Kalėdinės dovanos: kuklios, bet su meile

Finansų ekspertai prognozuoja, kad šiemet kalėdinė prekyba bus prastesnė, gyventojai dovanoms išleis mažiau pinigų. Taigi Kalėdų Senelio maišas nebebus toks pilnas kaip pernai. Vis dėlto ir krizės metu žmonės perka dovanas. Pasiaiškinkime, ką ir už kiek.

Suveršime diržus

Išlaidas dovanoms ir šventiniam stalui prieš didžiąsias metų šventes šiemet nusiteikę karpyti septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų, rodo tradicinė Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarėse „Swedbank“ užsakymu atlikta sociologinė apklausa. Taupyti per 2009 metų šventes lietuviai yra nusiteikę kur kas radikaliau nei kitų Europos valstybių gyventojai.

Remiantis „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, 22,4 proc. Lietuvos gyventojų šiemet teigė Kalėdoms ir Naujiesiems metams išleisiantys gerokai mažiau nei 2008 m., 36,7 proc. – šiek tiek mažiau nei pernai, o dar 11,3 proc. apklaustųjų per šventes apsiribos tik būtiniausiomis išlaidomis. Tiek pat, kiek ir pernai, dovanoms bei maistui ruošiasi skirti kiek daugiau nei ketvirtadalis šalies gyventojų (26,7 proc.), o didinti švenčių išlaidas planuoja tik 2 proc. apklaustųjų.

„Taupymas šiais metais Lietuvoje tapo neišvengiama būtinybe, tad natūralu, kad jo neatsisakoma ir per didžiąsias metų šventes. Panaši tendencija vyrauja ir daugelyje Europos šalių, tiesa, išlaidų dovanoms ir šventiniam stalui mažinimas Lietuvoje yra vienas didžiausių“, – sako „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Čičkauskaitė-Bložienė.

Bendrovės „Deloitte“ atliktos apklausos duomenimis, Vakarų Europoje prieš šių metų šventes labiausiai nusiteikę taupyti airiai – 41 proc. jų teigė dovanoms išleisią mažiau nei 2008 metais. Panaši tendencija vyrauja ir Prancūzijoje (29 proc. gyventojų žada išleisti mažiau), Ispanijoje (28 proc.) bei Portugalijoje (27 proc.). Daugiau nei prieš metus skirti lėšų dovanoms ir šventiniam stalui šiemet yra nusiteikę tik lenkai, rusai bei ukrainiečiai.

„Prognozuojama, kad vidutinis europietis šiemet šventėms išleis 25 proc. mažiau nei pernai. Manoma, kad Lietuvoje šis išlaidų karpymas bus dar didesnis. Nemažai gyventojų šiemet jau pajuto mažėjant pajamas, tad pinigų, kuriuos galima skirti šventėms, taip pat yra mažiau. Išlaidavimą stabdys ir neužtikrintumas dėl ateities – valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų, socialinių išmokų mažinimas dar tik prasideda, tad gyventojai su pagrįstu nerimu žvelgia į ateinančius metus“, – dėsto O. Čičkauskaitė-Bložienė.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė pabrėžia, kad mažinti švenčių išlaidas yra nusiteikę dauguma Lietuvos gyventojų, nepriklausomai nuo socialinės padėties, išsilavinimo ar darbo užmokesčio.

Kuklesnės vaišės

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, tikėtina, kad šiemet iš kalėdinių prekių mažiausiai kris vaikams skirtų dovanų – žaislų ir žaidimų – pardavimas. Mat ir ankstesniais šių metų mėnesiais šių prekių apyvarta specializuotose parduotuvėse beveik nesumažėjo.

„Greičiausiai bus skiriama mažiau lėšų vaišėms – pokylį ar vakarienę restorane pakeis vakarienė namuose – ir kosmetikos bei tualetiniams reikmenims – prabangius gaminius keisime pigesniais, kai kurių dovanų iš viso nebepirksime“, – teigia J. Varanauskienė.

Geraisiais ekonomikos augimo laikais – nuo 2003 iki 2007 m. – išlaidos dovanoms gruodį sparčiai didėjo. Per šiuos penkerius metus kosmetikos ir tualetinių reikmenų pardavimas specializuotose parduotuvėse išaugo 1,8 karto, laikrodžių, juvelyrinių dirbinių ir papuošalų – 1,4 karto, restoranų ir pagaminto valgio tiekimo apyvarta – 1,5 karto, о žaislų ir žaidimų apyvarta specializuotose parduotuvėse – net 3 kartus.

Pasak ekspertės, akivaizdu, kad ekonomikos pakilimo laikotarpiu jau spėję susiformuoti kalėdinių išlaidų įpročiai ima keistis – gyventojai vėl ima ieškoti sprendimų, kaip pasveikinti artimuosius galbūt pigiau, tačiau originaliau.

„Finansinės elgsenos tyrimai rodo, kad gavėjas dovaną dažniausiai įvertina mažesne suma, nei už ją realiai sumoka dovanotojas, todėl žmonėms tikrai nereikėtų per daug jaudintis, jeigu kalėdinių dovanų biudžetas šiemet bus maždaug penktadaliu kuklesnis negu praėjusiais metais“, – ramina J. Varanauskienė.

Finansų ekspertai pastebi, kad prieš Kalėdas gyventojai paprastai daugiau pinigų išleidžia ne tik dovanoms, bet ir šventiniams drabužiams, maistui, dekoracijoms. Tačiau šiemet žmonės bus linkę apkarpyti ir šias išlaidas.

„Jeigu kalbėtume apie tai, kiek šeima galėtų skirti dovanoms, šventiniams drabužiams ir dekoracijoms, manyčiau, kad reikėtų apsistoti ties tokiu skaičiumi, kiek pinigų galime sutaupyti per mėnesį. Jei vieni sako, kad šalia savo įprastinių išlaidų gali sutaupyti 10 proc., tegu tai ir būna jų kalėdinių pirkinių suma“, – aiškina J. Varanauskienė.

Kainos mažės

Prekybininkai irgi prisipažįsta pajutę, kad žmonės šiemet itin taupo, tad planuoja bandyti pirkėjus pritraukti organizuodami daugiau akcijų.

„Pirkėjų įpročiai keičiasi. Žmonės tampa jautrūs kainai, dalis jų iš tikrųjų grįžta prie pigiausių prekių kategorijos, ieško pigiausių produktų. Mes manome, kad šios Kalėdos bus kitokios, žmonės taupys, iš tikrųjų labiau pasvers ir apgalvos savo pirkinius“, – dėsto prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė.

Prekybininkai tvirtina paruošę įvairių dovanų pakuočių, kuponų, praktiškų rinkinių ir vykdantys sezoninius drabužių bei avalynės išpardavimus. Taip pat prognozuojama, kad kris maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos. Tiesa, net ir tokiomis aplinkybėmis pirkėjai renkasi išrankiai.

Gruodžio pradžioje atlikta visuomenės apklausa parodė, kad 40,3 proc. gyventojų kalėdinėms dovanoms šiemet planuoja išleisti vos iki 50 litų, 23,4 proc. – iki 100 litų, 15,9 proc. – iki 200 litų. Už šiuos pinigus dažniausiai planuojama pirkti saldumynų, arbatos, kavos, suvenyrų ar žaislų vaikams.

Pasižvalgykime patys

Kad savo akimis pamatytume, ką ir kiek perka lietuviai prieš šventes, nutarėme pasivaikščioti po didžiuosius prekybos centrus „Panorama“, „Akropolis“, „Europa“, CUP ir „Ozas“ Vilniuje.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad daugiausia lankytojų prieškalėdiniu laikotarpiu sulaukia „Akropolis“, mažiausiai – „Ozas“. Čia gana ramu ar net nyku. Vis dėlto, palyginti su praėjusiais metais, pirkėjų mažiau visose parduotuvėse. Atrodo, krizės iškamuotų lietuvių nebevilioja net didžiuliai plakatai su užrašu „Akcija“ ar „Išpardavimas“.

Drabužių, avalynės ir galanterijos parduotuvės – tuštesnės nei įprasta šiuo metų laiku, juvelyriniais dirbiniais prekiaujantys pardavėjai ir visai ilsisi. Tiesa, po didžiules akcijas paskelbusias buities prekių parduotuves vaikštinėja pirkėjai, tačiau didelių eilių prie kasų tikrai nepastebėjome.

Visai kitaip maisto prekių parduotuvėse. Čia vilniečiai it pasimetę ieško akcijų ir nuolaidų, renkasi produktus šventiniam stalui.

O ką lietuviai perka dovanų, paklausite. Mūsų nuomone, žmonės itin noriai perka šokoladą ir saldainius, kosmetikos priemones, knygas, prieskonius, kavą, arbatą, puodelius ir kitus smulkius suvenyrus. Itin paklausios prekės tos, kurioms taikomos didelės nuolaidos, pavyzdžiui, kalėdiniai saldainiai, rankšluosčiai, žvakės ir žvakidės. Visa tai gali ir praversti pačiam pirkėjui, ir tapti gražia dovanėle artimajam.

„Žmonės perka smulkias ir pigias prekes. Dažniausiai tai būna arba nedideli suvenyrai, arba pigios praktiškos buities smulkmenos, – pirkėjų pasirinkimą komentuoja namų apyvokos reikmenimis prekiaujančios parduotuvės konsultantė Irena. – Prie pasirinkto niekučio pridedamas šokoladas arba saldainių rinkinys – štai jums ir dovana.“

Mes taip pat pastebėjome, kad šiais metais dažniau nei pernai žmonės lankosi tose parduotuvėse, kur galima įsigyti siūlų, karoliukų, vilnos, dekoratyvinio popieriaus, o vėliau pagaminti dovaną pačiam. Dailiosios lyties atstovės mielai renkasi tas parduotuvėles, kur ne tik patariama, ką pirkti, bet ir pamokoma, kaip iš įsigytų medžiagų pagaminti suvenyrą. Moterys mielai renkasi į parduotuvių organizuojamas pamokėles, kur drauge velia vilną ar bando „prisijaukinti“ dekupažą.

Šaltuko išgąsdinti

Na, o jei patiems žaisti su rankdarbiais nėra laiko, galima dovanų paieškoti ir amatininkų mugėse ar turguje. Sagės, veltos kepurės ir šalikėliai – visa tai nėra brangu, bet gražu ir praktiška. Megztos vilnonės kojinės, kepurės, pirštinės ir šalikai turguje kainuoja nuo 15 iki 30 litų, amatininkų mugėse – kiek brangiau.

„Dažniausiai perkamos kojinės, – tvirtina turgavietėje prekiaujanti Ona. – Jas perka ir sau, ir dovanai. Moteriškos, vyriškos, vaikiškos – populiarios visos. Svarbiausia, kad jos būtų natūralios vilnos.“

Dar viena populiari prekė, be to, graži ir praktiška dovana – medus. Galima jo įsigyti gryno, galima – su įvairiomis žolelėmis. Jei prie pirkinio pridėsite dar ir natūralaus vaško žvakę – štai jums ir alternatyva menkaverčiams kinų niekučiams.

Tą dieną, kai lankėmės sostinės turgavietėse, čia buvo gausu žmonių. Tiesa, tendencijos panašios kaip ir prekybos centruose: daugiausia pirkėjų sutinkama prie maisto prekių prekystalių, mažiausiai – prie prekiautojų buitine technika, užuolaidomis, baldais.

Galimybė grąžinti

Malonu dovanas rinkti, taip pat malonu dovanoti ar gauti dovanų. Vis dėlto kartais jos nuvilia.
Gruodžio pradžioje Europos Sąjungos (ES) inicijuota vartotojų informavimo kampanija „Žinok savo teises ir laimėk“ užsakė visuomenės nuomonės apklausą apie planuojamas kalėdines išlaidas. Jos metu paaiškėjo, kad net 63 proc. gyventojų neprieštarautų, jeigu prie jiems skirtos dovanos būtų pridėtas ir pirkimo kvitas, kad nereikalingą daiktą būtų galima grąžinti arba pakeisti.

„Jei gauta dovana nepatinka ar netinka, nebūtina galvoti, kaip ją padovanoti kam nors kitam. Lietuvoje daugelį prekių, kurios jums nepatinka, per 14 dienų galima pakeisti ar grąžinti ir atgauti sumokėtus pinigus, – teigia Giedrė Mickutė, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja. – Tačiau ši teisė negalioja maisto produktams, kosmetikai, knygoms, apatiniam trikotažui, vaikiškiems drabužiams, juvelyriniams dirbiniams, baldams ir pan. Vartotojai taip pat negali apsigalvoti, jeigu prekė panaudota, sugadinta ar prarado prekinę išvaizdą. Jei prekė yra nekokybiška, vartotojai turi teisę ją grąžinti per dvejus metus.“

Iki 2009 m. lapkričio pabaigos Valstybinė ne maisto produktų inspekcija gavo 2 101 vartotojų skundą. Dauguma jų buvo dėl netinkamos kokybės prekių: elektros prietaisų, odos gaminių, batų ar baldų.

G. Mickutė atkreipia dėmesį, kad kalėdiniu laikotarpiu ir po jo vartotojų skundų skaičius išauga. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos duomenimis, 47 proc. vartotojų, įsigijusių netinkamos kokybės prekę, nutraukia pirkimo–pardavimo sutartį ir susigrąžina sumokėtus pinigus, 13 proc. – nekokybišką prekę pakeičia kokybiška, 11 proc. vartotojų neatlygintinai pašalinami prekės trūkumai, tik 2 proc. – sumažinama prekės kaina.

Norintiesiems grąžinti nepageidaujamas ar nekokybiškas prekes būtina įrodyti prekės pirkimą. Pats paprasčiausias būdas tai padaryti – pateikti kasos kvitą, tačiau taip pat tinka ir bet kuris kitas pirkimą liudijantis dokumentas.

„Nors Lietuvoje neįprasta kartu su kalėdine dovana įteikti kvitą, tačiau taip būtų paprasčiau grąžinti nepatikusią ar netikusią dovaną“, – sako G. Mickutė.

Europos vartotojų centro (EVC) direktorė Viktorija Ostrauskienė pabrėžia, kad vartotojai turi tokias pat ar panašias teises pirkdami ir kitose ES šalyse.

Iki lapkričio pabaigos EVC gavo 155 skundus. Daugiausia skundų – dėl Lenkijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje pirktų prekių garantinės priežiūros.

O kas, jei dovaną perkate internetu? Atkreipiame dėmesį, kad perkantieji kalėdines dovanas internetu ar iš katalogų ne tik turi tokias pat teises kaip parduotuvių pirkėjai, bet ir gali reikalauti daugiau. Vartotojai gali apsigalvoti ir grąžinti nepageidaujamą pirkinį per 7 darbo dienas nuo jos gavimo datos.

Lietuvoje pardavėjas privalo paimti prekę ir grąžinti sumokėtus pinigus per 15 dienų, be to, vartotojams nereikia mokėti už prekių siuntimą atgal. „Tačiau derėtų būti atidiems perkant prekes iš elektroninių parduotuvių, esančių kitose ES valstybėse: gali būti, kad teks ilgiau laukti, kol jūsų pinigai bus grąžinti“, – įspėja V. Ostrauskienė.

 


Kalėdinės dovanos: kuklios, bet su meile

Finansų ekspertai prognozuoja, kad šiemet kalėdinė prekyba bus prastesnė, gyventojai dovanoms išleis mažiau pinigų. Taigi Kalėdų Senelio maišas nebebus toks pilnas kaip pernai. Vis dėlto ir krizės metu žmonės perka dovanas. Pasiaiškinkime, ką ir už kiek.

Suveršime diržus

Išlaidas dovanoms ir šventiniam stalui prieš didžiąsias metų šventes šiemet nusiteikę karpyti septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų, rodo tradicinė Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarėse „Swedbank“ užsakymu atlikta sociologinė apklausa. Taupyti per 2009 metų šventes lietuviai yra nusiteikę kur kas radikaliau nei kitų Europos valstybių gyventojai.

Remiantis „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, 22,4 proc. Lietuvos gyventojų šiemet teigė Kalėdoms ir Naujiesiems metams išleisiantys gerokai mažiau nei 2008 m., 36,7 proc. – šiek tiek mažiau nei pernai, o dar 11,3 proc. apklaustųjų per šventes apsiribos tik būtiniausiomis išlaidomis. Tiek pat, kiek ir pernai, dovanoms bei maistui ruošiasi skirti kiek daugiau nei ketvirtadalis šalies gyventojų (26,7 proc.), o didinti švenčių išlaidas planuoja tik 2 proc. apklaustųjų.

„Taupymas šiais metais Lietuvoje tapo neišvengiama būtinybe, tad natūralu, kad jo neatsisakoma ir per didžiąsias metų šventes. Panaši tendencija vyrauja ir daugelyje Europos šalių, tiesa, išlaidų dovanoms ir šventiniam stalui mažinimas Lietuvoje yra vienas didžiausių“, – sako „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Čičkauskaitė-Bložienė.

Bendrovės „Deloitte“ atliktos apklausos duomenimis, Vakarų Europoje prieš šių metų šventes labiausiai nusiteikę taupyti airiai – 41 proc. jų teigė dovanoms išleisią mažiau nei 2008 metais. Panaši tendencija vyrauja ir Prancūzijoje (29 proc. gyventojų žada išleisti mažiau), Ispanijoje (28 proc.) bei Portugalijoje (27 proc.). Daugiau nei prieš metus skirti lėšų dovanoms ir šventiniam stalui šiemet yra nusiteikę tik lenkai, rusai bei ukrainiečiai.

„Prognozuojama, kad vidutinis europietis šiemet šventėms išleis 25 proc. mažiau nei pernai. Manoma, kad Lietuvoje šis išlaidų karpymas bus dar didesnis. Nemažai gyventojų šiemet jau pajuto mažėjant pajamas, tad pinigų, kuriuos galima skirti šventėms, taip pat yra mažiau. Išlaidavimą stabdys ir neužtikrintumas dėl ateities – valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų, socialinių išmokų mažinimas dar tik prasideda, tad gyventojai su pagrįstu nerimu žvelgia į ateinančius metus“, – dėsto O. Čičkauskaitė-Bložienė.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė pabrėžia, kad mažinti švenčių išlaidas yra nusiteikę dauguma Lietuvos gyventojų, nepriklausomai nuo socialinės padėties, išsilavinimo ar darbo užmokesčio.

Kuklesnės vaišės

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, tikėtina, kad šiemet iš kalėdinių prekių mažiausiai kris vaikams skirtų dovanų – žaislų ir žaidimų – pardavimas. Mat ir ankstesniais šių metų mėnesiais šių prekių apyvarta specializuotose parduotuvėse beveik nesumažėjo.

„Greičiausiai bus skiriama mažiau lėšų vaišėms – pokylį ar vakarienę restorane pakeis vakarienė namuose – ir kosmetikos bei tualetiniams reikmenims – prabangius gaminius keisime pigesniais, kai kurių dovanų iš viso nebepirksime“, – teigia J. Varanauskienė.

Geraisiais ekonomikos augimo laikais – nuo 2003 iki 2007 m. – išlaidos dovanoms gruodį sparčiai didėjo. Per šiuos penkerius metus kosmetikos ir tualetinių reikmenų pardavimas specializuotose parduotuvėse išaugo 1,8 karto, laikrodžių, juvelyrinių dirbinių ir papuošalų – 1,4 karto, restoranų ir pagaminto valgio tiekimo apyvarta – 1,5 karto, о žaislų ir žaidimų apyvarta specializuotose parduotuvėse – net 3 kartus.

Pasak ekspertės, akivaizdu, kad ekonomikos pakilimo laikotarpiu jau spėję susiformuoti kalėdinių išlaidų įpročiai ima keistis – gyventojai vėl ima ieškoti sprendimų, kaip pasveikinti artimuosius galbūt pigiau, tačiau originaliau.

„Finansinės elgsenos tyrimai rodo, kad gavėjas dovaną dažniausiai įvertina mažesne suma, nei už ją realiai sumoka dovanotojas, todėl žmonėms tikrai nereikėtų per daug jaudintis, jeigu kalėdinių dovanų biudžetas šiemet bus maždaug penktadaliu kuklesnis negu praėjusiais metais“, – ramina J. Varanauskienė.

Finansų ekspertai pastebi, kad prieš Kalėdas gyventojai paprastai daugiau pinigų išleidžia ne tik dovanoms, bet ir šventiniams drabužiams, maistui, dekoracijoms. Tačiau šiemet žmonės bus linkę apkarpyti ir šias išlaidas.

„Jeigu kalbėtume apie tai, kiek šeima galėtų skirti dovanoms, šventiniams drabužiams ir dekoracijoms, manyčiau, kad reikėtų apsistoti ties tokiu skaičiumi, kiek pinigų galime sutaupyti per mėnesį. Jei vieni sako, kad šalia savo įprastinių išlaidų gali sutaupyti 10 proc., tegu tai ir būna jų kalėdinių pirkinių suma“, – aiškina J. Varanauskienė.

Kainos mažės

Prekybininkai irgi prisipažįsta pajutę, kad žmonės šiemet itin taupo, tad planuoja bandyti pirkėjus pritraukti organizuodami daugiau akcijų.

„Pirkėjų įpročiai keičiasi. Žmonės tampa jautrūs kainai, dalis jų iš tikrųjų grįžta prie pigiausių prekių kategorijos, ieško pigiausių produktų. Mes manome, kad šios Kalėdos bus kitokios, žmonės taupys, iš tikrųjų labiau pasvers ir apgalvos savo pirkinius“, – dėsto prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė.

Prekybininkai tvirtina paruošę įvairių dovanų pakuočių, kuponų, praktiškų rinkinių ir vykdantys sezoninius drabužių bei avalynės išpardavimus. Taip pat prognozuojama, kad kris maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos. Tiesa, net ir tokiomis aplinkybėmis pirkėjai renkasi išrankiai.

Gruodžio pradžioje atlikta visuomenės apklausa parodė, kad 40,3 proc. gyventojų kalėdinėms dovanoms šiemet planuoja išleisti vos iki 50 litų, 23,4 proc. – iki 100 litų, 15,9 proc. – iki 200 litų. Už šiuos pinigus dažniausiai planuojama pirkti saldumynų, arbatos, kavos, suvenyrų ar žaislų vaikams.

Pasižvalgykime patys

Kad savo akimis pamatytume, ką ir kiek perka lietuviai prieš šventes, nutarėme pasivaikščioti po didžiuosius prekybos centrus „Panorama“, „Akropolis“, „Europa“, CUP ir „Ozas“ Vilniuje.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad daugiausia lankytojų prieškalėdiniu laikotarpiu sulaukia „Akropolis“, mažiausiai – „Ozas“. Čia gana ramu ar net nyku. Vis dėlto, palyginti su praėjusiais metais, pirkėjų mažiau visose parduotuvėse. Atrodo, krizės iškamuotų lietuvių nebevilioja net didžiuliai plakatai su užrašu „Akcija“ ar „Išpardavimas“.

Drabužių, avalynės ir galanterijos parduotuvės – tuštesnės nei įprasta šiuo metų laiku, juvelyriniais dirbiniais prekiaujantys pardavėjai ir visai ilsisi. Tiesa, po didžiules akcijas paskelbusias buities prekių parduotuves vaikštinėja pirkėjai, tačiau didelių eilių prie kasų tikrai nepastebėjome.

Visai kitaip maisto prekių parduotuvėse. Čia vilniečiai it pasimetę ieško akcijų ir nuolaidų, renkasi produktus šventiniam stalui.

O ką lietuviai perka dovanų, paklausite. Mūsų nuomone, žmonės itin noriai perka šokoladą ir saldainius, kosmetikos priemones, knygas, prieskonius, kavą, arbatą, puodelius ir kitus smulkius suvenyrus. Itin paklausios prekės tos, kurioms taikomos didelės nuolaidos, pavyzdžiui, kalėdiniai saldainiai, rankšluosčiai, žvakės ir žvakidės. Visa tai gali ir praversti pačiam pirkėjui, ir tapti gražia dovanėle artimajam.

„Žmonės perka smulkias ir pigias prekes. Dažniausiai tai būna arba nedideli suvenyrai, arba pigios praktiškos buities smulkmenos, – pirkėjų pasirinkimą komentuoja namų apyvokos reikmenimis prekiaujančios parduotuvės konsultantė Irena. – Prie pasirinkto niekučio pridedamas šokoladas arba saldainių rinkinys – štai jums ir dovana.“

Mes taip pat pastebėjome, kad šiais metais dažniau nei pernai žmonės lankosi tose parduotuvėse, kur galima įsigyti siūlų, karoliukų, vilnos, dekoratyvinio popieriaus, o vėliau pagaminti dovaną pačiam. Dailiosios lyties atstovės mielai renkasi tas parduotuvėles, kur ne tik patariama, ką pirkti, bet ir pamokoma, kaip iš įsigytų medžiagų pagaminti suvenyrą. Moterys mielai renkasi į parduotuvių organizuojamas pamokėles, kur drauge velia vilną ar bando „prisijaukinti“ dekupažą.

Šaltuko išgąsdinti

Na, o jei patiems žaisti su rankdarbiais nėra laiko, galima dovanų paieškoti ir amatininkų mugėse ar turguje. Sagės, veltos kepurės ir šalikėliai – visa tai nėra brangu, bet gražu ir praktiška. Megztos vilnonės kojinės, kepurės, pirštinės ir šalikai turguje kainuoja nuo 15 iki 30 litų, amatininkų mugėse – kiek brangiau.

„Dažniausiai perkamos kojinės, – tvirtina turgavietėje prekiaujanti Ona. – Jas perka ir sau, ir dovanai. Moteriškos, vyriškos, vaikiškos – populiarios visos. Svarbiausia, kad jos būtų natūralios vilnos.“

Dar viena populiari prekė, be to, graži ir praktiška dovana – medus. Galima jo įsigyti gryno, galima – su įvairiomis žolelėmis. Jei prie pirkinio pridėsite dar ir natūralaus vaško žvakę – štai jums ir alternatyva menkaverčiams kinų niekučiams.

Tą dieną, kai lankėmės sostinės turgavietėse, čia buvo gausu žmonių. Tiesa, tendencijos panašios kaip ir prekybos centruose: daugiausia pirkėjų sutinkama prie maisto prekių prekystalių, mažiausiai – prie prekiautojų buitine technika, užuolaidomis, baldais.

Galimybė grąžinti

Malonu dovanas rinkti, taip pat malonu dovanoti ar gauti dovanų. Vis dėlto kartais jos nuvilia.
Gruodžio pradžioje Europos Sąjungos (ES) inicijuota vartotojų informavimo kampanija „Žinok savo teises ir laimėk“ užsakė visuomenės nuomonės apklausą apie planuojamas kalėdines išlaidas. Jos metu paaiškėjo, kad net 63 proc. gyventojų neprieštarautų, jeigu prie jiems skirtos dovanos būtų pridėtas ir pirkimo kvitas, kad nereikalingą daiktą būtų galima grąžinti arba pakeisti.

„Jei gauta dovana nepatinka ar netinka, nebūtina galvoti, kaip ją padovanoti kam nors kitam. Lietuvoje daugelį prekių, kurios jums nepatinka, per 14 dienų galima pakeisti ar grąžinti ir atgauti sumokėtus pinigus, – teigia Giedrė Mickutė, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja. – Tačiau ši teisė negalioja maisto produktams, kosmetikai, knygoms, apatiniam trikotažui, vaikiškiems drabužiams, juvelyriniams dirbiniams, baldams ir pan. Vartotojai taip pat negali apsigalvoti, jeigu prekė panaudota, sugadinta ar prarado prekinę išvaizdą. Jei prekė yra nekokybiška, vartotojai turi teisę ją grąžinti per dvejus metus.“

Iki 2009 m. lapkričio pabaigos Valstybinė ne maisto produktų inspekcija gavo 2 101 vartotojų skundą. Dauguma jų buvo dėl netinkamos kokybės prekių: elektros prietaisų, odos gaminių, batų ar baldų.

G. Mickutė atkreipia dėmesį, kad kalėdiniu laikotarpiu ir po jo vartotojų skundų skaičius išauga. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos duomenimis, 47 proc. vartotojų, įsigijusių netinkamos kokybės prekę, nutraukia pirkimo–pardavimo sutartį ir susigrąžina sumokėtus pinigus, 13 proc. – nekokybišką prekę pakeičia kokybiška, 11 proc. vartotojų neatlygintinai pašalinami prekės trūkumai, tik 2 proc. – sumažinama prekės kaina.

Norintiesiems grąžinti nepageidaujamas ar nekokybiškas prekes būtina įrodyti prekės pirkimą. Pats paprasčiausias būdas tai padaryti – pateikti kasos kvitą, tačiau taip pat tinka ir bet kuris kitas pirkimą liudijantis dokumentas.

„Nors Lietuvoje neįprasta kartu su kalėdine dovana įteikti kvitą, tačiau taip būtų paprasčiau grąžinti nepatikusią ar netikusią dovaną“, – sako G. Mickutė.

Europos vartotojų centro (EVC) direktorė Viktorija Ostrauskienė pabrėžia, kad vartotojai turi tokias pat ar panašias teises pirkdami ir kitose ES šalyse.

Iki lapkričio pabaigos EVC gavo 155 skundus. Daugiausia skundų – dėl Lenkijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje pirktų prekių garantinės priežiūros.

O kas, jei dovaną perkate internetu? Atkreipiame dėmesį, kad perkantieji kalėdines dovanas internetu ar iš katalogų ne tik turi tokias pat teises kaip parduotuvių pirkėjai, bet ir gali reikalauti daugiau. Vartotojai gali apsigalvoti ir grąžinti nepageidaujamą pirkinį per 7 darbo dienas nuo jos gavimo datos.

Lietuvoje pardavėjas privalo paimti prekę ir grąžinti sumokėtus pinigus per 15 dienų, be to, vartotojams nereikia mokėti už prekių siuntimą atgal. „Tačiau derėtų būti atidiems perkant prekes iš elektroninių parduotuvių, esančių kitose ES valstybėse: gali būti, kad teks ilgiau laukti, kol jūsų pinigai bus grąžinti“, – įspėja V. Ostrauskienė.