Beveik pusė šalies gyventojų norėtų gazuotų gėrimų be saldiklių

Daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų negeria gazuotų gėrimų su saldikliais. Kasdien juos geria vos 2,4 proc. Tokie DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos rezultatai tarsi leistų džiaugtis, kad ignoruojame nesveiką maistą. Tačiau dietologė Jūratė Dobrovolskienė įspėja, kad didžiausią poveikį šie gėrimai turi vaikų sveikatai, o juos girdo chemijos prifarširuotu skysčiu ne kas kitas, kaip patys tėvai.

Gėrimo sudėtimi nesidomi mažuma

Tyrimas parodė, kad dažniau gėrimus su saldikliais (bent kartą per savaitę) geria vyrai, jauniausio amžiaus (nuo 18 metų), žemesnio išsilavinimo bei mažesnių pajamų atstovai. Šie žmonės taip pat nurodė nekreipiantys dėmesio, ar gėrimai yra su saldikliais. Tačiau didesnė dalis gyventojų, anot apklausos, visgi pasidomi gėrimo sudėtimi.

Iš viso nevartojantys gėrimų su saldikliais dažniau nurodė didmiesčių gyventojai, vyresnio amžiaus, aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės, taip pat daug uždirbantys bei moterys.

Kaip bebūtų keista, apklausa rodo, kad gazuoti gėrimai su saldikliais nėra itin populiarūs. Keletą kartų per dieną juos geriantys nurodė vos 0,8 proc. respondentų, kartą per dieną – 2,4 proc., kelis kartus per savaitę – 9,5 proc., kartą per savaitę – 11,5 proc., rečiau nei kartą per savaitę – 21,1 proc.

40,4 proc. respondentų tikino šių gėrimų visai negeriantys, o 13,9 proc. prisipažino nekreipiantys dėmesio, ar gėrimas yra su saldikliais.

Daug dėmesio saldikliams, kaip, beje, ir kitiems maisto priedams, teikia ir Europos Komisijos specialistai. Vyksta diskusijos, kad reikia gerokai griežtinti jų žymėjimą. Mat vartotojas turi matyti, ką perka. Šiuo metu iškart prie pavadinimo, o ne mažomis raidelėmis reikia nurodyti tik kai kuriuos saldiklius.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, draudžiama vartoti saldiklius kūdikių ir mažų vaikų iki trejų metų maistui, taip pat saldikliai nerekomenduojami nėščiosioms.

Tuo tarpu gamintojai, pajutę žmonių nuotaikas, ima visaip gudrauti. Produktų etiketėse atsiranda savotiški sveikatingumo teiginiai – pavyzdžiui, 40 proc. mažiau kalorijų turintis pomidorų padažas arba sultys be cukraus. Atidžiau patyrinėjus šių produktų sudėtį paaiškėja, kad juose yra saldiklių, kurių teigiamas poveikis mūsų sveikatai labai ginčytinas.

Maisto priedų normos paskaičiuotos tik suaugusiems

Kaip DELFI sakė J. Dobrovolskienė, pagrindiniai spalvotų ir gazuotų gėrimų vartotojai – vaikai, ypač kai jie pradeda gauti kišenpinigių.

„Lietuvoje apie spalvotų gėrimų žalą vaikams bei būtinybę riboti jų vartojimą diskutuojama labai rimtai. Tai vienas svarbiausių klausimų. Tik po to seka kiti mitybos įpročiai – per didelis riebalų vartojimas ir pan. Valstybiniu mastu yra parengtos rekomendacijos, vykdomi įvairūs sveikatingumo projektai. Vyresnės kartos žmonės nėra įpratę gerti tokių gėrimų, tačiau dabartiniai vaikai, jei neatpras dabar, gers juos ir vėliau“, - įsitikinusi pašnekovė.

Anot dietologės, saldikliai pagal žalą sveikatai laikomi tik trečia maisto priedų grupe po dažiklių ir konservantų. Jų neigiamas poveikis jau įrodytas. Dėl saldiklių verda diskusijos – vieni tyrimai, pavyzdžiui, įrodo jų kancerogeniškumą, kiti paneigia. Bet kuriuo atveju pripažįstama, kad vietoj saldiklio sveikiau rinktis cukrumi saldintą gėrimą. Tiesa, jo padauginti taip pat nereikėtų.

„Vienintelis saldiklių privalumas – jie iš tiesų turi mažai kalorijų, todėl nutukusiems žmonės tai galėtų būti viena iš išeičių, tačiau ji turi būti laikina ir tikrai visai netinkama vaikams. Saldikliai dirgina troškulio centrą, todėl žmogus ir vėl tuoj pat nori gerti arba valgyti. Taigi jie gali paskatinti vartoti maisto dar daugiau“, - svarstė J. Dobrovolskienė.

Dar vienas svarbus aspektas – visos maisto priedų normos, kurios esą nekenkia sveikatai, skaičiuojamos suaugusio žmogaus kūno masei (60-70 kg). Tačiau vaikas, kuris šiuos gėrimus pradeda gerti, vos tik atsistoja ant kojų, gauna iki 10 kartų didesnius saldiklių kiekius.

Taigi jeigu vaikas per dieną išgeria 1, 1,5 ar 2 litrus gėrimo, jis gauna žymiai didesnį, sveikatai pavojingą medžiagų kiekį, kuris gali sukelti viduriavimą, pykinimą, vėmimą, pilvo skausmus, galvos svaigimą, nervinį drebulį, alergiją.

Kaip dažnai (vidutiniškai) Jūs geriate gazuotus gėrimus su saldikliais? (proc.)

Keletą kartų per dieną 0,8
Kartą per dieną 2,4
Kelis kartus per savaitę 9,5
Kartą per savaitę 11,5
Rečiau nei kartą per savaitę 21,1
Negeriu gazuotų gėrimų su saldikliais 40,4
Nežinau, nekreipiu dėmesio ar gėrimai su saldikliais 13,9
Neatsakė 0,4
Iš viso: 100

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!   

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų vasario 23 -28 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai.

Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

 


Beveik pusė šalies gyventojų norėtų gazuotų gėrimų be saldiklių

Daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų negeria gazuotų gėrimų su saldikliais. Kasdien juos geria vos 2,4 proc. Tokie DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos rezultatai tarsi leistų džiaugtis, kad ignoruojame nesveiką maistą. Tačiau dietologė Jūratė Dobrovolskienė įspėja, kad didžiausią poveikį šie gėrimai turi vaikų sveikatai, o juos girdo chemijos prifarširuotu skysčiu ne kas kitas, kaip patys tėvai.

Gėrimo sudėtimi nesidomi mažuma

Tyrimas parodė, kad dažniau gėrimus su saldikliais (bent kartą per savaitę) geria vyrai, jauniausio amžiaus (nuo 18 metų), žemesnio išsilavinimo bei mažesnių pajamų atstovai. Šie žmonės taip pat nurodė nekreipiantys dėmesio, ar gėrimai yra su saldikliais. Tačiau didesnė dalis gyventojų, anot apklausos, visgi pasidomi gėrimo sudėtimi.

Iš viso nevartojantys gėrimų su saldikliais dažniau nurodė didmiesčių gyventojai, vyresnio amžiaus, aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės, taip pat daug uždirbantys bei moterys.

Kaip bebūtų keista, apklausa rodo, kad gazuoti gėrimai su saldikliais nėra itin populiarūs. Keletą kartų per dieną juos geriantys nurodė vos 0,8 proc. respondentų, kartą per dieną – 2,4 proc., kelis kartus per savaitę – 9,5 proc., kartą per savaitę – 11,5 proc., rečiau nei kartą per savaitę – 21,1 proc.

40,4 proc. respondentų tikino šių gėrimų visai negeriantys, o 13,9 proc. prisipažino nekreipiantys dėmesio, ar gėrimas yra su saldikliais.

Daug dėmesio saldikliams, kaip, beje, ir kitiems maisto priedams, teikia ir Europos Komisijos specialistai. Vyksta diskusijos, kad reikia gerokai griežtinti jų žymėjimą. Mat vartotojas turi matyti, ką perka. Šiuo metu iškart prie pavadinimo, o ne mažomis raidelėmis reikia nurodyti tik kai kuriuos saldiklius.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, draudžiama vartoti saldiklius kūdikių ir mažų vaikų iki trejų metų maistui, taip pat saldikliai nerekomenduojami nėščiosioms.

Tuo tarpu gamintojai, pajutę žmonių nuotaikas, ima visaip gudrauti. Produktų etiketėse atsiranda savotiški sveikatingumo teiginiai – pavyzdžiui, 40 proc. mažiau kalorijų turintis pomidorų padažas arba sultys be cukraus. Atidžiau patyrinėjus šių produktų sudėtį paaiškėja, kad juose yra saldiklių, kurių teigiamas poveikis mūsų sveikatai labai ginčytinas.

Maisto priedų normos paskaičiuotos tik suaugusiems

Kaip DELFI sakė J. Dobrovolskienė, pagrindiniai spalvotų ir gazuotų gėrimų vartotojai – vaikai, ypač kai jie pradeda gauti kišenpinigių.

„Lietuvoje apie spalvotų gėrimų žalą vaikams bei būtinybę riboti jų vartojimą diskutuojama labai rimtai. Tai vienas svarbiausių klausimų. Tik po to seka kiti mitybos įpročiai – per didelis riebalų vartojimas ir pan. Valstybiniu mastu yra parengtos rekomendacijos, vykdomi įvairūs sveikatingumo projektai. Vyresnės kartos žmonės nėra įpratę gerti tokių gėrimų, tačiau dabartiniai vaikai, jei neatpras dabar, gers juos ir vėliau“, - įsitikinusi pašnekovė.

Anot dietologės, saldikliai pagal žalą sveikatai laikomi tik trečia maisto priedų grupe po dažiklių ir konservantų. Jų neigiamas poveikis jau įrodytas. Dėl saldiklių verda diskusijos – vieni tyrimai, pavyzdžiui, įrodo jų kancerogeniškumą, kiti paneigia. Bet kuriuo atveju pripažįstama, kad vietoj saldiklio sveikiau rinktis cukrumi saldintą gėrimą. Tiesa, jo padauginti taip pat nereikėtų.

„Vienintelis saldiklių privalumas – jie iš tiesų turi mažai kalorijų, todėl nutukusiems žmonės tai galėtų būti viena iš išeičių, tačiau ji turi būti laikina ir tikrai visai netinkama vaikams. Saldikliai dirgina troškulio centrą, todėl žmogus ir vėl tuoj pat nori gerti arba valgyti. Taigi jie gali paskatinti vartoti maisto dar daugiau“, - svarstė J. Dobrovolskienė.

Dar vienas svarbus aspektas – visos maisto priedų normos, kurios esą nekenkia sveikatai, skaičiuojamos suaugusio žmogaus kūno masei (60-70 kg). Tačiau vaikas, kuris šiuos gėrimus pradeda gerti, vos tik atsistoja ant kojų, gauna iki 10 kartų didesnius saldiklių kiekius.

Taigi jeigu vaikas per dieną išgeria 1, 1,5 ar 2 litrus gėrimo, jis gauna žymiai didesnį, sveikatai pavojingą medžiagų kiekį, kuris gali sukelti viduriavimą, pykinimą, vėmimą, pilvo skausmus, galvos svaigimą, nervinį drebulį, alergiją.

Kaip dažnai (vidutiniškai) Jūs geriate gazuotus gėrimus su saldikliais? (proc.)

Keletą kartų per dieną 0,8
Kartą per dieną 2,4
Kelis kartus per savaitę 9,5
Kartą per savaitę 11,5
Rečiau nei kartą per savaitę 21,1
Negeriu gazuotų gėrimų su saldikliais 40,4
Nežinau, nekreipiu dėmesio ar gėrimai su saldikliais 13,9
Neatsakė 0,4
Iš viso: 100

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!   

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų vasario 23 -28 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai.

Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.