Lietuvio svajonių būstas – didmiestyje arba nuošaliame prieglobstyje

2019-03-09

 

Turėdami neribotas finansines galimybes, daugiau nei pusė šalies gyventojų gyvenamąjį būstą rinktųsi didmiestyje – jaunimą labiausiai vilioja senamiesčio dvasia ir centro šurmulys, vyresnius gyventojus – atokesni didmiesčių rajonai bei priemiesčiai. Kas šeštas šalies gyventojas apskritai pasirinktų gyvenimą atokesniame gamtos prieglobstyje šalia upės ar ežero. Tokias gyventojų preferencijas atskleidė „Citadele“ banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa.

 

„Tyrimo duomenys atskleidė, kad geidžiamiausia lokacija gyvenimui – atokesnis didmiesčio rajonas ar priemiestis. Čia neribojamas finansinių galimybių norėtų gyventi kas penktas (22 proc.) šalies gyventojas. Galimybė suderinti gyvenimo didmiestyje teikiamus privalumus su asmenine erdve, santykinai didesne ramybe, panašu, yra tai, kas labiausiai masina žmones svajoti apie gyvenamąjį būstą priemiestyje. Šį poreikį, užčiuopia ir nekilnojamojo turto (NT) vystytojai, siūlantys infrastruktūriškai išbaigtus naujos statybos būsto sprendimus atokiau nuo miesto centro“, sako „Citadele“ banko Verslo plėtros tarnybos vadovas Darius Klimas.

 

Apklausos duomenimis, „miegamajame“ didmiesčio rajone norėtų įsikurti 15 proc. respondentų, dažniau – vyresnio amžiaus. Tokia pati dalis (15 proc.) apklaustųjų idealiu atveju rinktųsi gyvenimą didmiesčio centre arba senamiestyje. Dažniausiai tai – jaunesnio amžiaus respondentai.

 

16 proc. respondentų rinktųsi gyvenimą nuošalioje vietoje gamtos apsuptyje šalia miško, ežero ar upės. Gyvenimas kaime ar nuošalioje sodyboje labiau vilioja vidutinio ir vyresnio amžiaus gyventojus. 15 proc. geriausiai jaustųsi gyvendami mažesniuose Lietuvos miestuose, rajonų centruose.

 

„Registrų centro duomenimis, maždaug pusė visų gyvenamojo būsto sandorių pastaruoju metu yra sudaromi trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose. Sostinė pirmauja pagal naujos statybos butų pasiūlą, o Kaunas ir Kauno rajonas – išsiskiria gyvenamaisiais namais. Šiuos miestus vejasi Klaipėda, mažesnių miestų rinka taip pat nestovi vietoje. Pastarosiose vietovėse NT rinkos aktyvumą skatina paramos būstui regionuose programa, palankios kreditavimo sąlygos, galimybė susipažinti su bankų pasiūlymais neiškėlus kojos iš namų“, – sako D.Klimas.

 

Aktyviausiai būsto rinka regionuose pirmąjį šį metų pusmetį augo Neringos, Pasvalio r., Vilkaviškio r. Švenčionių r. ir Kretingos r. savivaldybėse. Čia per pirmąjį 2018 m. pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpi pernai, būsto sandorių skaičius augo nuo 39 iki 23 proc.

 

Mažiausiai Lietuvos gyventojai gundosi kraustytis į kaimo vietoves, mažas gyvenvietes ar miestelius. Tyrimo duomenimis, kaimuose ir miesteliuose, kur gyventojų skaičius neviršija 5 tūkst., norėtų gyventi 12 proc. apklaustųjų.

 

Lietuvos gyventojų apklausą apie būsto kreditavimą „Citadele“ banko užsakymu 2018 m. rugpjūtį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, tyrimo metu apklausti 1007 respondentai.


Lietuvio svajonių būstas – didmiestyje arba nuošaliame prieglobstyje

2019-03-09

 

Turėdami neribotas finansines galimybes, daugiau nei pusė šalies gyventojų gyvenamąjį būstą rinktųsi didmiestyje – jaunimą labiausiai vilioja senamiesčio dvasia ir centro šurmulys, vyresnius gyventojus – atokesni didmiesčių rajonai bei priemiesčiai. Kas šeštas šalies gyventojas apskritai pasirinktų gyvenimą atokesniame gamtos prieglobstyje šalia upės ar ežero. Tokias gyventojų preferencijas atskleidė „Citadele“ banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa.

 

„Tyrimo duomenys atskleidė, kad geidžiamiausia lokacija gyvenimui – atokesnis didmiesčio rajonas ar priemiestis. Čia neribojamas finansinių galimybių norėtų gyventi kas penktas (22 proc.) šalies gyventojas. Galimybė suderinti gyvenimo didmiestyje teikiamus privalumus su asmenine erdve, santykinai didesne ramybe, panašu, yra tai, kas labiausiai masina žmones svajoti apie gyvenamąjį būstą priemiestyje. Šį poreikį, užčiuopia ir nekilnojamojo turto (NT) vystytojai, siūlantys infrastruktūriškai išbaigtus naujos statybos būsto sprendimus atokiau nuo miesto centro“, sako „Citadele“ banko Verslo plėtros tarnybos vadovas Darius Klimas.

 

Apklausos duomenimis, „miegamajame“ didmiesčio rajone norėtų įsikurti 15 proc. respondentų, dažniau – vyresnio amžiaus. Tokia pati dalis (15 proc.) apklaustųjų idealiu atveju rinktųsi gyvenimą didmiesčio centre arba senamiestyje. Dažniausiai tai – jaunesnio amžiaus respondentai.

 

16 proc. respondentų rinktųsi gyvenimą nuošalioje vietoje gamtos apsuptyje šalia miško, ežero ar upės. Gyvenimas kaime ar nuošalioje sodyboje labiau vilioja vidutinio ir vyresnio amžiaus gyventojus. 15 proc. geriausiai jaustųsi gyvendami mažesniuose Lietuvos miestuose, rajonų centruose.

 

„Registrų centro duomenimis, maždaug pusė visų gyvenamojo būsto sandorių pastaruoju metu yra sudaromi trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose. Sostinė pirmauja pagal naujos statybos butų pasiūlą, o Kaunas ir Kauno rajonas – išsiskiria gyvenamaisiais namais. Šiuos miestus vejasi Klaipėda, mažesnių miestų rinka taip pat nestovi vietoje. Pastarosiose vietovėse NT rinkos aktyvumą skatina paramos būstui regionuose programa, palankios kreditavimo sąlygos, galimybė susipažinti su bankų pasiūlymais neiškėlus kojos iš namų“, – sako D.Klimas.

 

Aktyviausiai būsto rinka regionuose pirmąjį šį metų pusmetį augo Neringos, Pasvalio r., Vilkaviškio r. Švenčionių r. ir Kretingos r. savivaldybėse. Čia per pirmąjį 2018 m. pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpi pernai, būsto sandorių skaičius augo nuo 39 iki 23 proc.

 

Mažiausiai Lietuvos gyventojai gundosi kraustytis į kaimo vietoves, mažas gyvenvietes ar miestelius. Tyrimo duomenimis, kaimuose ir miesteliuose, kur gyventojų skaičius neviršija 5 tūkst., norėtų gyventi 12 proc. apklaustųjų.

 

Lietuvos gyventojų apklausą apie būsto kreditavimą „Citadele“ banko užsakymu 2018 m. rugpjūtį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, tyrimo metu apklausti 1007 respondentai.