A.Kubilius netinka būti premjeru

Pasitikėjimas Vyriausybe žingsnis po žingsnio artėja nulio link, o premjerą Andrių Kubilių užimamose pareigose nori regėti tik 3,9 proc. respondentų. Gyventojų nuomone, geriausiai A. Kubilių tiktų pakeisti Seimo pirmininkė, konservatorė Irena Degutienė, socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius arba SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Tokius duomenis atskleidžia DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Pasitikėjimas Vyriausybe menksta

Seimui bei ministrų kabinetui karpant pensijas, socialines išmokas bei kitas pašalpas, gyventojai reiškia vis didesnį nepasitenkinimą – vieni renkasi į mitingus, kiti teigia nepasitikį A. Kubiliaus Vyriausybe bei pačiu A. Kubiliumi.

Kaip rodo lapkričio 20-26 d. DELFI užsakymu atlikta apklausa, Vyriausybe pasitiki tik 5,4 proc. Lietuvos gyventojų. Iš jų 0,6 proc. teigė, kad Vyriausybės veiklą vertina teigiamai, o 4,8 proc. – greičiau teigiamai.

Tuo metu nepasitikinčiųjų ratas, palyginus su praėjusiais dviem mėnesiais, plečiasi. Jeigu rugsėjo mėnesį A. Kubiliaus kabineto darbą neigiamai ir greičiau neigiamai vertino 80,1 proc. respondentų, spalį – 78,6 proc., o lapkritį neigiamai ir greičiau neigiamai darbą įvertino 81,1 proc. žmonių.

Teigiamų vertinimų atitinkamai mažėjo: rugsėjo mėnesį teigiamą ir greičiau teigiamą Vyriausybės veiklos vertinimą išsakė 14,5 proc. gyventojų, spalį – 9,4 proc., lapkritį – 5,4 proc.

Itin nepalankiai vyriausybę vertina pensininkai ir bedarbiai, kuriems pastaruoju metu buvo karpomos senatvės ir valstybinės pensijos, nedarbo socialinio draudimo išmokos.

A.Kubilių premjeru nori matyti tiek pat žmonių, kiek ir R.Paksą

Drauge su pasitikėjimu Vyriausybe, menksta ir premjero A. Kubiliaus reitingai. Kad šis politikas geriausiai tinka eiti ministro pirmininko pareigas, rugsėjo mėnesį manė 8,8 proc. respondentų. Spalį taip manančių ratas tapo skurdesnis ir siekė 6,7 proc., o lapkritį – 3,9 proc.

Šio politiko populiarumas beveik toks pats, kaip ir Europos Parlamente šiuo metu dirbančio nušalintojo prezidento Rolando Pakso, kurį lapkričio ministro pirmininko poste norėtų matyti 3,8 proc. Lietuvos gyventojų.

Tuo metu Seimo pirmininkės I. Degutienės populiarumas nežymiai vis auga – rugsėjį norinčių patikėti jai premjero pareigas buvo 14,5 proc., spalį – 15,2 proc., lapkritį – 15,8 proc.

Savo vietą po saule atranda ir socialdemokratų pirmininkas A. Butkevičius. Jo premjeravimu dabar pasitikėtų 10,6 proc. rinkėjų, prieš mėnesį tokių buvo 9,4 proc., o rugsėjį – 7,4 proc.

Reitingus auginasi ir opozicinės Darbo partijos lyderis, europarlamentaras Viktoras Uspakichas, taip pat Europos Parlamente dirbanti socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė bei nušalintasis prezidentas, europarlamentaras R. Paksas, kuris rugsėjį net nepateko į labiausiai į premjerus tinkančių asmenų dešimtuką.

Lapkričio mėnesį smuko SEB banko prezidento G. Nausėdos reitingas ir dabar manančių, jog jis tinka eiti ministro pirmininko pareigas yra 5,8, kai praėjusį mėnesį buvo 8,8 proc. Rugsėjį jo tinkamumą premjero postui nurodė 7,5 proc. žmonių.

G.Mažeikis: A.Kubiliaus pavardė asocijuojasi su krize

Vytauto Didžio universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis sako, kad A. Kubiliaus reitingų smukimą lemia sunki ekonominė padėtis bei paties politiko negebėjimas būti politinės komunikacijos lyderiu.

„Nepasitikėjimas A. Kubiliumi, sakyčiau, kyla dėl dviejų priežasčių. Pirmoji, tai krizė ir visos jos pasekmės. Ji bet kokiu atveju visados simboliškai asocijuosis su šia pavarde, tai yra neišvengiama asociatyvaus masių mąstymo pasekmė. Jos pašalinti praktiškai negalima, galima tik susilpninti“, - DELFI sakė G. Mažeikis.

Tačiau susilpninti A. Kubiliaus pavardės ir „krizės“ sąvokos sąsajas, pasak profesoriaus, galima tik tuomet, jei premjeras būtų ne šiaip paprastas lyderis, o politinės komunikacijos pirmūnas.

„Kaip tik šios savybės – būti politinės komunikacijos lyderiu – A. Kubiliui ir trūksta. Apie šį dalyką ne kartą yra diskutuota“, - svarstė VDU profesorius.

Kalbėdamas apie A. Kubiliaus partijos kolegės, Seimo pirmininkės I. Degutienės populiarėjimą G. Mažeikis sako manąs, kad dviejų toks vienos partijos lyderių reitingų išsiskyrimas gali būti pasiektas ne be pačių konservatorių-krikdemų pastangų.

Pasak profesoriaus, kol A. Kubilius ir jo komanda priiminėja visuomenei nepatinkančius sprendimus, partija I. Degutienę gali specialiai laikyti tarsi nuošalyje nuo pagrindinių klausimų, nors drauge suteikė sceną – parlamento vadovo kėdę – pademonstruoti jos gebėjimams.

„Buvimas nuošalyje nuo problemų visada kelia reitingus. Jei jūs pasirodote žiniasklaidoje gražiu pavidalu, rodotės politinėje arenoje – ten, kur vyksta pagrindiniai debatai, bet sugebate išvengti aštrių klausimų ir su tuo susijusių keblių pasekmių, tai tie reitingai, nors ir nerevoliucingai, bet plius-minus auga“, - sakė G. Mažeikis.

„Man sunku pasakyti, bet galbūt tai yra pačios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos šiokia tokia politika išsaugoti politinius lyderius. Nes jei vienas lyderis išstumiamas, tai kitą reikia saugoti. Partijai būtų daug blogiau, jeigu jie nebeturėtų ryškių politinių lyderių, kurie galėtų užimti pirmąsias pozicijas“, - pridūrė mokslininkas.

Kaip Jūs vertinate dabartinės Vyriausybės veiklą? (proc.)

Teigiamai 0,6
Greičiau teigiamai 4,8
Greičiau neigiamai 41,9
Neigiamai 39,2
Nežino/ neatsakė 13,5
Iš viso: 100

Jūsų nuomone, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas? (proc.) TOP 10                                                         

                                          Lapkritis     Spalis     Pokytis

I.Degutienė 15,8 15,2 +0,6
A.Butkevičius 10,6 9,4 +1,2
G.Nausėda 5,8 8,8 -3,0
V.Blinkevičiūtė 5,6 2,3 +3,3
V.Uspaskichas 5,6 3,4 +2,2
A.Brazauskas 4,9 5,8 -0,9
A.Kubilius 3,9 6,7 -2,8
R.Paksas 3,8 2,7 +1,1
A. Zuokas 2,6 2,2 +0,4
E.Masiulis 2,3 -  -

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų lapkričio 20-26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 92 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.


A.Kubilius netinka būti premjeru

Pasitikėjimas Vyriausybe žingsnis po žingsnio artėja nulio link, o premjerą Andrių Kubilių užimamose pareigose nori regėti tik 3,9 proc. respondentų. Gyventojų nuomone, geriausiai A. Kubilių tiktų pakeisti Seimo pirmininkė, konservatorė Irena Degutienė, socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius arba SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Tokius duomenis atskleidžia DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Pasitikėjimas Vyriausybe menksta

Seimui bei ministrų kabinetui karpant pensijas, socialines išmokas bei kitas pašalpas, gyventojai reiškia vis didesnį nepasitenkinimą – vieni renkasi į mitingus, kiti teigia nepasitikį A. Kubiliaus Vyriausybe bei pačiu A. Kubiliumi.

Kaip rodo lapkričio 20-26 d. DELFI užsakymu atlikta apklausa, Vyriausybe pasitiki tik 5,4 proc. Lietuvos gyventojų. Iš jų 0,6 proc. teigė, kad Vyriausybės veiklą vertina teigiamai, o 4,8 proc. – greičiau teigiamai.

Tuo metu nepasitikinčiųjų ratas, palyginus su praėjusiais dviem mėnesiais, plečiasi. Jeigu rugsėjo mėnesį A. Kubiliaus kabineto darbą neigiamai ir greičiau neigiamai vertino 80,1 proc. respondentų, spalį – 78,6 proc., o lapkritį neigiamai ir greičiau neigiamai darbą įvertino 81,1 proc. žmonių.

Teigiamų vertinimų atitinkamai mažėjo: rugsėjo mėnesį teigiamą ir greičiau teigiamą Vyriausybės veiklos vertinimą išsakė 14,5 proc. gyventojų, spalį – 9,4 proc., lapkritį – 5,4 proc.

Itin nepalankiai vyriausybę vertina pensininkai ir bedarbiai, kuriems pastaruoju metu buvo karpomos senatvės ir valstybinės pensijos, nedarbo socialinio draudimo išmokos.

A.Kubilių premjeru nori matyti tiek pat žmonių, kiek ir R.Paksą

Drauge su pasitikėjimu Vyriausybe, menksta ir premjero A. Kubiliaus reitingai. Kad šis politikas geriausiai tinka eiti ministro pirmininko pareigas, rugsėjo mėnesį manė 8,8 proc. respondentų. Spalį taip manančių ratas tapo skurdesnis ir siekė 6,7 proc., o lapkritį – 3,9 proc.

Šio politiko populiarumas beveik toks pats, kaip ir Europos Parlamente šiuo metu dirbančio nušalintojo prezidento Rolando Pakso, kurį lapkričio ministro pirmininko poste norėtų matyti 3,8 proc. Lietuvos gyventojų.

Tuo metu Seimo pirmininkės I. Degutienės populiarumas nežymiai vis auga – rugsėjį norinčių patikėti jai premjero pareigas buvo 14,5 proc., spalį – 15,2 proc., lapkritį – 15,8 proc.

Savo vietą po saule atranda ir socialdemokratų pirmininkas A. Butkevičius. Jo premjeravimu dabar pasitikėtų 10,6 proc. rinkėjų, prieš mėnesį tokių buvo 9,4 proc., o rugsėjį – 7,4 proc.

Reitingus auginasi ir opozicinės Darbo partijos lyderis, europarlamentaras Viktoras Uspakichas, taip pat Europos Parlamente dirbanti socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė bei nušalintasis prezidentas, europarlamentaras R. Paksas, kuris rugsėjį net nepateko į labiausiai į premjerus tinkančių asmenų dešimtuką.

Lapkričio mėnesį smuko SEB banko prezidento G. Nausėdos reitingas ir dabar manančių, jog jis tinka eiti ministro pirmininko pareigas yra 5,8, kai praėjusį mėnesį buvo 8,8 proc. Rugsėjį jo tinkamumą premjero postui nurodė 7,5 proc. žmonių.

G.Mažeikis: A.Kubiliaus pavardė asocijuojasi su krize

Vytauto Didžio universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis sako, kad A. Kubiliaus reitingų smukimą lemia sunki ekonominė padėtis bei paties politiko negebėjimas būti politinės komunikacijos lyderiu.

„Nepasitikėjimas A. Kubiliumi, sakyčiau, kyla dėl dviejų priežasčių. Pirmoji, tai krizė ir visos jos pasekmės. Ji bet kokiu atveju visados simboliškai asocijuosis su šia pavarde, tai yra neišvengiama asociatyvaus masių mąstymo pasekmė. Jos pašalinti praktiškai negalima, galima tik susilpninti“, - DELFI sakė G. Mažeikis.

Tačiau susilpninti A. Kubiliaus pavardės ir „krizės“ sąvokos sąsajas, pasak profesoriaus, galima tik tuomet, jei premjeras būtų ne šiaip paprastas lyderis, o politinės komunikacijos pirmūnas.

„Kaip tik šios savybės – būti politinės komunikacijos lyderiu – A. Kubiliui ir trūksta. Apie šį dalyką ne kartą yra diskutuota“, - svarstė VDU profesorius.

Kalbėdamas apie A. Kubiliaus partijos kolegės, Seimo pirmininkės I. Degutienės populiarėjimą G. Mažeikis sako manąs, kad dviejų toks vienos partijos lyderių reitingų išsiskyrimas gali būti pasiektas ne be pačių konservatorių-krikdemų pastangų.

Pasak profesoriaus, kol A. Kubilius ir jo komanda priiminėja visuomenei nepatinkančius sprendimus, partija I. Degutienę gali specialiai laikyti tarsi nuošalyje nuo pagrindinių klausimų, nors drauge suteikė sceną – parlamento vadovo kėdę – pademonstruoti jos gebėjimams.

„Buvimas nuošalyje nuo problemų visada kelia reitingus. Jei jūs pasirodote žiniasklaidoje gražiu pavidalu, rodotės politinėje arenoje – ten, kur vyksta pagrindiniai debatai, bet sugebate išvengti aštrių klausimų ir su tuo susijusių keblių pasekmių, tai tie reitingai, nors ir nerevoliucingai, bet plius-minus auga“, - sakė G. Mažeikis.

„Man sunku pasakyti, bet galbūt tai yra pačios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos šiokia tokia politika išsaugoti politinius lyderius. Nes jei vienas lyderis išstumiamas, tai kitą reikia saugoti. Partijai būtų daug blogiau, jeigu jie nebeturėtų ryškių politinių lyderių, kurie galėtų užimti pirmąsias pozicijas“, - pridūrė mokslininkas.

Kaip Jūs vertinate dabartinės Vyriausybės veiklą? (proc.)

Teigiamai 0,6
Greičiau teigiamai 4,8
Greičiau neigiamai 41,9
Neigiamai 39,2
Nežino/ neatsakė 13,5
Iš viso: 100

Jūsų nuomone, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas? (proc.) TOP 10                                                         

                                          Lapkritis     Spalis     Pokytis

I.Degutienė 15,8 15,2 +0,6
A.Butkevičius 10,6 9,4 +1,2
G.Nausėda 5,8 8,8 -3,0
V.Blinkevičiūtė 5,6 2,3 +3,3
V.Uspaskichas 5,6 3,4 +2,2
A.Brazauskas 4,9 5,8 -0,9
A.Kubilius 3,9 6,7 -2,8
R.Paksas 3,8 2,7 +1,1
A. Zuokas 2,6 2,2 +0,4
E.Masiulis 2,3 -  -

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų lapkričio 20-26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 92 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.