I.Degutienę – į premjero kėdę

Lietuvos gyventojai ministre pirmininke norėtų regėti dabartinę parlamento vadovę, konservatorę Ireną Degutienę. Esamas premjeras Andrius Kubilius gyventojų prioritetų skalėje – tik ketvirtas, per mėnesį jo rėmėjų gretos nuo 8,8 proc. aptirpo iki 6,7 proc. Tokius rezultatus atskleidžia DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Politologo Lauro Bielinio nuomone, šios tendencijos rodo, kad I. Degutienei ir A. Kubiliui „prilipo“ etiketės: premjeras tapo mušamuoju, o Seimo pirmininkė – giriamąja.

„Tai savotiškas požiūrio į viešoje erdvėje vykstančias diskusijas apie politikus ir jų veiklą atspindys. Nes dabar A. Kubilius tarsi tampa visų mušamu veikėju, nors ne už viską, ko gero, reikėtų mušti, o I. Degutienė tampa politike, kurią visi giria, reikia ar nereikia, verta ar neverta. Todėl manyčiau, kad čia yra viešoje erdvėje sklandančių trumpalaikių politinių mitų rezultatas“, - DELFI komentavo L. Bielinis.

I.Degutienės reitingai auga

Lyginant su praėjusio mėnesio rezultatais, manančių, kad Seimo pirmininkė I. Degutienė geriausiai tiktų eiti premjero pareigas, nežymiai padaugėjo. Jei rugsėjį ministro pirmininko poste šią politikę matyti norėjo 14,5 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, tai spalį tokių buvo 15,2 proc.

Tuo tarpu dabartinis premjeras bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas A. Kubilius iš antrosios vietos per mėnesį nukrito į ketvirtąją – manančiųjų, kad jis geriausiai tiktų eiti dabartines pareigas, ratas sumenko nuo 8,8 proc. iki 6,7 proc.

Vietoje A. Kubiliaus, antroje potencialių premjerų eilės vietoje įsitvirtino socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Kad šis politikas geriausiai tikrų eiti ministro pirmininko pareigas, mano 9,4 proc. respondentų. Praėjusį mėnesį tokių buvo 7,4 proc.

Nemaža dalis žmonių premjeru regi SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą. Šįkart jis atsidūrė trečioje reitingų lentelės vietoje su 8,8 proc. pasitikėjimu. Rugsėjį pasitikėjimas G. Nausėda buvo kiek mažesnis (7,5 proc.), bet vieta potencialių premjerų eilėje – ta pati.

Už minėtų politikų ir visuomenės veikėjų nugarų rikiuojasi visi kiti galimi kandidatai į premjerus. Penktoji potencialių ministrų pirmininkų dešimtuko vieta atiteko socialdemokratų patriarchui, buvusiam premjerui ir prezidentui Algirdui Brazauskui (5,8 proc.), šeštoji – Darbo partijos pirmininkui, europarlamentarui Viktorui Uspaskichui (3,4 proc.).

Septintasis sąraše – europarlamentaras, partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas (2,7 proc.), aštuntoji – socialdemokratų europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (2,3 proc.), devintasis – liberalcentristų parlamentaras Artūras Zuokas (2,2 proc.). Dešimtuką užbaigia liberalas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas (1,8 proc.).

L.Bielinis: politiniai mitai klijuoja politikams etiketes

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis, vertindamas apklausos rezultatus, pažymi, kad pastaruoju metu viešoje erdvėje I. Degutienė nuolat giriama, o A. Kubilius peikiamas, tad natūralu, jog ir gyventojai palankesni Seimo pirmininkei nei premjerui.

Politologo nuomone, tiek I.Degutienė bei A.Kubilius, tiek kiti politikai kartas nuo karto tampa politinių mitų aukomis. „Jau kelios savaitės tik ir girdime – A. Kubilius blogas, I. Degutienė – gera. O juk yra ir taip, ir ne“, - sakė L. Bielinis.

Mokslininkas teigia galįs sutikti, kad šiems politikams prilipusios etiketės turi sąsajų su jų veiksmais, bet ne taip stipriai, kad vienas būtų nuolat giriamas, o kitas – puolamas.

„A. Kubiliaus veiksmai galbūt nebuvo išviešinti ar iškomunikuoti. Neveltui apie A. Kubiliaus Vyriausybę sako, kad ji nesitaria su visuomene, yra nejautri jai. O I. Degutienės veiksmai labai dažnai yra aktyviai iškomunikuojami. Galbūt čia jų aplinkos darbo vaisius, gal A. Kubilius neteisingai sudėliojo savo žmones“, - svarstė L. Bielinis.

A.Butkevičius suprato esąs lyderis?

Komentuodamas, kodėl lyginant su praėjusiu mėnesiu A. Brazausko rėmėjų būrys išaugo 3,1 proc. (nuo 2,7 iki 5,8 proc.), politologas sako manąs, jog šis politika dažnai regimas kaip puikus ūkvedys, kurio veikimo būdas yra visiems žinomas ir pažįstamas.

„Aš manau, kad A. Brazausko pavardę žmonės pasirenka kaip buvusio veikimo modelį, kurį jie žino. A. Brazauskas savotiškai simbolizuoja tam tikrą veikimo modelį – tokio ūkininko, kuris prieš penkiolika metų buvo aktyvus ir populiarus. Bet šiandien visi puikiai supranta, kad A. Brazauskas galbūt ir nenorėtų būti Vyriausybės vadovu dėl daugelio priežasčių, tame tarpe ir dėl sveikatos“, - teigė mokslininkas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad aktyvesniu politiku po truputį tampa socialdemokratų lyderis A. Butkevičius. Pasak politologo, A. Butkevičius tik dabar atranda esąs savo partijos lyderis.

„Jis atranda save lyderio vaidmenyje, vieno iš opozicijos lyderių vaidmenyje ir atradus jėgos įsibėgėjimas didėja. Jeigu jis nedarys klaidų ir toliau aktyviai veiks, tai ir toliau kels savo reitingus“, - svarstė VU TSPMI docentas.

Jūsų nuomone, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti Ministro Pirmininko pareigas? (proc.) TOP 10               

                                                          Spalis       Rugsėjis   Pokytis

I.Degutienė 15,2 14,5 +0,7
A.Butkevičius 9,4 7,4 +2,0
G.Nausėda 8,8 7,5 +1,3
A.Kubilius 6,7 8,8 -2,1
A.Brazauskas 5,8 2,7 +3,1
V.Uspaskichas 3,4 4,2 -0,8
R.Paksas 2,7 1,5 +1,2
V.Blinkevičiūtė 2,3 6,2 -3,9
A. Zuokas 2,2 2,6 -0,4
K.Glaveckas 1,8 2,0 -0,2

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų spalio 23-30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 m. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 92 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc

 

 


I.Degutienę – į premjero kėdę

Lietuvos gyventojai ministre pirmininke norėtų regėti dabartinę parlamento vadovę, konservatorę Ireną Degutienę. Esamas premjeras Andrius Kubilius gyventojų prioritetų skalėje – tik ketvirtas, per mėnesį jo rėmėjų gretos nuo 8,8 proc. aptirpo iki 6,7 proc. Tokius rezultatus atskleidžia DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Politologo Lauro Bielinio nuomone, šios tendencijos rodo, kad I. Degutienei ir A. Kubiliui „prilipo“ etiketės: premjeras tapo mušamuoju, o Seimo pirmininkė – giriamąja.

„Tai savotiškas požiūrio į viešoje erdvėje vykstančias diskusijas apie politikus ir jų veiklą atspindys. Nes dabar A. Kubilius tarsi tampa visų mušamu veikėju, nors ne už viską, ko gero, reikėtų mušti, o I. Degutienė tampa politike, kurią visi giria, reikia ar nereikia, verta ar neverta. Todėl manyčiau, kad čia yra viešoje erdvėje sklandančių trumpalaikių politinių mitų rezultatas“, - DELFI komentavo L. Bielinis.

I.Degutienės reitingai auga

Lyginant su praėjusio mėnesio rezultatais, manančių, kad Seimo pirmininkė I. Degutienė geriausiai tiktų eiti premjero pareigas, nežymiai padaugėjo. Jei rugsėjį ministro pirmininko poste šią politikę matyti norėjo 14,5 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, tai spalį tokių buvo 15,2 proc.

Tuo tarpu dabartinis premjeras bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas A. Kubilius iš antrosios vietos per mėnesį nukrito į ketvirtąją – manančiųjų, kad jis geriausiai tiktų eiti dabartines pareigas, ratas sumenko nuo 8,8 proc. iki 6,7 proc.

Vietoje A. Kubiliaus, antroje potencialių premjerų eilės vietoje įsitvirtino socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Kad šis politikas geriausiai tikrų eiti ministro pirmininko pareigas, mano 9,4 proc. respondentų. Praėjusį mėnesį tokių buvo 7,4 proc.

Nemaža dalis žmonių premjeru regi SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą. Šįkart jis atsidūrė trečioje reitingų lentelės vietoje su 8,8 proc. pasitikėjimu. Rugsėjį pasitikėjimas G. Nausėda buvo kiek mažesnis (7,5 proc.), bet vieta potencialių premjerų eilėje – ta pati.

Už minėtų politikų ir visuomenės veikėjų nugarų rikiuojasi visi kiti galimi kandidatai į premjerus. Penktoji potencialių ministrų pirmininkų dešimtuko vieta atiteko socialdemokratų patriarchui, buvusiam premjerui ir prezidentui Algirdui Brazauskui (5,8 proc.), šeštoji – Darbo partijos pirmininkui, europarlamentarui Viktorui Uspaskichui (3,4 proc.).

Septintasis sąraše – europarlamentaras, partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas (2,7 proc.), aštuntoji – socialdemokratų europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (2,3 proc.), devintasis – liberalcentristų parlamentaras Artūras Zuokas (2,2 proc.). Dešimtuką užbaigia liberalas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas (1,8 proc.).

L.Bielinis: politiniai mitai klijuoja politikams etiketes

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis, vertindamas apklausos rezultatus, pažymi, kad pastaruoju metu viešoje erdvėje I. Degutienė nuolat giriama, o A. Kubilius peikiamas, tad natūralu, jog ir gyventojai palankesni Seimo pirmininkei nei premjerui.

Politologo nuomone, tiek I.Degutienė bei A.Kubilius, tiek kiti politikai kartas nuo karto tampa politinių mitų aukomis. „Jau kelios savaitės tik ir girdime – A. Kubilius blogas, I. Degutienė – gera. O juk yra ir taip, ir ne“, - sakė L. Bielinis.

Mokslininkas teigia galįs sutikti, kad šiems politikams prilipusios etiketės turi sąsajų su jų veiksmais, bet ne taip stipriai, kad vienas būtų nuolat giriamas, o kitas – puolamas.

„A. Kubiliaus veiksmai galbūt nebuvo išviešinti ar iškomunikuoti. Neveltui apie A. Kubiliaus Vyriausybę sako, kad ji nesitaria su visuomene, yra nejautri jai. O I. Degutienės veiksmai labai dažnai yra aktyviai iškomunikuojami. Galbūt čia jų aplinkos darbo vaisius, gal A. Kubilius neteisingai sudėliojo savo žmones“, - svarstė L. Bielinis.

A.Butkevičius suprato esąs lyderis?

Komentuodamas, kodėl lyginant su praėjusiu mėnesiu A. Brazausko rėmėjų būrys išaugo 3,1 proc. (nuo 2,7 iki 5,8 proc.), politologas sako manąs, jog šis politika dažnai regimas kaip puikus ūkvedys, kurio veikimo būdas yra visiems žinomas ir pažįstamas.

„Aš manau, kad A. Brazausko pavardę žmonės pasirenka kaip buvusio veikimo modelį, kurį jie žino. A. Brazauskas savotiškai simbolizuoja tam tikrą veikimo modelį – tokio ūkininko, kuris prieš penkiolika metų buvo aktyvus ir populiarus. Bet šiandien visi puikiai supranta, kad A. Brazauskas galbūt ir nenorėtų būti Vyriausybės vadovu dėl daugelio priežasčių, tame tarpe ir dėl sveikatos“, - teigė mokslininkas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad aktyvesniu politiku po truputį tampa socialdemokratų lyderis A. Butkevičius. Pasak politologo, A. Butkevičius tik dabar atranda esąs savo partijos lyderis.

„Jis atranda save lyderio vaidmenyje, vieno iš opozicijos lyderių vaidmenyje ir atradus jėgos įsibėgėjimas didėja. Jeigu jis nedarys klaidų ir toliau aktyviai veiks, tai ir toliau kels savo reitingus“, - svarstė VU TSPMI docentas.

Jūsų nuomone, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti Ministro Pirmininko pareigas? (proc.) TOP 10               

                                                          Spalis       Rugsėjis   Pokytis

I.Degutienė 15,2 14,5 +0,7
A.Butkevičius 9,4 7,4 +2,0
G.Nausėda 8,8 7,5 +1,3
A.Kubilius 6,7 8,8 -2,1
A.Brazauskas 5,8 2,7 +3,1
V.Uspaskichas 3,4 4,2 -0,8
R.Paksas 2,7 1,5 +1,2
V.Blinkevičiūtė 2,3 6,2 -3,9
A. Zuokas 2,2 2,6 -0,4
K.Glaveckas 1,8 2,0 -0,2

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų spalio 23-30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 m. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 92 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc