Socdemai didina rinkėjų gretas, bet konservatorius lenkia nedaug

Neseniai alternatyvią Vyriausybės programą pristatę socialdemokratai didina savo rėmėjų gretas, tačiau į reitingų viršūnes šauna ne taip staigiai, kaip galėtų tą padaryti išnaudodami gyventojų nepasitenkinimą valdančiaisiais konservatoriais-krikdemais bei Vyriausybės veikla. Pasak politologo Tomo Janeliūno, esant dabartinei situacijai opozicinės partijos iš principo gali tikėtis nemažo rinkėjų palaikymo, o socialdemokratų šuolis į viršų galėtų būti dar didesnis, jei ne rinkėjų abejonės, ar tik ši partija nėra prisidėjusi prie menko Lietuvos pasiruošimo krizei.

Pirmi socialdemokratai, antri – konservatoriai

Kaip rodo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, tai už socialdemokratus savo balsą atiduotų 13,9 proc. rinkėjų, o konservatorius-krikdemus paremtų 11,2 proc. žmonių.

Trečioje reitingų lentelės vietoje spalio mėnesį atsidūrė Darbo partija, kuriai valdantieji yra pasiūlę bendradarbiauti. Šiai politinei jėgai prioritetą būtų linkę atiduoti 9,8 proc. respondentų, nors praėjusį mėnesį rėmėjų gretos buvo 2 proc. didesnės ir už „darbiečius“ tuomet buvo linkę balsuoti 11,8 proc. rinkėjų.

Lyginant su rugsėjo mėnesio rezultatais, aptirpo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) mėgėjų ratas, bet labai nežymiai – tik 0,2 proc. O socdemai savo situaciją šiek tiek pagerino ir per mėnesį jų rinkėjų pagausėjo 0,3 proc.

TS-LKD ir socialdemokratus dažniau palaikytų vyresnio amžiaus respondentai. Vidutinio amžiaus bei jaunesni žmonės dažniau iš viso nesimpatizuoja nei vienai politinei jėgai.

Remiantis „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, ketvirtojoje pozicijoje, kaip ir praeitą kartą, įsikūrė nušalintojo prezidento Rolando Pakso vadovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“, kurią į parlamentą rinktų 9,1 proc. respondentų, nors pareitą mėnesį tokių buvo 9,5 proc.

Toliau rikiuojasi valdančiojoje koalicijoje dirbančios partijos – Liberalų sąjūdis (3,9 proc.) ir Liberalų ir centro sąjunga (3,2 proc.).

Septintojoje reitingų lentelės vietoje atsidūrė vieną parlamentarą teturinti Naujoji sąjunga (2,9 proc.), aštuntojoje – valstiečiai liaudininkai (2,2 proc.), devintojoje – Arūno Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija (0,6 proc.), kuri drauge su konservatoriai-krikdemais, liberalais bei liberalcentristais dirba koalicijoje.

Jei ne rinkėjų prisiminimai, LSDP reitingai galėtų šauti aukštyn?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas T. Janeliūnas susipažinęs su apklausos rezultatais teigia, kad opozicinių partijų pirmavimas reitingų lentelėse yra natūralus reiškinys, mat ekonominių sunkumų akivaizdoje valdantieji turi priiminėti nepopuliarius sprendimus, o opozicija paprastai tik kritikuoja.

„Tokioje situacijoje, kokia yra dabar, opozicinės partijos iš principo gali tikėtis nemažos rinkėjų dalies palaikymo, nes yra labai daug žmonių, kuriems nepatinka, ką daro dabartinė Vyriausybė su visais taupymais ir panašiai. Akivaizdu, kad tie, kurie nepatenkinti situacija, renkasi kažkurią iš opozicinių partijų. O socialdemokratai šiuo metu yra solidžiausia opozicinė jėga“, - DELFI komentavo T. Janeliūnas.

Tačiau mokslininkas sako manąs, kad socialdemokratų šūvis į viršų galėtų būti dar didesnis, jei žmonės būtų tikri, ar ši partija savo laiku padarė viską, kad Lietuva pasiruoštų artėjantiems ekonominiams sunkumams.

„Tai, kad jie kol kas neturi didelio pranašumo prieš valdančiuosius konservatorius, rodo, jog žmonės ne ką mažiau linkę manyti, kad prieš metus ar pusantrų prie tokios prastos situacijos privedė tie patys socialdemokratai. Atitinkamai dėl to, socialdemokratai negali visiškai išnaudoti tos negatyvios nuotaikos ir negatyvių nuostatų konservatorių atžvilgiu, dėl to pasitikėjimas abiem partijomis yra tokis apylygis ir nei viena iš jų neturi akivaizdaus pranašumo“, - sakė politologas.

T. Janeliūno nuomone, jeigu socialdemokratai rinkėjams atrodytų esanti akivaizdi alternatyva dabartinei konservatorių-krikdemų vadovaujamai koalicijai, pasitikėjimas jais būtų kus kas didesnis. Tuo tarpu esami rezultatai, pasak jo, rodo, kad, nors gyventojai nėra patenkinti konservatoriais bei jų Vyriausybės veikla, tačiau jie „nemano, kad socialdemokratai būtų pajėgūs pakeisti dabartinę Vyriausybę ir kažką iš esmės pagerinti“.

„Nepaisant to, kad yra didelis nusivylimas Vyriausybės veikla, nėra aiškiai matomos alternatyvos, kuo būtų galima pasitikėti, jeigu šita Vyriausybė būtų pakeista“, - reziumavo politologas.

Nenorinčių baluoti tiek pat kaip ir socdemų bei TS-LKD rėmėjų

T. Janeliūnas atkreipė dėmesį į itin didelį neketinančių balsuoti arba nežinančių, už ką balsuos, žmonių ratą. Remiantis atlikta apklausa, nebalsuoti yra nutarę 26,5 proc. apklaustų gyventojų, dar 12,3 proc. sakė nežinantys, už ką balsuotų, arba išvis neatsakė.

„Labai aiškiai atsispindi, kad iš tikrųjų visuomenė partijų atžvilgiu yra labai apatiška ir labai nusivylusi. Tų nebalsuojančių svoris vos ne didesnis nei dviejų aukščiausius reitingus turinčių partijų palaikymas sudėjus kartu“, - DELFI sakė mokslininkas.

Politologo nuomone, rezultatai liudija apie labai prastą bendrąją politinę nuotaiką. „Apskritai visos visuomenės prasme tai rodo, kad vos ne pusė žmonių išvis nebūtų linkę palaikyti kažkurios partijos“, - sakė T. Janeliūnas.

Už kurią partiją ar politinį judėjimą balsuotumėte, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį? (proc.)

                                                                                            Spalis Rugsėjis Pokytis

Socialdemokratų partiją 13,9 13,6 +0,3
Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus 11,2 11,4 -0,2
Darbo partiją 9,8 11,8 -2,0
Partiją „Tvarka ir teisingumas" 9,1 9,5 -0,3
Liberalų sąjūdį 3,9 4,9 -1,0
Liberalų ir centro sąjungą 3,2 3,0 +0,2
Naująją sąjungą (socialliberalus) 2,9 3,7 -0,8
Valstiečių liaudininkų sąjungą 2,2 1,0 +1,2
Tautos prisikėlimo partiją 0,6 0,6 0
Kitą partiją 4,4 1,4  
Nebalsuočiau 26,5 28,5  
Nežino/ neatsakė 12,3 10,6  
Iš viso 100 100  

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių spalio 23-30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 m. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 92 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

 


Socdemai didina rinkėjų gretas, bet konservatorius lenkia nedaug

Neseniai alternatyvią Vyriausybės programą pristatę socialdemokratai didina savo rėmėjų gretas, tačiau į reitingų viršūnes šauna ne taip staigiai, kaip galėtų tą padaryti išnaudodami gyventojų nepasitenkinimą valdančiaisiais konservatoriais-krikdemais bei Vyriausybės veikla. Pasak politologo Tomo Janeliūno, esant dabartinei situacijai opozicinės partijos iš principo gali tikėtis nemažo rinkėjų palaikymo, o socialdemokratų šuolis į viršų galėtų būti dar didesnis, jei ne rinkėjų abejonės, ar tik ši partija nėra prisidėjusi prie menko Lietuvos pasiruošimo krizei.

Pirmi socialdemokratai, antri – konservatoriai

Kaip rodo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, tai už socialdemokratus savo balsą atiduotų 13,9 proc. rinkėjų, o konservatorius-krikdemus paremtų 11,2 proc. žmonių.

Trečioje reitingų lentelės vietoje spalio mėnesį atsidūrė Darbo partija, kuriai valdantieji yra pasiūlę bendradarbiauti. Šiai politinei jėgai prioritetą būtų linkę atiduoti 9,8 proc. respondentų, nors praėjusį mėnesį rėmėjų gretos buvo 2 proc. didesnės ir už „darbiečius“ tuomet buvo linkę balsuoti 11,8 proc. rinkėjų.

Lyginant su rugsėjo mėnesio rezultatais, aptirpo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) mėgėjų ratas, bet labai nežymiai – tik 0,2 proc. O socdemai savo situaciją šiek tiek pagerino ir per mėnesį jų rinkėjų pagausėjo 0,3 proc.

TS-LKD ir socialdemokratus dažniau palaikytų vyresnio amžiaus respondentai. Vidutinio amžiaus bei jaunesni žmonės dažniau iš viso nesimpatizuoja nei vienai politinei jėgai.

Remiantis „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, ketvirtojoje pozicijoje, kaip ir praeitą kartą, įsikūrė nušalintojo prezidento Rolando Pakso vadovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“, kurią į parlamentą rinktų 9,1 proc. respondentų, nors pareitą mėnesį tokių buvo 9,5 proc.

Toliau rikiuojasi valdančiojoje koalicijoje dirbančios partijos – Liberalų sąjūdis (3,9 proc.) ir Liberalų ir centro sąjunga (3,2 proc.).

Septintojoje reitingų lentelės vietoje atsidūrė vieną parlamentarą teturinti Naujoji sąjunga (2,9 proc.), aštuntojoje – valstiečiai liaudininkai (2,2 proc.), devintojoje – Arūno Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija (0,6 proc.), kuri drauge su konservatoriai-krikdemais, liberalais bei liberalcentristais dirba koalicijoje.

Jei ne rinkėjų prisiminimai, LSDP reitingai galėtų šauti aukštyn?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas T. Janeliūnas susipažinęs su apklausos rezultatais teigia, kad opozicinių partijų pirmavimas reitingų lentelėse yra natūralus reiškinys, mat ekonominių sunkumų akivaizdoje valdantieji turi priiminėti nepopuliarius sprendimus, o opozicija paprastai tik kritikuoja.

„Tokioje situacijoje, kokia yra dabar, opozicinės partijos iš principo gali tikėtis nemažos rinkėjų dalies palaikymo, nes yra labai daug žmonių, kuriems nepatinka, ką daro dabartinė Vyriausybė su visais taupymais ir panašiai. Akivaizdu, kad tie, kurie nepatenkinti situacija, renkasi kažkurią iš opozicinių partijų. O socialdemokratai šiuo metu yra solidžiausia opozicinė jėga“, - DELFI komentavo T. Janeliūnas.

Tačiau mokslininkas sako manąs, kad socialdemokratų šūvis į viršų galėtų būti dar didesnis, jei žmonės būtų tikri, ar ši partija savo laiku padarė viską, kad Lietuva pasiruoštų artėjantiems ekonominiams sunkumams.

„Tai, kad jie kol kas neturi didelio pranašumo prieš valdančiuosius konservatorius, rodo, jog žmonės ne ką mažiau linkę manyti, kad prieš metus ar pusantrų prie tokios prastos situacijos privedė tie patys socialdemokratai. Atitinkamai dėl to, socialdemokratai negali visiškai išnaudoti tos negatyvios nuotaikos ir negatyvių nuostatų konservatorių atžvilgiu, dėl to pasitikėjimas abiem partijomis yra tokis apylygis ir nei viena iš jų neturi akivaizdaus pranašumo“, - sakė politologas.

T. Janeliūno nuomone, jeigu socialdemokratai rinkėjams atrodytų esanti akivaizdi alternatyva dabartinei konservatorių-krikdemų vadovaujamai koalicijai, pasitikėjimas jais būtų kus kas didesnis. Tuo tarpu esami rezultatai, pasak jo, rodo, kad, nors gyventojai nėra patenkinti konservatoriais bei jų Vyriausybės veikla, tačiau jie „nemano, kad socialdemokratai būtų pajėgūs pakeisti dabartinę Vyriausybę ir kažką iš esmės pagerinti“.

„Nepaisant to, kad yra didelis nusivylimas Vyriausybės veikla, nėra aiškiai matomos alternatyvos, kuo būtų galima pasitikėti, jeigu šita Vyriausybė būtų pakeista“, - reziumavo politologas.

Nenorinčių baluoti tiek pat kaip ir socdemų bei TS-LKD rėmėjų

T. Janeliūnas atkreipė dėmesį į itin didelį neketinančių balsuoti arba nežinančių, už ką balsuos, žmonių ratą. Remiantis atlikta apklausa, nebalsuoti yra nutarę 26,5 proc. apklaustų gyventojų, dar 12,3 proc. sakė nežinantys, už ką balsuotų, arba išvis neatsakė.

„Labai aiškiai atsispindi, kad iš tikrųjų visuomenė partijų atžvilgiu yra labai apatiška ir labai nusivylusi. Tų nebalsuojančių svoris vos ne didesnis nei dviejų aukščiausius reitingus turinčių partijų palaikymas sudėjus kartu“, - DELFI sakė mokslininkas.

Politologo nuomone, rezultatai liudija apie labai prastą bendrąją politinę nuotaiką. „Apskritai visos visuomenės prasme tai rodo, kad vos ne pusė žmonių išvis nebūtų linkę palaikyti kažkurios partijos“, - sakė T. Janeliūnas.

Už kurią partiją ar politinį judėjimą balsuotumėte, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį? (proc.)

                                                                                            Spalis Rugsėjis Pokytis

Socialdemokratų partiją 13,9 13,6 +0,3
Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus 11,2 11,4 -0,2
Darbo partiją 9,8 11,8 -2,0
Partiją „Tvarka ir teisingumas" 9,1 9,5 -0,3
Liberalų sąjūdį 3,9 4,9 -1,0
Liberalų ir centro sąjungą 3,2 3,0 +0,2
Naująją sąjungą (socialliberalus) 2,9 3,7 -0,8
Valstiečių liaudininkų sąjungą 2,2 1,0 +1,2
Tautos prisikėlimo partiją 0,6 0,6 0
Kitą partiją 4,4 1,4  
Nebalsuočiau 26,5 28,5  
Nežino/ neatsakė 12,3 10,6  
Iš viso 100 100  

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių spalio 23-30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 m. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 92 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.