradėję diskusijas dėl daugiabučio atnaujinimo.

Tuo metu paklausti, ką mano apie Vyriausybės parengtą būsto renovavimo programą, maždaug 45 proc. pripažino ją vertinantys greičiau arba visiškai nepalankiai, trečdalis gyventojų mano, kad žmonėms užkraunama per daug finansinių įsipareigojimų bankams. Beveik 28 proc. respondentų pripažino apie programą girdėję nedaug arba visiškai jos nežinantys.

Tyrimo duomenimis, palankiai arba greičiau palankiai programą dažniau vertina jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai, vadovai, specialistai bei studentai.

Greičiau nepalankiai arba nepalankiai ją vertino moterys, vyresnio amžiaus, vidutinio išsimokslinimo, vidutinių ir mažesnių pajamų, didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai.

Kaimo gyventojai dažniau nurodė mažai arba nieko apie tai negirdėję.

Tvyro nepatiklumo atmosfera

Paprašytas pakomentuoti tyrimo rezultatus daugiabučių namų savininkų bendrijas vienijančios asociacijos „Būsto rūmai“ teisininkas Algirdas Glodenis DELFI sakė, kad lietuviai yra nepatiklūs ir iki šiol dar nėra įsisąmoninę, kad daugiabutis, kuriame gyvena, priklauso jiems, o ne kam nors kitam.

„Reikia pripažinti, kad žmonės yra apsileidę ir nesirūpina savo nuosavybe. Visuomenėje tvyro nepatiklumo atmosfera, manoma, kad kalbama netiesa, negali būti taip, kaip sakoma. Žmonės dar nėra įsisąmoninę, kad būstas yra jų nuosavybė, jie vis dar tikisi, kad koks nors dėdė ateis ir padarys. Toks mąstymas yra likęs nuo sovietmečio“, – sakė jis.

Pašnekovo nuomone, žalos pridarė ir nepastovios renovavimo programos: ankstesnė Vyriausybė 30 proc. išlaidų kompensavimą pakeitė 50 proc., tuo tarpu ši pakeitė modelį ir kompensuoja 15 proc. fiksuodama palūkanas.

„Aš manau, kad 50 proc. dydžio kompensacija viską sujaukė, nes ji pagimdė lūkesčius, kad kas nors pasirūpins būsto atnaujinimu. Tačiau jeigu viską sudėliojus vienodom sąlygomis, dabar 15 proc. išlaidų kompensacija ir fiksuotos palūkanos yra tokio paties dydžio parama, kaip ir buvo 50 proc. kompensacija ir paskola su 8-12 proc. palūkanomis. Tačiau tai skamba visai kitaip“, – sakė A. Glodenis.

Jo nuomone, dabartinė programa yra pakankamai gera, tačiau jai trūksta viešinimo.

Tuo tarpu ekonomistas Raimondas Kuodis, ne sykį kritikavęs dabartinę Vyriausybės politiką dėl būsto renovacijos, siūlo imtis kur kas drastiškesnių priemonių.

Analitikas nebe pirmus metus siūlo valdžiai imtis iniciatyvos ir renovuoti daugiabučius, kurių gyventojai ir toliau mokėtų už šildymą tiek pat, kiek ir iki renovacijos. Gautas skirtumas tarp realiai sunaudotos šilumos ir gyventojo sumokamų įmokų bei dalis biudžeto lėšų leistų finansuoti renovaciją.

DELFI primena, kad daugiabučių renovavimo programa jau nebe pirmus metus nepajuda iš mirties taško. Naująją daugiabučių renovavimo programą Vyriausybė parengė dar 2009 m. pavasarį, tačiau iki šiol pagal ją nėra renovuotas nė vienas daugiabutis.

Pagal dabartinį modelį valstybė iš specialaus fondo dengtų 15 proc. bendrijos išlaidų renovacijai bei kompensuotų dalį kitų išlaidų, o likusiai sumai suteiktų lengvatinę paskolą su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis.

Valstybės kontrolės išvados parodė, kad per penkerius metus pavyko modernizuoti tik 1,5 proc. planuotų namų, todėl tikslas iki 2020 m. modernizuoti 24 tūkst. daugiabučių taip ir nebus pasiektas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų rugsėjo 22- 29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklaustas 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! 

Ar šiais metais ėmėtės veiksmų, kad Jūsų išlaidos šildymui būtų mažesnės? (proc.)

Taip, šiek tiek apšiltinau/-ome būstą 6,8
Taip, visiškai apšiltinau/-ome būstą 2,6
Taip, pradėjome diskusijas dėl būsto renovavimo 6,9
Taip, pakeičiau/-ėme būstą į taupesnį 0,4
Ne 80,5
Kita 2,2
Nežino/ neatsakė 0,6
Iš viso 100

Kaip vertinate Vyriausybės parengtą būsto renovavimo programą? (proc.)

Palankiai. Senus namus būtina renovuoti 15,8
Greičiau palankiai, bet neramina paskola 11,2
Greičiau nepalankiai. Žmonėms užkraunama per daug finansinių įsipareigojimų bankams 33,3
Nepalankiai. Renovavimas neduos laukiamo rezultato 11,4
Apie programą teko mažai girdėti 15,3
Apie programą nieko nežinau 12,6
Nežino/ neatsakė 0,4
Iš viso: 100