Pusė gyventojų pasisako už mirties bausmę

Net pusė šalies gyventojų pritartų mirties bausmės sugrąžinimui, tačiau tokio pasiūlymo griežtai nepalaikytų apie 13 proc. žmonių, rodo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta naujausia apklausa. Tokie rezultatai nestebina baudžiamosios teisės specialisto Romualdo Drakšo. „Šie skaičiai nėra šokiruojantys, nes prieš 5 metus už mirties bausmę pasisakė apie 70 proc. Lietuvos gyventojų“, - sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai” šių spalio 23-30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atlikus viešosios nuomonės apklausą paaiškėjo, kad maždaug pusė šalies gyventojų palaikytų sprendimą Lietuvoje sugrąžinti jau 13 metų netaikomą griežčiausią – mirties - bausmę.

Į klausimą, kaip manote, ar reikėtų grąžinti mirties bausmę, tikrai taip atsakė 29,3 proc., greičiau taip - 20,5 proc., greičiau ne - 19,5 proc., tikrai ne - 13,2 proc. apklaustųjų. 17,5 proc. respondentų nurodė, kad šiuo klausimu neturi nuomonės arba į jį tiesiog neatsakė.

Mirties bausmės grąžinimui dažniau pritartų jauniausio (18-25 m.) ir vyriausio amžiaus (nuo 55 m.), žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų bei rajonų centrų gyventojai.

Socialinių mokslų (teisės) daktaro disertaciją mirties bausmės tema apgynęs baudžiamosios teisės specialistas R. Drakšas pastebi, kad Lietuvoje mažėja griežčiausios bausmės šalininkų ir tai, pasak jo, yra geras ženklas. Tuo pačiu jis atkreipė dėmesį, kad nors Vokietijoje mirties bausmė jau seniausiai (1949 m.) yra panaikinta, tačiau jos grąžinimui iki šiol pritaria apie 30 proc. šios šalies gyventojų.

„Tokie tyrimų skaičiai rodo, kad visuomenė jaučiasi nesaugi ir galvoja, jog mirties bausmės sugrąžinimas padės atkurti saugumo jausmą“, - Teisės fakulteto docentas pažymėjo, kad net panaikinus mirties bausmę nesumažėjo nusikalstamumas – vienus nusikaltimus keičia kiti.

Pasak R. Drakšo, objektyviai negalima pasakyti, kiek šalies gyventojų palaiko mirties bausmės sugrąžinimą, nes visuomet po šalį sukrėtusių žiaurių nusikaltimų padaugėja griežčiausių sankcijų šalininkų.

Lietuvoje mirties bausmės vykdymas buvo sustabdytas 1996-aisiais, o 1998-ųjų gruodžio 21-ąją Seimas šią bausmę išvis panaikino, palikdamas griežčiausią sankciją - įkalinimą iki gyvos galvos. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo iki mirties bausmės sustabdymo griežčiausia bausmė buvo įvykdyta 7 nuteistiesiems – myriop nuteisti kaliniai mūsų šalyje būdavo sušaudomi.

Kaip parodė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai” portalo DELFI užsakymu atliktos viešosios nuomonės apklausos rezultatai, tik 2 proc. gyventojų yra įsitikinę, kad Lietuvoje už nusikaltimus įstatymuose yra numatytos pakankamai griežtos bausmės. Kad jos yra švelnios, įsitikinę net 31 proc. apklaustųjų.

Tyrimas vyko 92 Lietuvos vietovėse, jo metu buvo apklausti 1002 respondentai.

Kaip manote, ar reikėtų grąžinti mirties bausmę? (proc.)

Tikrai taip 29,3
Greičiau taip 20,5
Greičiau ne 19,5
Tikrai ne 13,2
Nežino/ neatsakė 17,5
Iš viso: 100

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" spalio 23-30 d. naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 m. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 92 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

 


Pusė gyventojų pasisako už mirties bausmę

Net pusė šalies gyventojų pritartų mirties bausmės sugrąžinimui, tačiau tokio pasiūlymo griežtai nepalaikytų apie 13 proc. žmonių, rodo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta naujausia apklausa. Tokie rezultatai nestebina baudžiamosios teisės specialisto Romualdo Drakšo. „Šie skaičiai nėra šokiruojantys, nes prieš 5 metus už mirties bausmę pasisakė apie 70 proc. Lietuvos gyventojų“, - sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai” šių spalio 23-30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atlikus viešosios nuomonės apklausą paaiškėjo, kad maždaug pusė šalies gyventojų palaikytų sprendimą Lietuvoje sugrąžinti jau 13 metų netaikomą griežčiausią – mirties - bausmę.

Į klausimą, kaip manote, ar reikėtų grąžinti mirties bausmę, tikrai taip atsakė 29,3 proc., greičiau taip - 20,5 proc., greičiau ne - 19,5 proc., tikrai ne - 13,2 proc. apklaustųjų. 17,5 proc. respondentų nurodė, kad šiuo klausimu neturi nuomonės arba į jį tiesiog neatsakė.

Mirties bausmės grąžinimui dažniau pritartų jauniausio (18-25 m.) ir vyriausio amžiaus (nuo 55 m.), žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų bei rajonų centrų gyventojai.

Socialinių mokslų (teisės) daktaro disertaciją mirties bausmės tema apgynęs baudžiamosios teisės specialistas R. Drakšas pastebi, kad Lietuvoje mažėja griežčiausios bausmės šalininkų ir tai, pasak jo, yra geras ženklas. Tuo pačiu jis atkreipė dėmesį, kad nors Vokietijoje mirties bausmė jau seniausiai (1949 m.) yra panaikinta, tačiau jos grąžinimui iki šiol pritaria apie 30 proc. šios šalies gyventojų.

„Tokie tyrimų skaičiai rodo, kad visuomenė jaučiasi nesaugi ir galvoja, jog mirties bausmės sugrąžinimas padės atkurti saugumo jausmą“, - Teisės fakulteto docentas pažymėjo, kad net panaikinus mirties bausmę nesumažėjo nusikalstamumas – vienus nusikaltimus keičia kiti.

Pasak R. Drakšo, objektyviai negalima pasakyti, kiek šalies gyventojų palaiko mirties bausmės sugrąžinimą, nes visuomet po šalį sukrėtusių žiaurių nusikaltimų padaugėja griežčiausių sankcijų šalininkų.

Lietuvoje mirties bausmės vykdymas buvo sustabdytas 1996-aisiais, o 1998-ųjų gruodžio 21-ąją Seimas šią bausmę išvis panaikino, palikdamas griežčiausią sankciją - įkalinimą iki gyvos galvos. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo iki mirties bausmės sustabdymo griežčiausia bausmė buvo įvykdyta 7 nuteistiesiems – myriop nuteisti kaliniai mūsų šalyje būdavo sušaudomi.

Kaip parodė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai” portalo DELFI užsakymu atliktos viešosios nuomonės apklausos rezultatai, tik 2 proc. gyventojų yra įsitikinę, kad Lietuvoje už nusikaltimus įstatymuose yra numatytos pakankamai griežtos bausmės. Kad jos yra švelnios, įsitikinę net 31 proc. apklaustųjų.

Tyrimas vyko 92 Lietuvos vietovėse, jo metu buvo apklausti 1002 respondentai.

Kaip manote, ar reikėtų grąžinti mirties bausmę? (proc.)

Tikrai taip 29,3
Greičiau taip 20,5
Greičiau ne 19,5
Tikrai ne 13,2
Nežino/ neatsakė 17,5
Iš viso: 100

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" spalio 23-30 d. naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 m. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 92 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.