Naujųjų metų šventę išstumia šv. Kalėdos

Kaip parodė DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, 55,9 proc. Lietuvos gyventojų Naujieji metai ir šv. Kalėdos yra lygiavertės šventės, 35,2 proc. pirmenybę teikia šv. Kalėdoms ir vos 6,4 proc. labiau mėgsta Naujųjų metų naktį. Sociologų manymu, šių švenčių turinys – iš esmės skirtingas. Šv. Kalėdos yra praradusios savo pirminę, religinę prasmę, tačiau susijusios su šeima, o tai irgi gerai. Tuo tarpu vyraujančios Naujųjų metų šventimo tradicijos – sovietmečio palikimas. Tai masinė, jokių istorinių šaknų neturinti, tačiau kai kuriems taip pat labai reikalinga šventė.

Naujieji metai neįpareigoja

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" atliktos apklausos duomenimis, šv. Kalėdas kaip svarbiausią šventę dažniau įvardijo moterys, vyresnio amžiaus, santuokoje gyvenantys respondentai. Naujųjų metų sutikimas dažniau svarbesnis vyrams, jaunesnio amžiaus, aukštesnių pajamų respondentams, didmiesčių gyventojams.

Anot Lyčių studijų centro direktorės prof. Dalios Marcinkevičienės, Naujųjų metų šventė neturi kultūrinio krūvio, tačiau ji buvo sureikšminta sovietmečiu.

Aš asmeniškai šiandien Naujųjų metų net nevadinu švente. Didžiausia metų šventė man yra Kalėdos, o šeimos reikalas – susirinkti per Kūčias. Beje, sovietmečiu Kūčios šeimos rate taip pat būdavo švenčiamos, tik apie Kalėdas nebuvo kalbama. Buvo dvi svarbios šeimos šventės, kurios niekada nebuvo ištrintos iš žmonių sąmonės, – tai Kūčios ir Velykos“, - pasakojo pašnekovė.

Beje, sovietmečiu niekam nešautų mintis Naujuosius sutikti uždarame šeimos rate. „Į namus daugelis kviesdavo giminaičius, draugus, bendradarbius. Tai buvo masinė šventė. Visi mėgdavo eiti į gatves, vaikščioti iš buto į butą, lankyti visus pažįstamus iš eilės. Šios sovietinės kultūros tradicijos puikiai užfiksuotos iki šiol populiariame rusiškame filme „Likimo ironija“, - pasakojo šeimos istorikė.

Pašnekovė pastebi, kad sovietmečiu buvo dar viena labai svarbi metų šventė – gimtadienis. „Gimtadieniai buvo labai sureikšminti – žmogų visada sveikindavo draugai, bendradarbiai. Šiandien eilinis gimtadienis jau neteko savo prasmės ir ne visada švenčiamas“, - teigė pašnekovė.

Anot jos, šiandien Naujieji metai galbūt patrauklesni vienišiems žmonėms, taip pat tiems, kurie su šeima nepalaiko ryšių. Mat ši šventė ne tokia privati, kaip Kalėdos, todėl žmogus gali išeiti į gatvę, galbūt turi teisę ateiti į svečius iš anksto neperspėjęs. „Tai gilių istorinių šaknų neturinti šventė, todėl visada bus žmonių, kurie ją švęs“, - įsitikinusi D. Marcinkevičienė.

Religinė prasmė – išsitrynusi

Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimo centro sociologė Aušra Maslauskaitė primena, kad Kalėdos – visgi religinė šventė, todėl nieko keista, jog sovietmečiu ji atsidūrė pogrindyje.

„Tai, kad šiandien šventė ir vėl atgimsta, rodo, kad daliai visuomenės yra svarbus jos religinis turinys. Kitai daliai visuomenės religinį Kalėdų turinį „išplovė“ komerciniai dalykai ir šventė labiau asocijuojasi su keitimusi dovanomis bei susitikimais su artimaisiais. Nors šventė nutolo nuo religinės prasmės, ji priartėjo prie šeimos, o tai irgi pozityvus dalykas. Beje, socialinis Kalėdų rūbas nuolat keičiasi. Ta pati eglutė išplito tik 19-to amžiaus pabaigoje, britai ją pasiskolino iš vokiečių. Sveikinimo atvirukai – praėjusio amžiaus išradimas.

Kalbant apie Naujuosius metus, jei pažiūrėsime, ką mums siūlo veikti televizijos, nematau jokių pokyčių tradicijose. Tai to paties vektoriaus kita stotelė. Vienas „žiburėlis“ pakeistas kitu, kuriame rodomas nevaldomas siautulys, išplovimas bet kokių ribų, kurios gali valdyti žmogaus kasdienybę. Ir kaip sovietiniais laikais žmonės eidavo prie eglutės apsilaistyti šampanu, taip ir dabar eina“, - svarstė pašnekovė.

Anot sociologės, Naujieji metai susiję su visuomenės pasaulėjimu, kai vis daugiau žmonių neturi tradicinių šaknų. Visgi turime pripažinti, kad egzistuoja tam tikri kalendoriniai tarpsniai ir yra kažkokia simbolinė metų riba, kurią taip pat galima pažymėti.

Kuri šventė Jums svarbesnė – šv. Kalėdos ar Naujieji metai? (proc.)

Šv.Kalėdos 35,2
Naujieji metai 6,4
Abi šventės svarbios 55,9
Nešvenčiu nei vienos 2,5
Iš viso: 100

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų lapkričio 20-26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 92 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.


Naujųjų metų šventę išstumia šv. Kalėdos

Kaip parodė DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, 55,9 proc. Lietuvos gyventojų Naujieji metai ir šv. Kalėdos yra lygiavertės šventės, 35,2 proc. pirmenybę teikia šv. Kalėdoms ir vos 6,4 proc. labiau mėgsta Naujųjų metų naktį. Sociologų manymu, šių švenčių turinys – iš esmės skirtingas. Šv. Kalėdos yra praradusios savo pirminę, religinę prasmę, tačiau susijusios su šeima, o tai irgi gerai. Tuo tarpu vyraujančios Naujųjų metų šventimo tradicijos – sovietmečio palikimas. Tai masinė, jokių istorinių šaknų neturinti, tačiau kai kuriems taip pat labai reikalinga šventė.

Naujieji metai neįpareigoja

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" atliktos apklausos duomenimis, šv. Kalėdas kaip svarbiausią šventę dažniau įvardijo moterys, vyresnio amžiaus, santuokoje gyvenantys respondentai. Naujųjų metų sutikimas dažniau svarbesnis vyrams, jaunesnio amžiaus, aukštesnių pajamų respondentams, didmiesčių gyventojams.

Anot Lyčių studijų centro direktorės prof. Dalios Marcinkevičienės, Naujųjų metų šventė neturi kultūrinio krūvio, tačiau ji buvo sureikšminta sovietmečiu.

Aš asmeniškai šiandien Naujųjų metų net nevadinu švente. Didžiausia metų šventė man yra Kalėdos, o šeimos reikalas – susirinkti per Kūčias. Beje, sovietmečiu Kūčios šeimos rate taip pat būdavo švenčiamos, tik apie Kalėdas nebuvo kalbama. Buvo dvi svarbios šeimos šventės, kurios niekada nebuvo ištrintos iš žmonių sąmonės, – tai Kūčios ir Velykos“, - pasakojo pašnekovė.

Beje, sovietmečiu niekam nešautų mintis Naujuosius sutikti uždarame šeimos rate. „Į namus daugelis kviesdavo giminaičius, draugus, bendradarbius. Tai buvo masinė šventė. Visi mėgdavo eiti į gatves, vaikščioti iš buto į butą, lankyti visus pažįstamus iš eilės. Šios sovietinės kultūros tradicijos puikiai užfiksuotos iki šiol populiariame rusiškame filme „Likimo ironija“, - pasakojo šeimos istorikė.

Pašnekovė pastebi, kad sovietmečiu buvo dar viena labai svarbi metų šventė – gimtadienis. „Gimtadieniai buvo labai sureikšminti – žmogų visada sveikindavo draugai, bendradarbiai. Šiandien eilinis gimtadienis jau neteko savo prasmės ir ne visada švenčiamas“, - teigė pašnekovė.

Anot jos, šiandien Naujieji metai galbūt patrauklesni vienišiems žmonėms, taip pat tiems, kurie su šeima nepalaiko ryšių. Mat ši šventė ne tokia privati, kaip Kalėdos, todėl žmogus gali išeiti į gatvę, galbūt turi teisę ateiti į svečius iš anksto neperspėjęs. „Tai gilių istorinių šaknų neturinti šventė, todėl visada bus žmonių, kurie ją švęs“, - įsitikinusi D. Marcinkevičienė.

Religinė prasmė – išsitrynusi

Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimo centro sociologė Aušra Maslauskaitė primena, kad Kalėdos – visgi religinė šventė, todėl nieko keista, jog sovietmečiu ji atsidūrė pogrindyje.

„Tai, kad šiandien šventė ir vėl atgimsta, rodo, kad daliai visuomenės yra svarbus jos religinis turinys. Kitai daliai visuomenės religinį Kalėdų turinį „išplovė“ komerciniai dalykai ir šventė labiau asocijuojasi su keitimusi dovanomis bei susitikimais su artimaisiais. Nors šventė nutolo nuo religinės prasmės, ji priartėjo prie šeimos, o tai irgi pozityvus dalykas. Beje, socialinis Kalėdų rūbas nuolat keičiasi. Ta pati eglutė išplito tik 19-to amžiaus pabaigoje, britai ją pasiskolino iš vokiečių. Sveikinimo atvirukai – praėjusio amžiaus išradimas.

Kalbant apie Naujuosius metus, jei pažiūrėsime, ką mums siūlo veikti televizijos, nematau jokių pokyčių tradicijose. Tai to paties vektoriaus kita stotelė. Vienas „žiburėlis“ pakeistas kitu, kuriame rodomas nevaldomas siautulys, išplovimas bet kokių ribų, kurios gali valdyti žmogaus kasdienybę. Ir kaip sovietiniais laikais žmonės eidavo prie eglutės apsilaistyti šampanu, taip ir dabar eina“, - svarstė pašnekovė.

Anot sociologės, Naujieji metai susiję su visuomenės pasaulėjimu, kai vis daugiau žmonių neturi tradicinių šaknų. Visgi turime pripažinti, kad egzistuoja tam tikri kalendoriniai tarpsniai ir yra kažkokia simbolinė metų riba, kurią taip pat galima pažymėti.

Kuri šventė Jums svarbesnė – šv. Kalėdos ar Naujieji metai? (proc.)

Šv.Kalėdos 35,2
Naujieji metai 6,4
Abi šventės svarbios 55,9
Nešvenčiu nei vienos 2,5
Iš viso: 100

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų lapkričio 20-26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 92 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.