Aukšta degalų kaina lietuviams – ne priežastis keisti įpročius

Išaugusios degalų kainos daugiau nei trečdaliui lietuvių nėra pakankama paskata persėsti ant dviračių ar naudotis viešuoju transportu net ir sunkmečiu, o apie dešimtadalis tautiečių nenori keisti savo įpročių ir mieliau renkasi ne taupumą, bet valstybės apgaudinėjimą – tai yra perka kontrabandinį kurą. Tokius duomenis atskleidė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjo mėnesio pabaigoje atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė teigia, kad žmonių nenoras keisti įpročių, persėsti į viešą transportą, vaikščioti pėstute ar važinėti dviračiu susijęs su tuo, kad dauguma automobilio pakaitalų atrodo arba nepatogūs, arba netinkami.

Ar išaugusios kuro kainos pakeitė Jūsų įpročius? (proc.)

Ne, niekas nepasikeitė 37,9
Taip, stengiuosi važiuoti tik ten kur būtina 31,5
Taip, pradėjau daugiau vaikščioti pėsčiomis 11,0
Taip, pradėjau pirkti kontrabandinį kurą 10,3
Taip, kartais atsisakau automobilio ir važiuoju visuomeniniu transportu 8,0
Taip, kai oro sąlygos leidžia, dažniau važiuoju dviračiu 3,9
Taip, visiškai atsisakiau automobilio 2,2
Iš viso 100

Automobilio atsisakyti nenori

Kaip atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, į klausimą, ar išaugusios kuro kainos pakeitė įpročius, 37,9 proc. gyventojų atsakė, jog savo įpročių visai nepakeitė, 31,5 proc. teigė važiuojantys tik ten, kur būtina, o dar 10,3 proc. pasirinko apgaudinėti valstybę bei perka kontrabandinį kurą.

Pėsčiomis vaikščioti daugiau pradėjo tik 11 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, savo automobilio kartais atsisako ir visuomeniniu transportu naudojasi 8 proc. žmonių, ant dviračių esant geram orui persėda 3,9 proc. respondentų ir tik 2,2 proc. gyventojų visiškai atsisakė automobilio.

Kad nekeitė savo įpročių dažniau nurodė tiek didmiesčių, tiek kaimo vietovių gyventojai, dažniausiai 26-55 metų amžiaus vyrai, gaunantys vidutines ar aukštesnes pajamas.

Riboti savo keliones dažniau stengiasi jauniausio ir vyriausio amžiaus moterys. Pėsčiomis dažniau vaikšto arba į visuomeninį transportą persėda rajonų centrų gyventojos, dviratį renkasi jauni, aukščiausio išsimokslinimo ir didesnių pajamų gyventojai.

Pradėję pirkti kontrabandinį kurą dažniau nurodė vidutinio ir vyresnio amžiaus vyrai, gyvenantys didmiesčiuose ir rajonų centruose.

Įdomu tai, kad brangstant maistui žmonės kur kas labiau linkę rinktis pigesnius produktus ar pigesnių prekių pasiūlančias parduotuves, o augant kuro kainoms – įpročių neatsisako.

Nėra pakankamai gerų pakaitalų

SEB banko šeimos finansų ekspertė J. Varanauskienė DELFI sakė mananti, kad augant kuro kainoms savo įpročių žmonės neatsisako dėl labai paprastos priežasties – tiesiog visi galimi pakaitalai yra nepakankamai patogūs.

„Kokius mes turime pakaitalus? Jeigu žiūrėtume visuomeninį transportą, tai jis tikrai ne visiems ir ne visada tinkamas pakaitalas, nes netenkina maršrutai, laikas. Jeigu imtume didžiuosius miestus, tai čia gal yra dalis, kurie ėmė daugiau važinėti visuomeniniu transportu, bet Lietuva regioninė šalis, nemaža dalis žmonių gyvena ne Vilniuje, ne Kaune, o regionuose, ir ten transportas nėra tiek išvystytas, kad būtų galima pritaikyti žmogaus poreikiams“ – DELFI aiškino J. Varanauskienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad automobiliais dažnai žmonės važinėja ne vieni, o kartu su šeimomis, tad visiems jiems imti naudotis visuomeniniu transportu būtų brangiau arba kainuotų panašiai kaip ir pasilikti prie įpročio važinėti mašina.

Pasak pašnekovės, gana akivaizdu, kodėl gyventojai retai renkasi ėjimą pėstute – dirbančių ir aktyvų gyvenimą gyvenančių žmonių maršrutai, anot jos, neapsiriboja tik parduotuve ar darbu, be to, jeigu žmogus anksčiau naudojo automobilį, vadinasi, atstumas buvo gana tolimas ir vaikščiojimas pėsčiomis nėra pati geriausia alternatyva.

„Dar turime dviračius. Bet šiuo atveju reikia kažkokios pradinės investicijos, kitas dalykas, žmogus nenori atsisakyti dalies komforto“, - svarstė šeimos finansų ekspertė, pridūrusi, jog važinėti dviračiais gatvėmis Lietuvoje nėra itin patogu, sunku rasti, kur juos palikti.

DELFI primena, kad rugsėjo pabaigoje degalinėse Vilniuje populiariausias benzinas kainavo 4-4,12 Lt/l, dyzelinas – 3,45-3,60 Lt/l.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų rugsėjo 22- 29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklaustas 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! 


Aukšta degalų kaina lietuviams – ne priežastis keisti įpročius

Išaugusios degalų kainos daugiau nei trečdaliui lietuvių nėra pakankama paskata persėsti ant dviračių ar naudotis viešuoju transportu net ir sunkmečiu, o apie dešimtadalis tautiečių nenori keisti savo įpročių ir mieliau renkasi ne taupumą, bet valstybės apgaudinėjimą – tai yra perka kontrabandinį kurą. Tokius duomenis atskleidė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjo mėnesio pabaigoje atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė teigia, kad žmonių nenoras keisti įpročių, persėsti į viešą transportą, vaikščioti pėstute ar važinėti dviračiu susijęs su tuo, kad dauguma automobilio pakaitalų atrodo arba nepatogūs, arba netinkami.

Ar išaugusios kuro kainos pakeitė Jūsų įpročius? (proc.)

Ne, niekas nepasikeitė 37,9
Taip, stengiuosi važiuoti tik ten kur būtina 31,5
Taip, pradėjau daugiau vaikščioti pėsčiomis 11,0
Taip, pradėjau pirkti kontrabandinį kurą 10,3
Taip, kartais atsisakau automobilio ir važiuoju visuomeniniu transportu 8,0
Taip, kai oro sąlygos leidžia, dažniau važiuoju dviračiu 3,9
Taip, visiškai atsisakiau automobilio 2,2
Iš viso 100

Automobilio atsisakyti nenori

Kaip atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, į klausimą, ar išaugusios kuro kainos pakeitė įpročius, 37,9 proc. gyventojų atsakė, jog savo įpročių visai nepakeitė, 31,5 proc. teigė važiuojantys tik ten, kur būtina, o dar 10,3 proc. pasirinko apgaudinėti valstybę bei perka kontrabandinį kurą.

Pėsčiomis vaikščioti daugiau pradėjo tik 11 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, savo automobilio kartais atsisako ir visuomeniniu transportu naudojasi 8 proc. žmonių, ant dviračių esant geram orui persėda 3,9 proc. respondentų ir tik 2,2 proc. gyventojų visiškai atsisakė automobilio.

Kad nekeitė savo įpročių dažniau nurodė tiek didmiesčių, tiek kaimo vietovių gyventojai, dažniausiai 26-55 metų amžiaus vyrai, gaunantys vidutines ar aukštesnes pajamas.

Riboti savo keliones dažniau stengiasi jauniausio ir vyriausio amžiaus moterys. Pėsčiomis dažniau vaikšto arba į visuomeninį transportą persėda rajonų centrų gyventojos, dviratį renkasi jauni, aukščiausio išsimokslinimo ir didesnių pajamų gyventojai.

Pradėję pirkti kontrabandinį kurą dažniau nurodė vidutinio ir vyresnio amžiaus vyrai, gyvenantys didmiesčiuose ir rajonų centruose.

Įdomu tai, kad brangstant maistui žmonės kur kas labiau linkę rinktis pigesnius produktus ar pigesnių prekių pasiūlančias parduotuves, o augant kuro kainoms – įpročių neatsisako.

Nėra pakankamai gerų pakaitalų

SEB banko šeimos finansų ekspertė J. Varanauskienė DELFI sakė mananti, kad augant kuro kainoms savo įpročių žmonės neatsisako dėl labai paprastos priežasties – tiesiog visi galimi pakaitalai yra nepakankamai patogūs.

„Kokius mes turime pakaitalus? Jeigu žiūrėtume visuomeninį transportą, tai jis tikrai ne visiems ir ne visada tinkamas pakaitalas, nes netenkina maršrutai, laikas. Jeigu imtume didžiuosius miestus, tai čia gal yra dalis, kurie ėmė daugiau važinėti visuomeniniu transportu, bet Lietuva regioninė šalis, nemaža dalis žmonių gyvena ne Vilniuje, ne Kaune, o regionuose, ir ten transportas nėra tiek išvystytas, kad būtų galima pritaikyti žmogaus poreikiams“ – DELFI aiškino J. Varanauskienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad automobiliais dažnai žmonės važinėja ne vieni, o kartu su šeimomis, tad visiems jiems imti naudotis visuomeniniu transportu būtų brangiau arba kainuotų panašiai kaip ir pasilikti prie įpročio važinėti mašina.

Pasak pašnekovės, gana akivaizdu, kodėl gyventojai retai renkasi ėjimą pėstute – dirbančių ir aktyvų gyvenimą gyvenančių žmonių maršrutai, anot jos, neapsiriboja tik parduotuve ar darbu, be to, jeigu žmogus anksčiau naudojo automobilį, vadinasi, atstumas buvo gana tolimas ir vaikščiojimas pėsčiomis nėra pati geriausia alternatyva.

„Dar turime dviračius. Bet šiuo atveju reikia kažkokios pradinės investicijos, kitas dalykas, žmogus nenori atsisakyti dalies komforto“, - svarstė šeimos finansų ekspertė, pridūrusi, jog važinėti dviračiais gatvėmis Lietuvoje nėra itin patogu, sunku rasti, kur juos palikti.

DELFI primena, kad rugsėjo pabaigoje degalinėse Vilniuje populiariausias benzinas kainavo 4-4,12 Lt/l, dyzelinas – 3,45-3,60 Lt/l.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų rugsėjo 22- 29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklaustas 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!