Per metus pritariančiųjų kontrabandai padaugėjo beveik 50 proc.

Šiemet maždaug perpus daugiau gyventojų nei pernai pateisina kontrabandinių cigarečių, alkoholio, degalų ir kuro vartojimą, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Šiemet kontrabandą visiškai arba greičiausiai pateisino 61 proc., o pernai – 43 proc. gyventojų. Tai reiškia, kad per metus nesmerkiančių kontrabandos skaičius augo 42 proc.

Šiemet visiškai kontrabandą pateisinantys nurodė 17 proc., o greičiausiai – 44 proc. apklaustųjų. Pernai visiškai kontrabandai pritarė dešimtadalis, o greičiausiai – 33 proc. gyventojų.

„Kontrabanda ir nelegalus vartojimas yra nusikaltimai, baudžiami bausmėmis, numatytomis Baudžiamajame kodekse. Ir mes čia turime tam tikrą paradoksą, kad net šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų palankiai vertina šią veiklą, tai reiškia, kad Lietuvos valdžia turi sunkumų pasitelkiant tuos žmones į pagalbą. Tai reiškia, kad Lietuvos valdžia turi sunkumų išlaikyti savo piliečius lojalius tai teisinei ir mokestinei tvarkai, kuri šiandien galioja“, – pirmadienio spaudos konferencijoje kalbėjo LLRI viceprezidentas Giedrius Kadziauskas.

Tyrimo duomenimis, kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą labiau linkę pateisinti miesto gyventojai. Visiškai pateisinti šį reiškinį yra labiau linkę mažesnes pajamas turintys gyventojai, taip pat aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai, darbininkai ir bedarbiai.

58-73 proc. apklaustųjų mano, kad cigarečių, kuro ir alkoholio kontrabanda šiemet didėjo.

Tyrimo autorių duomenimis, 2010 m. nelegalių cigarečių vartojimo didėjimą dažniau įvardijo žemiausio išsimokslinimo, kaimo vietovių gyventojai. Didžiųjų miestų gyventojai labiau linkę manyti, jog didėjo nelegalių degalų ir kuro vartojimas.

Gyventojų nuomone, pagrindinės kontrabandinių prekių plitimo priežastys yra kainų skirtumai su kitomis šalimis, kuriuos lemia dideli mokesčiai, augančios produktų kainos, mažėjančios gyventojų galimybės įpirkti teisėtai, tai jog pernelyg brangu užsiimti verslu teisėtai.

Paprašyti pasirinkti jiems artimiausią teiginį, dažniausiai gyventojai rinkosi atsakymą, kad kontrabanda ir nelegalių prekių gamyba pirmiausiai yra daugelio žmonių pragyvenimo šaltinis, antras pagal populiarumą pasirinkimas buvo, kad kontrabandinių prekių pirkimas padeda taupyti.

Taip pat 38 proc. gyventojų pripažino, kad jų aplinkoje yra žmonių, kurie pernai bent dalį pinigų gavo „vokelyje“.

Paklausti, kokia efektyviausia priemonė kovai su kontrabanda, 89 proc. apklaustųjų rinkosi akcizų mažinimą, 78 proc. – valdžios reguliavimų, trukdančių užsiimti verslu, mažinimą.

„Gyventojų nuomone, efektyvios ir veiksmingos kovos su kontrabanda, nelegalių gaminių gamyba, prekyba priemonės yra labiau susijusios ne su atgrasomosiomis, ne su baudžiamosiomis priemonėmis, tačiau su ekonominės motyvacijos mažinimo priežastimis arba būdais“, – sakė LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas.

Tyrimo metu buvo apklausti 1004 18–75 m. nuolatiniai Lietuvos gyventojai.


Per metus pritariančiųjų kontrabandai padaugėjo beveik 50 proc.

Šiemet maždaug perpus daugiau gyventojų nei pernai pateisina kontrabandinių cigarečių, alkoholio, degalų ir kuro vartojimą, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Šiemet kontrabandą visiškai arba greičiausiai pateisino 61 proc., o pernai – 43 proc. gyventojų. Tai reiškia, kad per metus nesmerkiančių kontrabandos skaičius augo 42 proc.

Šiemet visiškai kontrabandą pateisinantys nurodė 17 proc., o greičiausiai – 44 proc. apklaustųjų. Pernai visiškai kontrabandai pritarė dešimtadalis, o greičiausiai – 33 proc. gyventojų.

„Kontrabanda ir nelegalus vartojimas yra nusikaltimai, baudžiami bausmėmis, numatytomis Baudžiamajame kodekse. Ir mes čia turime tam tikrą paradoksą, kad net šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų palankiai vertina šią veiklą, tai reiškia, kad Lietuvos valdžia turi sunkumų pasitelkiant tuos žmones į pagalbą. Tai reiškia, kad Lietuvos valdžia turi sunkumų išlaikyti savo piliečius lojalius tai teisinei ir mokestinei tvarkai, kuri šiandien galioja“, – pirmadienio spaudos konferencijoje kalbėjo LLRI viceprezidentas Giedrius Kadziauskas.

Tyrimo duomenimis, kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą labiau linkę pateisinti miesto gyventojai. Visiškai pateisinti šį reiškinį yra labiau linkę mažesnes pajamas turintys gyventojai, taip pat aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai, darbininkai ir bedarbiai.

58-73 proc. apklaustųjų mano, kad cigarečių, kuro ir alkoholio kontrabanda šiemet didėjo.

Tyrimo autorių duomenimis, 2010 m. nelegalių cigarečių vartojimo didėjimą dažniau įvardijo žemiausio išsimokslinimo, kaimo vietovių gyventojai. Didžiųjų miestų gyventojai labiau linkę manyti, jog didėjo nelegalių degalų ir kuro vartojimas.

Gyventojų nuomone, pagrindinės kontrabandinių prekių plitimo priežastys yra kainų skirtumai su kitomis šalimis, kuriuos lemia dideli mokesčiai, augančios produktų kainos, mažėjančios gyventojų galimybės įpirkti teisėtai, tai jog pernelyg brangu užsiimti verslu teisėtai.

Paprašyti pasirinkti jiems artimiausią teiginį, dažniausiai gyventojai rinkosi atsakymą, kad kontrabanda ir nelegalių prekių gamyba pirmiausiai yra daugelio žmonių pragyvenimo šaltinis, antras pagal populiarumą pasirinkimas buvo, kad kontrabandinių prekių pirkimas padeda taupyti.

Taip pat 38 proc. gyventojų pripažino, kad jų aplinkoje yra žmonių, kurie pernai bent dalį pinigų gavo „vokelyje“.

Paklausti, kokia efektyviausia priemonė kovai su kontrabanda, 89 proc. apklaustųjų rinkosi akcizų mažinimą, 78 proc. – valdžios reguliavimų, trukdančių užsiimti verslu, mažinimą.

„Gyventojų nuomone, efektyvios ir veiksmingos kovos su kontrabanda, nelegalių gaminių gamyba, prekyba priemonės yra labiau susijusios ne su atgrasomosiomis, ne su baudžiamosiomis priemonėmis, tačiau su ekonominės motyvacijos mažinimo priežastimis arba būdais“, – sakė LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas.

Tyrimo metu buvo apklausti 1004 18–75 m. nuolatiniai Lietuvos gyventojai.