Iš ko gyvensime senatvėje: dalį teks gelbėti vaikams?

2019-02-19

 

Įsivaizduokite, kad šiandien paskutinį kartą užvėrėte darbo kabineto duris ir nuo ryt jūs jau pensininkas. Kaip manote, kiek dabartinių pajamų jums užtektų mėnesiui, kad galėtumėte džiaugtis senatve?

 

Šiuo metu šalyje vidutinė pensija sudaro apie 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio arba 319,35 eurų. Ar jums užtektų, jei staiga turėtumėte pradėti gyventi tik su pusę dabar turimų pajamų? Deja, tokia ir dar blogesnė ateitis laukia tų gyventojų, kurie neplanuoja savo finansų ir ateities.

 

Svarsto, ką daryti su antra pakopa

 

Vilniečiui Arūnui iki pensinio amžiaus liko dar apie 20 metų, tačiau vyras teigia vis pagalvojantis, iš ko teks gyventi išėjus į pensiją. „Dabar kaip tik didžiausias klausimas, ką pasirinkti pasikeitus pensijų kaupimo tvarkai. Kadangi investavimu neužsiimu, tai turiu nuspręsti, ar likti antroje pakopoje ar grįžti į „Sodrą“. Kaip tik dėliojuosi argumentus ir žiūrėsiu, ką nuspręsiu“, – pasakojo vyras. Sostinės gyventojas prisipažino, kad kol kas labiau linksta prie pasitraukimo iš antros pakopos: „Jei didelių tragedijų valstybėje nebus ir šalies bendra gerovė augs, senėjanti visuomenė vis labiau spaus valdžią didinti pensijas, todėl viliuosi, kad pensijos augs. Vis dėlto suprantu, kad man išėjus į pensiją pajamos stipriai sumažės. Gal galėčiau galvoti ir apie papildomas pajamas, bet tingumas neleidžia“.

 

Nors pats Arūnas per daug dar negalvoja, kaip teks gyventi išėjus į pensiją, jis prisipažįsta, kad turi aplinkoje draugų, kurie investuodami užsitikrina nemažas papildomas pajamas, kurios turės didelę įtaką jų finansinei gerovei senatvėje. Paklaustas, kaip jaustųsi, jei išėjus į pensiją jam tektų išgyventi vos su 30 proc. įprastinių pajamų (tiek ateityje gali siekti vidutinė senatvės pensija vidutinio darbo užmokesčio atžvilgiu ateityje), Arūnas pripažino, kad gyvenimas būtų liūdnokas.

 

Gelbėtojais tampa ir vaikai

 

Nors šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų supranta, kad jiems pensijoje reikės papildomo pajamų šaltinio be „Sodros“, vis dėlto kas penktas teigia, kad, iš kur gaus papildomų pinigų senatvėje, nėra pasirūpinęs. Tokius duomenis atskleidžia turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management" praėjusių metų apklausa. Jos metu taip pat bandyta išsiaiškinti, iš kokių šaltinių žada gyventojai senatvėje gauti papildomų pajamų, jei sutinka, kad „Sodros“ pensijos jiems neužteks. Pusė (53 proc.) prisipažino kaupiantys pensijų fonduose, ketvirtadalis – taupo pinigus, 13 proc. kaupia lėšas pensijų fonduose ir investiciniame ar kaupiamajame gyvybės draudime. Kitas alternatyvas, pavyzdžiui, investicijas į nekilnojamąjį turtą pasirinkę 10 proc. 12 proc. respondentų nurodė pasirūpinę kitais pajamų šaltiniais

 

Kita turto valdymo bendrovės užsakymu „Spinter tyrimų“ bendrovės atlikta apklausa parodė, kad senatve nepasirūpinusių tėvų našta užgula ir ant vaikų pečių. Net trečdalis gyventojų padeda finansiškai į pensiją išėjusiems tėvams. Kas dešimtas gyventojas prisipažino, kad nors tėvai dar nėra pensijoje, jiems jau kyla nerimas, iš kokių lėšų gyvens tėvai, pasitraukę iš darbo rinkos.

 

Nuo ko pradėti

 

Apie pensiją kol kas nesusimąsčiusiems, tačiau norintiems pradėti planuoti savo finansinę ateitį gyventojams „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui patarė pirmiausiai išsiaiškinti, kokia galėtų jų būti valstybės mokama pensija. „Tai pasitikrinti galima internete esančia prognozuojamos pensijos skaičiuokle. Žmogus turi žinoti, koks jo sukauptas darbo stažas, kiek priskaičiuota taškų, kiek likę iki teisės gauti pilną pensiją“, – pasakojo D. Kolmatsui. Ypač susirūpinti savo pajamomis senatvėje, pasak pašnekovės, turėtų tie gyventojai, kurie dirba ne su darbo sutartimi, bet savarankiškai (su verslo liudijimais ar individualios veiklos pažyma), ir tie, kurie migruoja po Europos Sąjungos šalis keisdami darbo vietas.

 Išsiaiškinus, kokios galima tikėtis senatvės pensijos iš valstybės, tęsė D. Kolmatsui, reikia apgalvoti papildomą kaupimą pensijai, kurį skatina valstybė.

 

„Reikia suprasti, kad taupant pinigus grynais ar banko sąskaitoje nepavyks pasiekti tokios grąžos, kokią uždirba pensijų fondai. Pavyzdžiui, jei laikant pinigus banko sąskaitoje galima tikėtis 0–1 proc. metinių palūkanų, tai vidutinė infliacija siekia apie 3 proc. Tokiu būdu pinigai nuvertėja ir per trejus metus vidutiniškai galima netekti 10 proc. vertės“, – akcentavo pašnekovė. Tuo metu, jei skaičiuoti, kad vidutinė metinė grąža pensijų fonde gali siekia 5 proc., o kaupiama 30 metų dėl ilgo laikotarpio, periodinių įmokų ir uždarbio nuo palūkanų galima tikėtis, kad investuota suma per tokį laiką gali išaugti keturgubai. Primename, kad Lietuvos banko duomenimis, per paskutinius penkerius metus kaupiančiųjų skaičius antroje pakopoje išaugo nuo 1,257 mln. iki 1,318 mln., o trečioje – nuo beveik 40 tūkst. iki 62,2 tūkst.

 

www.DELFI.lt

Iš ko gyvensime senatvėje: dalį teks gelbėti vaikams?

2019-02-19

 

Įsivaizduokite, kad šiandien paskutinį kartą užvėrėte darbo kabineto duris ir nuo ryt jūs jau pensininkas. Kaip manote, kiek dabartinių pajamų jums užtektų mėnesiui, kad galėtumėte džiaugtis senatve?

 

Šiuo metu šalyje vidutinė pensija sudaro apie 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio arba 319,35 eurų. Ar jums užtektų, jei staiga turėtumėte pradėti gyventi tik su pusę dabar turimų pajamų? Deja, tokia ir dar blogesnė ateitis laukia tų gyventojų, kurie neplanuoja savo finansų ir ateities.

 

Svarsto, ką daryti su antra pakopa

 

Vilniečiui Arūnui iki pensinio amžiaus liko dar apie 20 metų, tačiau vyras teigia vis pagalvojantis, iš ko teks gyventi išėjus į pensiją. „Dabar kaip tik didžiausias klausimas, ką pasirinkti pasikeitus pensijų kaupimo tvarkai. Kadangi investavimu neužsiimu, tai turiu nuspręsti, ar likti antroje pakopoje ar grįžti į „Sodrą“. Kaip tik dėliojuosi argumentus ir žiūrėsiu, ką nuspręsiu“, – pasakojo vyras. Sostinės gyventojas prisipažino, kad kol kas labiau linksta prie pasitraukimo iš antros pakopos: „Jei didelių tragedijų valstybėje nebus ir šalies bendra gerovė augs, senėjanti visuomenė vis labiau spaus valdžią didinti pensijas, todėl viliuosi, kad pensijos augs. Vis dėlto suprantu, kad man išėjus į pensiją pajamos stipriai sumažės. Gal galėčiau galvoti ir apie papildomas pajamas, bet tingumas neleidžia“.

 

Nors pats Arūnas per daug dar negalvoja, kaip teks gyventi išėjus į pensiją, jis prisipažįsta, kad turi aplinkoje draugų, kurie investuodami užsitikrina nemažas papildomas pajamas, kurios turės didelę įtaką jų finansinei gerovei senatvėje. Paklaustas, kaip jaustųsi, jei išėjus į pensiją jam tektų išgyventi vos su 30 proc. įprastinių pajamų (tiek ateityje gali siekti vidutinė senatvės pensija vidutinio darbo užmokesčio atžvilgiu ateityje), Arūnas pripažino, kad gyvenimas būtų liūdnokas.

 

Gelbėtojais tampa ir vaikai

 

Nors šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų supranta, kad jiems pensijoje reikės papildomo pajamų šaltinio be „Sodros“, vis dėlto kas penktas teigia, kad, iš kur gaus papildomų pinigų senatvėje, nėra pasirūpinęs. Tokius duomenis atskleidžia turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management" praėjusių metų apklausa. Jos metu taip pat bandyta išsiaiškinti, iš kokių šaltinių žada gyventojai senatvėje gauti papildomų pajamų, jei sutinka, kad „Sodros“ pensijos jiems neužteks. Pusė (53 proc.) prisipažino kaupiantys pensijų fonduose, ketvirtadalis – taupo pinigus, 13 proc. kaupia lėšas pensijų fonduose ir investiciniame ar kaupiamajame gyvybės draudime. Kitas alternatyvas, pavyzdžiui, investicijas į nekilnojamąjį turtą pasirinkę 10 proc. 12 proc. respondentų nurodė pasirūpinę kitais pajamų šaltiniais

 

Kita turto valdymo bendrovės užsakymu „Spinter tyrimų“ bendrovės atlikta apklausa parodė, kad senatve nepasirūpinusių tėvų našta užgula ir ant vaikų pečių. Net trečdalis gyventojų padeda finansiškai į pensiją išėjusiems tėvams. Kas dešimtas gyventojas prisipažino, kad nors tėvai dar nėra pensijoje, jiems jau kyla nerimas, iš kokių lėšų gyvens tėvai, pasitraukę iš darbo rinkos.

 

Nuo ko pradėti

 

Apie pensiją kol kas nesusimąsčiusiems, tačiau norintiems pradėti planuoti savo finansinę ateitį gyventojams „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui patarė pirmiausiai išsiaiškinti, kokia galėtų jų būti valstybės mokama pensija. „Tai pasitikrinti galima internete esančia prognozuojamos pensijos skaičiuokle. Žmogus turi žinoti, koks jo sukauptas darbo stažas, kiek priskaičiuota taškų, kiek likę iki teisės gauti pilną pensiją“, – pasakojo D. Kolmatsui. Ypač susirūpinti savo pajamomis senatvėje, pasak pašnekovės, turėtų tie gyventojai, kurie dirba ne su darbo sutartimi, bet savarankiškai (su verslo liudijimais ar individualios veiklos pažyma), ir tie, kurie migruoja po Europos Sąjungos šalis keisdami darbo vietas.

 Išsiaiškinus, kokios galima tikėtis senatvės pensijos iš valstybės, tęsė D. Kolmatsui, reikia apgalvoti papildomą kaupimą pensijai, kurį skatina valstybė.

 

„Reikia suprasti, kad taupant pinigus grynais ar banko sąskaitoje nepavyks pasiekti tokios grąžos, kokią uždirba pensijų fondai. Pavyzdžiui, jei laikant pinigus banko sąskaitoje galima tikėtis 0–1 proc. metinių palūkanų, tai vidutinė infliacija siekia apie 3 proc. Tokiu būdu pinigai nuvertėja ir per trejus metus vidutiniškai galima netekti 10 proc. vertės“, – akcentavo pašnekovė. Tuo metu, jei skaičiuoti, kad vidutinė metinė grąža pensijų fonde gali siekia 5 proc., o kaupiama 30 metų dėl ilgo laikotarpio, periodinių įmokų ir uždarbio nuo palūkanų galima tikėtis, kad investuota suma per tokį laiką gali išaugti keturgubai. Primename, kad Lietuvos banko duomenimis, per paskutinius penkerius metus kaupiančiųjų skaičius antroje pakopoje išaugo nuo 1,257 mln. iki 1,318 mln., o trečioje – nuo beveik 40 tūkst. iki 62,2 tūkst.

 

www.DELFI.lt