Per šv. Kalėdas bažnyčioje lankysis vos trečdalis lietuvių

Nors katalikų tikėjimą deklaravo apie 80 proc. gyventojų, ne visi jie peržengia bažnyčios slenkstį net per didžiausias religines šventes. Kaip parodė DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, vos 38,8 proc. lietuvių per šv. Kalėdas planuoja apsilankyti bažnyčioje, 28,4 proc. teigė dar nežiną, o 27,6 proc. prisipažino į bažnyčią neisią. Pasak Dialogo kultūros instituto direktoriaus Rimanto Meškėno, svarbiausia neniekinti nei tų, kurie ateina į bažnyčią tik per šventes, nei tų, kuriems bažnyčia nieko iškalbinga negali pasiūlyti, nei tų, kurie pasitenkina kitomis pramogomis.

„Visur reikia įžvelgti teigiamas puses. Šie skaičiai, lyginant su oficialia statistika, gal ir nėra dideli. Paprastai manoma, kad bent per didžiąsias šventes tikintieji į bažnyčias suplaukia šimtu procentų. Kita vertus, šie mažesni skaičiai yra tikresni. Visuomenėje vyksta pokyčiai, susiję su individualėjimu. Ir tai nėra blogybė. Daug geriau, kai žmonės jaučia asmeninio dvasingumo poreikį ir ieško, užuot formaliai kartą ar du per metus pasirodę bažnyčioje.

Netgi popiežius Benediktas XVI, dar nebūdamas popiežiumi, kalbėjo apie tokį fenomeną, kad šiais laikais Bažnyčiai reikia taikytis prie mažumos savimonės. Pasaulis aplink darosi labai įvairus, konkurencija didėja ir reikia kelti kokybę, net jei bus pritraukta mažiau žmonių“, - svarstė pašnekovas.

Anot teologo, procentas žmonių, kuriems iš tiesų rūpi ne tik materialūs dalykai, nebuvo didelis visais laikais ir visose visuomenėse – jis siekė vos 5-10 proc. Visiems kitiems užtenka tradicinių religinių šou – kalėdinių eglučių ir prakartėlių, kur religinio turinio nelabai ir likę, todėl tai labiau panašu į kultūrinius, o ne religinius reiškinius.

„Tačiau masinis dalyvavimas įvairiuose renginiuose – taip pat labai stiprus dalykas, nes leidžia pajusti bendrumą, nesvarbu, kokiu pagrindu jis būtų – krepšinio ar religijos. Juk gerai, kai žmonės mąsto ta pačia linkme, o jeigu jie mąsto Dievop – dar geriau. Tai padeda sutvirtėti ir pačiai tautai, kuri yra susiskaldžiusi į tiek dalių, jog atrasti bendro gyvenimo vardiklius labai sunku. Todėl nieko bloga, jei žmonėms užteka tokio masinio pabuvimo“, - sakė R. Meškėnas.

Pašnekovas įsitikinęs, kad dauguma dvasininkų norėtų, jog žmonės nesustotų ties šiuo formaliu dalyvavimu šventinėse pamaldose ir ieškotų toliau – individualaus, suasmeninto santykio su Dievu, tikėjimo, kuris reikštųsi ne tik formaliu „paukščiuko“ užsidėjimu.

„Tikėjimas tampa tikras tik tuomet, kai pasireiškia konkrečiame žmonių gyvenime, ne tik per šventes. O kiek mūsų visuomenėje kasdienis gyvenimas yra krikščioniškas, visiems turbūt tie procentai aiškūs. Versle, ekonomikoje, politikoje jų tikriausiai belikę nulis po kablelio.

Svarbiausia – neniekinti tų, kurie ateina į bažnyčią tik per šventes ir jiems to užtenka, jie bent taip sugeba dalyvauti religinėje praktikoje. Neniekinti ir tų, kuriems bažnyčia nieko iškalbinga pasiūlyti negali, nes jie jaučiasi atradę labiau suasmenintas tikėjimo formas, o taip pat tų, kuriems ir to nereikia, nes jie pasitenkina kitomis pramogomis – kad ir kalėdiniais išpardavimais. Kai žmogus priauga, tada jis ir ateina – gali net iki Himalajų viršukalnių pasikelti. Beje, anksčiau bažnyčias ir statydavo ant aukštų uolų“, - pasakojo R. Meškėnas.

Ar per Šv. Kalėdas ketinate eiti į Bažnyčią? (proc.)

Taip 38,8
Ne 27,6
Dar nežinau 28,4
Neatsakė 5,2
Iš viso: 100

Tvirtus ketinimus apsilankyti bažnyčioje dažniau deklaravo moterys, vyresnio amžiaus, vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų, susituokę respondentai.

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų lapkričio 20-26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 92 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

 


Per šv. Kalėdas bažnyčioje lankysis vos trečdalis lietuvių

Nors katalikų tikėjimą deklaravo apie 80 proc. gyventojų, ne visi jie peržengia bažnyčios slenkstį net per didžiausias religines šventes. Kaip parodė DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, vos 38,8 proc. lietuvių per šv. Kalėdas planuoja apsilankyti bažnyčioje, 28,4 proc. teigė dar nežiną, o 27,6 proc. prisipažino į bažnyčią neisią. Pasak Dialogo kultūros instituto direktoriaus Rimanto Meškėno, svarbiausia neniekinti nei tų, kurie ateina į bažnyčią tik per šventes, nei tų, kuriems bažnyčia nieko iškalbinga negali pasiūlyti, nei tų, kurie pasitenkina kitomis pramogomis.

„Visur reikia įžvelgti teigiamas puses. Šie skaičiai, lyginant su oficialia statistika, gal ir nėra dideli. Paprastai manoma, kad bent per didžiąsias šventes tikintieji į bažnyčias suplaukia šimtu procentų. Kita vertus, šie mažesni skaičiai yra tikresni. Visuomenėje vyksta pokyčiai, susiję su individualėjimu. Ir tai nėra blogybė. Daug geriau, kai žmonės jaučia asmeninio dvasingumo poreikį ir ieško, užuot formaliai kartą ar du per metus pasirodę bažnyčioje.

Netgi popiežius Benediktas XVI, dar nebūdamas popiežiumi, kalbėjo apie tokį fenomeną, kad šiais laikais Bažnyčiai reikia taikytis prie mažumos savimonės. Pasaulis aplink darosi labai įvairus, konkurencija didėja ir reikia kelti kokybę, net jei bus pritraukta mažiau žmonių“, - svarstė pašnekovas.

Anot teologo, procentas žmonių, kuriems iš tiesų rūpi ne tik materialūs dalykai, nebuvo didelis visais laikais ir visose visuomenėse – jis siekė vos 5-10 proc. Visiems kitiems užtenka tradicinių religinių šou – kalėdinių eglučių ir prakartėlių, kur religinio turinio nelabai ir likę, todėl tai labiau panašu į kultūrinius, o ne religinius reiškinius.

„Tačiau masinis dalyvavimas įvairiuose renginiuose – taip pat labai stiprus dalykas, nes leidžia pajusti bendrumą, nesvarbu, kokiu pagrindu jis būtų – krepšinio ar religijos. Juk gerai, kai žmonės mąsto ta pačia linkme, o jeigu jie mąsto Dievop – dar geriau. Tai padeda sutvirtėti ir pačiai tautai, kuri yra susiskaldžiusi į tiek dalių, jog atrasti bendro gyvenimo vardiklius labai sunku. Todėl nieko bloga, jei žmonėms užteka tokio masinio pabuvimo“, - sakė R. Meškėnas.

Pašnekovas įsitikinęs, kad dauguma dvasininkų norėtų, jog žmonės nesustotų ties šiuo formaliu dalyvavimu šventinėse pamaldose ir ieškotų toliau – individualaus, suasmeninto santykio su Dievu, tikėjimo, kuris reikštųsi ne tik formaliu „paukščiuko“ užsidėjimu.

„Tikėjimas tampa tikras tik tuomet, kai pasireiškia konkrečiame žmonių gyvenime, ne tik per šventes. O kiek mūsų visuomenėje kasdienis gyvenimas yra krikščioniškas, visiems turbūt tie procentai aiškūs. Versle, ekonomikoje, politikoje jų tikriausiai belikę nulis po kablelio.

Svarbiausia – neniekinti tų, kurie ateina į bažnyčią tik per šventes ir jiems to užtenka, jie bent taip sugeba dalyvauti religinėje praktikoje. Neniekinti ir tų, kuriems bažnyčia nieko iškalbinga pasiūlyti negali, nes jie jaučiasi atradę labiau suasmenintas tikėjimo formas, o taip pat tų, kuriems ir to nereikia, nes jie pasitenkina kitomis pramogomis – kad ir kalėdiniais išpardavimais. Kai žmogus priauga, tada jis ir ateina – gali net iki Himalajų viršukalnių pasikelti. Beje, anksčiau bažnyčias ir statydavo ant aukštų uolų“, - pasakojo R. Meškėnas.

Ar per Šv. Kalėdas ketinate eiti į Bažnyčią? (proc.)

Taip 38,8
Ne 27,6
Dar nežinau 28,4
Neatsakė 5,2
Iš viso: 100

Tvirtus ketinimus apsilankyti bažnyčioje dažniau deklaravo moterys, vyresnio amžiaus, vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų, susituokę respondentai.

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų lapkričio 20-26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 92 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.