A.Kubiliaus ir konservatorių reitingus tirpdo nesusipratimai dėl PSD įmokų?

Jeigu Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, didžiausių rinkėjų simpatijų nusipelnytų opozicijoje dirbantys socialdemokratai, Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai partijų populiarumo eilėje yra ketvirti. Per mėnesį šios politinės jėgos rėmėjų ratas kiek sumažėjo, per tą patį laikotarpį smuko ir premjero Andriaus Kubiliaus populiarumas.

Politologo Vytauto Dumbliausko nuomone, tam įtakos galėjo turėti naujiena, jog daliai gyventojų gali tekti sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas už praėjusius metus.

Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

„Įsivaizduokit, staiga žmogui, kuris neturi pajamų ir nesinaudojo sveikatos apsauga, pasako, kad jis skolingas valstybei. Aš manau, kad čia sutriko biurokratinis mechanizmas, o dabar, aišku, kenčia politikai“, - DELFI sakė V. Dumbliauskas.

Pirmauja socdemai, „prisikėlėliai“ – uodegoje

Remiantis „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, jeigu rinkimai būtų paskelbti artimiausią sekmadienį, juose triumfuotų apie pirmalaikius parlamento rinkimus prabilę opozicijoje dirbantys socialdemokratai. Už juos balsuotų 13,5 proc. rinkėjų. Kovo mėnesį socialdemokratai taip pat buvo pirmi, šiai partijai savo balsą ketino atiduoti 12,7 proc. gyventojų, vasarį tokių buvo 13,2 proc., sausį – 14,8 proc., pernai lapkritį – 14,2 proc.

Antroji vieta rinkimuose tektų taip pat opozicinei Darbo partijai, kuriai savo simpatijas balandį išreiškė 11,5 proc. žmonių. Kovą už „darbiečius“ būtų balsavę 11,6 proc. rinkėjų. Rinkėjų simpatijas pelnytų ir dar viena opozicinė partija „Tvarka ir teisingumas“, už kurią savo balsą atiduotų 9,2 proc. rinkėjų, kai kovą simpatijas jai reiškė 9,4 proc. žmonių.

Didžiausiai valdančios koalicijos grandžiai konservatoriams-krikdemams rinkimuose, jei jie vyktų artimiausiu metu, tektų tenkintis ketvirtąja vieta, tačiau tokia tendencija vyrauja jau nuo praėjusių metų pabaigos, kai pernai lapkritį už TS-LKD buvo pasiryžę balsuoti 8,6 proc. rinkėjų, šių metų sausį – 8,1 proc., vasarį – 8,3 proc., kovą – 8,6 proc. ir balandį – 6,8 proc.

Didesniu populiarumu konservatoriai-krikdemai pasižymėjo tik praėjusių metų rugsėjį ir spalį – tuomet už TS-LKD savo balsą buvo pasiryžę atiduoti atitinkamai 11,4 proc. ir 11,2 proc. Lietuvos gyventojų.

Po TS-LKD partijų populiarumo eilėje rikiuojasi valdančioje koalicijoje dirbantis Liberalų sąjūdis (5,8 proc.), o kitos partijos į parlamentą nepatektų, nes neperžengtų 5 proc. slenksčio. Tarp tokių politinių jėgų atsidūrė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (2,8 proc.), socialliberalai (2,8 proc.), taip pat valdantieji liberalcentristai (1,7 proc.) bei „prisikėlėliai“ (0,5 proc.).

Be kita ko, net 33,9 proc. rinkėjų teigė, jog rinkimuose nebalsuotų, savo nuomonės neišreiškė 7,6 proc. žmonių, o 2,9 proc. gyventojų nurodė, kad norėtų balsuoti už aukščiau nepaminėtą politinę jėgą.

Už kokią partiją ar politinį judėjimą balsuotumėte, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį?(proc.) 

                                                                                           Balandis 2010/ Kovas 2010/ Pokytis

Socialdemokratų partija 13,5 12,7 +0,8
Darbo partija 11,5 11,6 -0,1
„Tvarka ir teisingumas“ 10,2 9,4 +0,8
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 6,8 8,6 -1,8
Liberalų sąjūdis 5,8 5,6 +0,2
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga 2,8 3,8 -1,0
Naujoji sąjunga (socialliberalai) 2,8 2,4 +0,4
Liberalų ir centro sąjunga 1,7 1,9 -0,2
Tautos prisikėlimo partija 0,5 0,7 -0,2
Kita partija 2,9 2,7 +0,2
Nebalsuotų 33,9 32,3  
Nežino/neatsakė 7,6 8,3  
Iš viso 100 100  

A. Kubiliaus populiarumas taip pat smuko

Panašiai, kaip konservatorių-krikdemų, per mėnesį šiek tiek smuktelėjo ir premjero bei TS-LKD lyderio A. Kubiliaus populiarumas bei patikimumas visuomenės akyse. Kad jis geriausiai tinka užimti ministro pirmininko pareigas balandį manė 5,5 proc. gyventojų, o kovą tokių buvo 6,9 proc.

Kaip DELFI sakė politologas Žilvinas Martinaitis, tiek partijos, tiek premjero nuosmukis nėra toks didelis, kad būtų galima daryti kokias nors išvadas – procentinis pakitimas telpa į paklaidos ribą, kuri sieki 3,1 proc.

Tuo metu V. Dumbliauskas teigia, jog nežymus partijos ir premjero populiarumo smukimas gali būti susijęs su netikėtai išryškėjusia naujiena, jog dalis gyventojų turi sumokėti skolą valstybei, kuri susidarė praėjusiais metais nesumokėjus PSD.

DELFI primena, kad savarankiškai sumokėti PSD privalėjo Darbo biržoje neregistruoti bedarbiai, savo išvykimo į užsienį nedeklaravę gyventojai bei trečiosiose šalyse studijuojantys studentai. Per metus šis mokestis sudaro 864 Lt, tačiau politikai sutarė, jog skola gali būti atidėta, o išvykimo nedeklaravę emigrantai turės galimybę tai padaryti atgaline tvarka.

Pasak V. Dumbliausko, dėl PSD kilusios problemos, neabejotinai, yra už gyventojų informavimą šiuo klausimu atsakingų valstybės institucijų darbo spraga, tačiau visa kaltė, kaip visuomet, tenka politikams.

I. Degutienė lieka geidžiamiausia premjere

Remiantis bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, geidžiamiausia premjere išlieka Seimo pirmininkė, viena TS-LKD lyderių Irena Degutienė. Kad ši politikė geriausiai tiktų būti ministre pirmininke, balandį manė 15,5 proc. gyventojų, prieš mėnesį tokių buvo 15,3 proc.

Ši tendencija vyrauja jau ilgą laiką – pavyzdžiui, pernai rugsėjį norinčiųjų matyti I. Degutienę ministre pirmininke buvo 14,5 proc. žmonių, spalį – 15,2 proc., lapkritį – 15,8 proc., šių metų sausį – 14,2 proc. vasarį – 14,1 proc.

Politologas Ž.Martinaitis sako, kad taip yra dėl labai paprastos priežasties – I. Degutienė užima svarbias pareigas, yra nuolat matoma viešumoje, tačiau jai nereikia priimti itin svarbių ir skaudžių sprendimų.

„Seimo pirmininko pozicija yra labai patogi. Tai yra labai matomas veidas, gerbiamas veidas, pagal Konstituciją – antras žmogus valstybėje po prezidento, tačiau, kita vertus, ji patogi tuo, kad nereikia priimti labai sunkių sprendimų, kurie tenka ministrui pirmininkui. Todėl ji turi tą teigiamą aurą – svarbus, matomas asmuo, bet nesiejamas su sudėtingais sprendimais, tokiais kaip pensinio amžiaus ilginimas, išmokų mažinimas ir taip toliau. Manau, kad daugelis Seimo pirmininkų šia prasme buvo populiarūs“, - svarstė mokslininkas.

Po I. Degutienės, geriausias premjeras gyventojams atrodytų socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius (9,9 proc.), Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas (7,2 proc.), ekonomistas Gitanas Nausėda (6 proc.), dabartinis premjeras A. Kubilius (5,5 proc.), Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis (3,2 proc.), „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas, europarlamentaras Rolandas Paksas (3 proc.), šios partijos vicepirmininkas Valentinas Mazuronis (2,6 proc.), europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (2,5 proc.) ir liberalcentristas Artūras Zuokas (2,5 proc.).

Jūsų nuomone, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas? (proc.)

                                               Kovas 2010/ Vasaris 2010/ Pokytis

I.Degutienė 15,5 15,3 +0,2
A.Butkevičius 9,9 9,5 +0,4
V.Uspaskichas 7,2 7,2 0
G.Nausėda 6,0 5,5 +0,5
A.Kubilius 5,5 6,9 -1,4
E.Masiulis 3,2 3,1 +0,1
R.Paksas 3,0 2,8 +0,2
V.Mazuronis 2,6 2,0 +0,6
V.Blinkevičiūtė 2,5 2,9 -0,4
A.Zuokas 2,5 2,5 0
Z.Balčytis 2,3 2,0 +0,3
R.Šimašius 2,0 1,7 +0,3
R.Juknevičienė 1,7 1,9 -0,2
K. Prunskienė 1,5 2,1 -0,6
A.Paulauskas 1,3 1,8 -0,5
D. Kreivys 1,1 0,7 +0,4

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!  

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų balandžio 22-29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.


A.Kubiliaus ir konservatorių reitingus tirpdo nesusipratimai dėl PSD įmokų?

Jeigu Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, didžiausių rinkėjų simpatijų nusipelnytų opozicijoje dirbantys socialdemokratai, Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai partijų populiarumo eilėje yra ketvirti. Per mėnesį šios politinės jėgos rėmėjų ratas kiek sumažėjo, per tą patį laikotarpį smuko ir premjero Andriaus Kubiliaus populiarumas.

Politologo Vytauto Dumbliausko nuomone, tam įtakos galėjo turėti naujiena, jog daliai gyventojų gali tekti sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas už praėjusius metus.

Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

„Įsivaizduokit, staiga žmogui, kuris neturi pajamų ir nesinaudojo sveikatos apsauga, pasako, kad jis skolingas valstybei. Aš manau, kad čia sutriko biurokratinis mechanizmas, o dabar, aišku, kenčia politikai“, - DELFI sakė V. Dumbliauskas.

Pirmauja socdemai, „prisikėlėliai“ – uodegoje

Remiantis „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, jeigu rinkimai būtų paskelbti artimiausią sekmadienį, juose triumfuotų apie pirmalaikius parlamento rinkimus prabilę opozicijoje dirbantys socialdemokratai. Už juos balsuotų 13,5 proc. rinkėjų. Kovo mėnesį socialdemokratai taip pat buvo pirmi, šiai partijai savo balsą ketino atiduoti 12,7 proc. gyventojų, vasarį tokių buvo 13,2 proc., sausį – 14,8 proc., pernai lapkritį – 14,2 proc.

Antroji vieta rinkimuose tektų taip pat opozicinei Darbo partijai, kuriai savo simpatijas balandį išreiškė 11,5 proc. žmonių. Kovą už „darbiečius“ būtų balsavę 11,6 proc. rinkėjų. Rinkėjų simpatijas pelnytų ir dar viena opozicinė partija „Tvarka ir teisingumas“, už kurią savo balsą atiduotų 9,2 proc. rinkėjų, kai kovą simpatijas jai reiškė 9,4 proc. žmonių.

Didžiausiai valdančios koalicijos grandžiai konservatoriams-krikdemams rinkimuose, jei jie vyktų artimiausiu metu, tektų tenkintis ketvirtąja vieta, tačiau tokia tendencija vyrauja jau nuo praėjusių metų pabaigos, kai pernai lapkritį už TS-LKD buvo pasiryžę balsuoti 8,6 proc. rinkėjų, šių metų sausį – 8,1 proc., vasarį – 8,3 proc., kovą – 8,6 proc. ir balandį – 6,8 proc.

Didesniu populiarumu konservatoriai-krikdemai pasižymėjo tik praėjusių metų rugsėjį ir spalį – tuomet už TS-LKD savo balsą buvo pasiryžę atiduoti atitinkamai 11,4 proc. ir 11,2 proc. Lietuvos gyventojų.

Po TS-LKD partijų populiarumo eilėje rikiuojasi valdančioje koalicijoje dirbantis Liberalų sąjūdis (5,8 proc.), o kitos partijos į parlamentą nepatektų, nes neperžengtų 5 proc. slenksčio. Tarp tokių politinių jėgų atsidūrė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (2,8 proc.), socialliberalai (2,8 proc.), taip pat valdantieji liberalcentristai (1,7 proc.) bei „prisikėlėliai“ (0,5 proc.).

Be kita ko, net 33,9 proc. rinkėjų teigė, jog rinkimuose nebalsuotų, savo nuomonės neišreiškė 7,6 proc. žmonių, o 2,9 proc. gyventojų nurodė, kad norėtų balsuoti už aukščiau nepaminėtą politinę jėgą.

Už kokią partiją ar politinį judėjimą balsuotumėte, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį?(proc.) 

                                                                                           Balandis 2010/ Kovas 2010/ Pokytis

Socialdemokratų partija 13,5 12,7 +0,8
Darbo partija 11,5 11,6 -0,1
„Tvarka ir teisingumas“ 10,2 9,4 +0,8
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 6,8 8,6 -1,8
Liberalų sąjūdis 5,8 5,6 +0,2
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga 2,8 3,8 -1,0
Naujoji sąjunga (socialliberalai) 2,8 2,4 +0,4
Liberalų ir centro sąjunga 1,7 1,9 -0,2
Tautos prisikėlimo partija 0,5 0,7 -0,2
Kita partija 2,9 2,7 +0,2
Nebalsuotų 33,9 32,3  
Nežino/neatsakė 7,6 8,3  
Iš viso 100 100  

A. Kubiliaus populiarumas taip pat smuko

Panašiai, kaip konservatorių-krikdemų, per mėnesį šiek tiek smuktelėjo ir premjero bei TS-LKD lyderio A. Kubiliaus populiarumas bei patikimumas visuomenės akyse. Kad jis geriausiai tinka užimti ministro pirmininko pareigas balandį manė 5,5 proc. gyventojų, o kovą tokių buvo 6,9 proc.

Kaip DELFI sakė politologas Žilvinas Martinaitis, tiek partijos, tiek premjero nuosmukis nėra toks didelis, kad būtų galima daryti kokias nors išvadas – procentinis pakitimas telpa į paklaidos ribą, kuri sieki 3,1 proc.

Tuo metu V. Dumbliauskas teigia, jog nežymus partijos ir premjero populiarumo smukimas gali būti susijęs su netikėtai išryškėjusia naujiena, jog dalis gyventojų turi sumokėti skolą valstybei, kuri susidarė praėjusiais metais nesumokėjus PSD.

DELFI primena, kad savarankiškai sumokėti PSD privalėjo Darbo biržoje neregistruoti bedarbiai, savo išvykimo į užsienį nedeklaravę gyventojai bei trečiosiose šalyse studijuojantys studentai. Per metus šis mokestis sudaro 864 Lt, tačiau politikai sutarė, jog skola gali būti atidėta, o išvykimo nedeklaravę emigrantai turės galimybę tai padaryti atgaline tvarka.

Pasak V. Dumbliausko, dėl PSD kilusios problemos, neabejotinai, yra už gyventojų informavimą šiuo klausimu atsakingų valstybės institucijų darbo spraga, tačiau visa kaltė, kaip visuomet, tenka politikams.

I. Degutienė lieka geidžiamiausia premjere

Remiantis bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, geidžiamiausia premjere išlieka Seimo pirmininkė, viena TS-LKD lyderių Irena Degutienė. Kad ši politikė geriausiai tiktų būti ministre pirmininke, balandį manė 15,5 proc. gyventojų, prieš mėnesį tokių buvo 15,3 proc.

Ši tendencija vyrauja jau ilgą laiką – pavyzdžiui, pernai rugsėjį norinčiųjų matyti I. Degutienę ministre pirmininke buvo 14,5 proc. žmonių, spalį – 15,2 proc., lapkritį – 15,8 proc., šių metų sausį – 14,2 proc. vasarį – 14,1 proc.

Politologas Ž.Martinaitis sako, kad taip yra dėl labai paprastos priežasties – I. Degutienė užima svarbias pareigas, yra nuolat matoma viešumoje, tačiau jai nereikia priimti itin svarbių ir skaudžių sprendimų.

„Seimo pirmininko pozicija yra labai patogi. Tai yra labai matomas veidas, gerbiamas veidas, pagal Konstituciją – antras žmogus valstybėje po prezidento, tačiau, kita vertus, ji patogi tuo, kad nereikia priimti labai sunkių sprendimų, kurie tenka ministrui pirmininkui. Todėl ji turi tą teigiamą aurą – svarbus, matomas asmuo, bet nesiejamas su sudėtingais sprendimais, tokiais kaip pensinio amžiaus ilginimas, išmokų mažinimas ir taip toliau. Manau, kad daugelis Seimo pirmininkų šia prasme buvo populiarūs“, - svarstė mokslininkas.

Po I. Degutienės, geriausias premjeras gyventojams atrodytų socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius (9,9 proc.), Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas (7,2 proc.), ekonomistas Gitanas Nausėda (6 proc.), dabartinis premjeras A. Kubilius (5,5 proc.), Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis (3,2 proc.), „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas, europarlamentaras Rolandas Paksas (3 proc.), šios partijos vicepirmininkas Valentinas Mazuronis (2,6 proc.), europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (2,5 proc.) ir liberalcentristas Artūras Zuokas (2,5 proc.).

Jūsų nuomone, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas? (proc.)

                                               Kovas 2010/ Vasaris 2010/ Pokytis

I.Degutienė 15,5 15,3 +0,2
A.Butkevičius 9,9 9,5 +0,4
V.Uspaskichas 7,2 7,2 0
G.Nausėda 6,0 5,5 +0,5
A.Kubilius 5,5 6,9 -1,4
E.Masiulis 3,2 3,1 +0,1
R.Paksas 3,0 2,8 +0,2
V.Mazuronis 2,6 2,0 +0,6
V.Blinkevičiūtė 2,5 2,9 -0,4
A.Zuokas 2,5 2,5 0
Z.Balčytis 2,3 2,0 +0,3
R.Šimašius 2,0 1,7 +0,3
R.Juknevičienė 1,7 1,9 -0,2
K. Prunskienė 1,5 2,1 -0,6
A.Paulauskas 1,3 1,8 -0,5
D. Kreivys 1,1 0,7 +0,4

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!  

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų balandžio 22-29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.