Tyrimas: greitųjų kreditų bendrovėms skolingi 5,7 proc. lietuvių

Lietuvoje spalį buvo 62,7 proc. gyventojų, kurie neturėjo jokių skolų, dar 22,4 proc. buvo pasiskolinę iš bankų ir lizingo bendrovių, beveik dešimtadalis – iš šeimos narių ar draugų, 5,7 proc. – iš greitųjų vartojimo kreditų bendrovių, nustatyta rinkos tyrimų bendrovei „Spinter“ banko „Swedbank“ užsakymu atlikus gyventojų apklausą. Iš jos matyti, kad per pusmetį maždaug 1,5 proc. padaugėjo turinčių greituosius vartojimo kreditus, apie 1 proc. – lizingą ar bankų paskolas, maždaug 5 proc. – vėluojančių grąžinti paskolas, beveik 4 proc. sumažėjo neturinčių jokių skolų.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė, komenduodama tyrimo rezultatus, DELFI sakė, kad lietuviai skolinasi pakankamai konservatyviai, tačiau daro klaidų imdami greituosius kreditus.

„Greitųjų kreditų daugėja dėl to, kad tai yra greitai prienama paskola, kuriais gauti beveik nereikalaujama jokių dokumentų ir rizikų vertinimo. Natūralu, kad ja, kaip lengviausiu keliu, naudojamasi daugiausiai ir, aišku, tada mažėja gyventojų, neturinčių skolų. (...) Grėsmė yra ne tame, kad žmogus skolinasi, bet tame, kad jis neįvertina visų savo skolų ir pradeda skolintis skoloms dengti. Tai veda į užburtą ratą. Ir sunkmečiu galima skolintis, tačiau visada reikia žiūrėti, kam skoliniesi ir kokiomis sąlygomis“, – sakė pašnekovė.

Tuo tarpu apklausos rezultatais dėl greitųjų kreditų skaičiaus abejojo Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė Kristina Nemaniūtė. Jos teigimu, kol kas nėra tikslios statistikos apie išduotus greituosius kreditus, tačiau ji renkama ir turėtų būti pateikta kitų metų pradžioje.

„Sausį kaip tik turėsime tikslius šių metų skaičius ir kai kas nors skaičiuoja už mus, mums labai neiašku, iš kur tuos skaičius paima. Abejočiau jų tikslumu“, – DELFI sakė ji.

Pašnekovės teigimu, dažniausiai gyventojai ima nedideles – 200-500 Lt – greitųjų vartojimo kreditų paskolas.

5 proc. daugiau vėluojančių mokėti

Tyrimo duomenimis, spalį 60,3 proc. gyventojų nurodė, kad jiems sunkiau vykdyti finansinius įsipareigojimus, tačiau kol kas susitvarko. Gegužę tokių buvo 62 proc. Per pusmetį maždaug 3 proc. iki 14,1 proc. sumažėjo ir teigiančių, kad tokių problemų neturi.

Vėluojančių grąžinti paskolas daugiau nei tris mėnesius skaičius tiek gegužę, tiek spalį išliko panašus – 3,9 proc. lyginant su 3,8 proc.

Tačiau maždaug 5 proc. – nuo 14,8 proc. iki 20,5 proc. – išaugo vėluojančių jas mokėti 1-2 mėnesius.

„Daugiausiai tarp vėluojančių mokėti yra gyventojai, kurių pajamos yra vidutinės arba mažos. Tai reiškia, kad žmonės labai detaliai neplanavo ir neskaičiavo savo išlaidų, todėl pajutę kažkokius pasikeitimus, pavyzdžiui, sumažėjusias pajamas ar padidėjusias kainas, iš karto nukentėjo jų įsipareigojimų dengimas“, – sakė O. Bložienė.

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Tyrimas: greitųjų kreditų bendrovėms skolingi 5,7 proc. lietuvių

Lietuvoje spalį buvo 62,7 proc. gyventojų, kurie neturėjo jokių skolų, dar 22,4 proc. buvo pasiskolinę iš bankų ir lizingo bendrovių, beveik dešimtadalis – iš šeimos narių ar draugų, 5,7 proc. – iš greitųjų vartojimo kreditų bendrovių, nustatyta rinkos tyrimų bendrovei „Spinter“ banko „Swedbank“ užsakymu atlikus gyventojų apklausą. Iš jos matyti, kad per pusmetį maždaug 1,5 proc. padaugėjo turinčių greituosius vartojimo kreditus, apie 1 proc. – lizingą ar bankų paskolas, maždaug 5 proc. – vėluojančių grąžinti paskolas, beveik 4 proc. sumažėjo neturinčių jokių skolų.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė, komenduodama tyrimo rezultatus, DELFI sakė, kad lietuviai skolinasi pakankamai konservatyviai, tačiau daro klaidų imdami greituosius kreditus.

„Greitųjų kreditų daugėja dėl to, kad tai yra greitai prienama paskola, kuriais gauti beveik nereikalaujama jokių dokumentų ir rizikų vertinimo. Natūralu, kad ja, kaip lengviausiu keliu, naudojamasi daugiausiai ir, aišku, tada mažėja gyventojų, neturinčių skolų. (...) Grėsmė yra ne tame, kad žmogus skolinasi, bet tame, kad jis neįvertina visų savo skolų ir pradeda skolintis skoloms dengti. Tai veda į užburtą ratą. Ir sunkmečiu galima skolintis, tačiau visada reikia žiūrėti, kam skoliniesi ir kokiomis sąlygomis“, – sakė pašnekovė.

Tuo tarpu apklausos rezultatais dėl greitųjų kreditų skaičiaus abejojo Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė Kristina Nemaniūtė. Jos teigimu, kol kas nėra tikslios statistikos apie išduotus greituosius kreditus, tačiau ji renkama ir turėtų būti pateikta kitų metų pradžioje.

„Sausį kaip tik turėsime tikslius šių metų skaičius ir kai kas nors skaičiuoja už mus, mums labai neiašku, iš kur tuos skaičius paima. Abejočiau jų tikslumu“, – DELFI sakė ji.

Pašnekovės teigimu, dažniausiai gyventojai ima nedideles – 200-500 Lt – greitųjų vartojimo kreditų paskolas.

5 proc. daugiau vėluojančių mokėti

Tyrimo duomenimis, spalį 60,3 proc. gyventojų nurodė, kad jiems sunkiau vykdyti finansinius įsipareigojimus, tačiau kol kas susitvarko. Gegužę tokių buvo 62 proc. Per pusmetį maždaug 3 proc. iki 14,1 proc. sumažėjo ir teigiančių, kad tokių problemų neturi.

Vėluojančių grąžinti paskolas daugiau nei tris mėnesius skaičius tiek gegužę, tiek spalį išliko panašus – 3,9 proc. lyginant su 3,8 proc.

Tačiau maždaug 5 proc. – nuo 14,8 proc. iki 20,5 proc. – išaugo vėluojančių jas mokėti 1-2 mėnesius.

„Daugiausiai tarp vėluojančių mokėti yra gyventojai, kurių pajamos yra vidutinės arba mažos. Tai reiškia, kad žmonės labai detaliai neplanavo ir neskaičiavo savo išlaidų, todėl pajutę kažkokius pasikeitimus, pavyzdžiui, sumažėjusias pajamas ar padidėjusias kainas, iš karto nukentėjo jų įsipareigojimų dengimas“, – sakė O. Bložienė.

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!