55,8 proc. darbuotojų žvalgytųsi naujo darbo, jei algą nukirptų 30 proc.

Atlyginimų mažinimas naujo darbo paieškoms šiemet paskatintų gerokai mažiau žmonių nei pernai. 10,4 proc. darbuotojų imtų ieškoti naujo darbo, jei atlyginimas mažėtų 10 proc., 29,8 proc. paieškas pradėtų atlygiui sumažėjus 20 proc., o 30 proc. kirpimas naujo darbo dairytis pastūmėtų 55,8 proc. darbuotojų. Tai rodo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ šiemet rudenį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

Socialinių mokslų daktarė, bendrovės „Hay Group“ generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songinaitė DELFI sakė mananti, kad šiuos pokyčius lėmė darbuotojų pradėtas vertinti darbo vietos stabilumas ir saugumas.

Praėjusiais metais 22,8 proc. dirbančiųjų tvirtino, kad naujo darbo ieškotų, jei atlyginimas mažėtų 10 proc., tuo tarpu 20 proc. kirpimas prieš metus darbo ieškoti paskatintų 45,4 proc. dirbančiųjų, o 30 proc. mažėjimas – 67,7 proc. dirbančiųjų.

„10 proc. atlyginimo mažėjimas dairytis naujos darbovietės paskatintų vyrus, 26-35 metų, mažiausių ir didžiausių pajamų atstovus. Atlyginimui sumažėjus 20 proc., galimybės pakeisti darbą pirmiausia ieškotų jauni darbuotojai (18-25 m.). Moterys, vidutinių pajamų atstovai bei mažesnių miestų gyventojai dabartinėje situacijoje labiausiai linkę „toleruoti“ bet kokį atlyginimo mažėjimą“, – rašo tyrimo autoriai.

Darbo ieškotų per gimines

Beveik trečdalis dirbančiųjų – 32,4 proc. – netekę darbo jo ieškotų per gimines, draugus ir pažįstamus, beveik 30 proc. keliautų į darbo biržą, o dar beveik 18 proc. ieškotų galimybių emigruoti.

Pasak tyrimo autorių, per gimines, draugus ir pažįstamus darbo dažniau ieškotų moterys, vyrus labiau viliotų darbo užsienyje perspektyvos. Tuo tarpu aukštesnio išsimokslinimo, vidutinio amžiaus respondentai, netekę darbo, dažniau išsakė ketinimus imtis savo verslo. Dirbančio šalies jaunimo nuosavo verslo kūrimas beveik nedomina.

„Į darbo biržą dažniau kreiptųsi vidutinio ir vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo darbuotojai, tuo tarpu patys jauniausi darbo pirmiausia ieškotų per skelbimus. Jaunesnio amžiaus darbingi žmonės taip pat dažniau linkę ieškoti įsidarbinimo galimybių užsienyje“, – rašoma tyrime.

Darbuotojų paklausus, kaip jie kovotų su nedarbu, daugiausiai žmonių pasisako už mokesčių mažinimą darbo vietas steigiantiems verslininkams, darbo santykių liberalizavimą taikant lankstesnes įdarbinimo formas.

Optimizmas – 2011 m.

„Dabar žmonės labiau pradėjo vertinti darbo vietos stabilumą ir saugumą. Kai buvo didžiuliai atlyginimų augimai po 10-12 proc., tada žmonės buvo linkę dėl 100 Lt mesti darbą ir ieškoti geresnės vietos. Iš esmės, kaip mes sakome, tuomet rinka buvo darbuotojų – jie rinkosi darbdavį. Tai vyko dėl to, kad buvo galimybė tai daryti. Šiuo metu yra darbdavių rinka ir dabar jie labiau diktuoja sąlygas. Tuo tarpu šiuo metu konkurencija dėl darbo vietų yra labai stipriai padidėjusi, todėl žmonės, nepaisant to, kad atlyginimai yra mažinami, yra linkę likti toje pačioje vietoje, nes tai yra saugumas“, – tyrimo rezultatus komentavo N. Songinaitė.

Jos nuomone, atlyginimų mažinimas demotyvuoja visada, tačiau nepasitenkinimo laipsnis priklauso nuo situacijos.

„Kalbant apie atlyginimo mažinimą, labai svarbu, kad žmogus suprastų ne tik kiek ir ką, bet už ką ir kodėl jam mažėja darbo užmokestis. Jeigu supratimas yra, tuomet demotyvacinis efektas yra mažesnis“, – sakė pašnekovė.

N. Songinaitės nuomone, situacija Lietuvos darbo rinkoje kiek optimistiškesnė galėtų tapti tik 2011 m. pavasarį.

„Aš manau, kad kitais metais situacija bus blogesnė nei šiais metais. 2009 m. įmonės dar gyvena iš senų užsakymų, senų ryšių, projektų, todėl buvo galima užlopyti kai kurias skyles, tuo tarpu 2010-ieji atvers visus skaudulius. Aš manau, kad kitais metais dar bus ir atlyginimų, ir darbuotojų skaičiaus mažinimų. Galbūt 2011 m. pavasarį galėtų atsirasti pirmieji ženklai, kurie galėtų kalbėti apie tai, kad situacija darbo rinkoje bus geresnė“, – sakė N. Songinaitė.

DELFI primena, kad gruodžio pradžioje Lietuvoje buvo registruota 251 tūkst. bedarbių.

Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2009 m. ketvirtį vidutinis atlyginimas Lietuvoje sudarė 2142,2 Lt neatskaičius mokesčių. Per metus jis sumažėjo 7,7 proc.

Ar Jūs imtumėtės aktyvių naujo darbo paieškų, jei realus atlyginimas dabartinėje darbovietėje sumažėtų 10 proc.? (proc.)

2008 ruduo 2009 ruduo
Taip 22,8 10,4
Ne 77,2 84,6
Nežino/ neturi nuomonės 0 5,0
Iš viso: 100 100

 ... o jei realus atlyginimas dabartinėje darbovietėje sumažėtų 20 proc. ? (proc.)

2008 ruduo 2009 ruduo
Taip 45,4 29,8
Ne 50,6 61,2
Nežino/ neturi nuomonės 4,0 9,0
Iš viso: 100 100

 ... o jei realus atlyginimas dabartinėje darbovietėje sumažėtų 30 proc ? (proc.)

2008 ruduo 2009 ruduo
Taip 67,7 55,8
Ne 30,9 36,9
Nežino/ neturi nuomonės 1,4 7,3
Iš viso: 100 100

Jei netektumėte darbo, kaip mėgintumėte spręsti šią problemą? (proc.)

Ieškočiau darbo per draugus, gimines, pažįstamus 32,4
Kreipčiausi į darbo biržą ir laukčiau pasiūlymų 29,4
Ieškočiau galimybių išvykti į užsienį 17,8
Sekčiau darbo skelbimus spaudoje, įdarbinimo agentūrų internetiniuose puslapiuose 14,6
Bandyčiau pradėti savo verslą, užsiimti individualia veikla 4,7
Kurį laiko nieko nedaryčiau – dabar nepalanki situacija imtis kokių nors veiksmų 4,6
Nežino/ neatsakė 5,9
Iš viso: 100
Galimi keli atsakymai. Atsakymų suma viršija 100 proc.

Jūsų nuomone, kaip reikėtų spręsti nedarbo problemą Lietuvoje? (proc.)

Mažinti mokesčius darbo vietas steigiantiems verslininkams 32,1
Liberalizuoti darbo santykius, taikant lankstesnes įdarbinimo formas 20,4
Mažinti mokesčius užsiimantiems individualia veikla, smulkiu verslu 16,9
Organizuoti bedarbių perkvalifikavimą, mokymus 12,6
Mokėti premijas įsidarbinusiems bedarbiams 5,2
Mažinant bedarbiams pašalpas 2,8
Didinant bedarbiams pašalpas 2,6
Kita 7,9
Nežino/ neatsakė 4,6
Iš viso: 100
Galimi keli atsakymai. Atsakymų suma viršija 100 proc.

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų spalio 23-30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko dirbančių šalies gyventojų apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 92 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 675 dirbantys respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo duomenys lyginami su 2008 metų lapkričio mėnesio analogiško tyrimo rezultatais. Tyrimo rezultatų paklaida 3,7 proc.

 


55,8 proc. darbuotojų žvalgytųsi naujo darbo, jei algą nukirptų 30 proc.

Atlyginimų mažinimas naujo darbo paieškoms šiemet paskatintų gerokai mažiau žmonių nei pernai. 10,4 proc. darbuotojų imtų ieškoti naujo darbo, jei atlyginimas mažėtų 10 proc., 29,8 proc. paieškas pradėtų atlygiui sumažėjus 20 proc., o 30 proc. kirpimas naujo darbo dairytis pastūmėtų 55,8 proc. darbuotojų. Tai rodo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ šiemet rudenį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

Socialinių mokslų daktarė, bendrovės „Hay Group“ generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songinaitė DELFI sakė mananti, kad šiuos pokyčius lėmė darbuotojų pradėtas vertinti darbo vietos stabilumas ir saugumas.

Praėjusiais metais 22,8 proc. dirbančiųjų tvirtino, kad naujo darbo ieškotų, jei atlyginimas mažėtų 10 proc., tuo tarpu 20 proc. kirpimas prieš metus darbo ieškoti paskatintų 45,4 proc. dirbančiųjų, o 30 proc. mažėjimas – 67,7 proc. dirbančiųjų.

„10 proc. atlyginimo mažėjimas dairytis naujos darbovietės paskatintų vyrus, 26-35 metų, mažiausių ir didžiausių pajamų atstovus. Atlyginimui sumažėjus 20 proc., galimybės pakeisti darbą pirmiausia ieškotų jauni darbuotojai (18-25 m.). Moterys, vidutinių pajamų atstovai bei mažesnių miestų gyventojai dabartinėje situacijoje labiausiai linkę „toleruoti“ bet kokį atlyginimo mažėjimą“, – rašo tyrimo autoriai.

Darbo ieškotų per gimines

Beveik trečdalis dirbančiųjų – 32,4 proc. – netekę darbo jo ieškotų per gimines, draugus ir pažįstamus, beveik 30 proc. keliautų į darbo biržą, o dar beveik 18 proc. ieškotų galimybių emigruoti.

Pasak tyrimo autorių, per gimines, draugus ir pažįstamus darbo dažniau ieškotų moterys, vyrus labiau viliotų darbo užsienyje perspektyvos. Tuo tarpu aukštesnio išsimokslinimo, vidutinio amžiaus respondentai, netekę darbo, dažniau išsakė ketinimus imtis savo verslo. Dirbančio šalies jaunimo nuosavo verslo kūrimas beveik nedomina.

„Į darbo biržą dažniau kreiptųsi vidutinio ir vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo darbuotojai, tuo tarpu patys jauniausi darbo pirmiausia ieškotų per skelbimus. Jaunesnio amžiaus darbingi žmonės taip pat dažniau linkę ieškoti įsidarbinimo galimybių užsienyje“, – rašoma tyrime.

Darbuotojų paklausus, kaip jie kovotų su nedarbu, daugiausiai žmonių pasisako už mokesčių mažinimą darbo vietas steigiantiems verslininkams, darbo santykių liberalizavimą taikant lankstesnes įdarbinimo formas.

Optimizmas – 2011 m.

„Dabar žmonės labiau pradėjo vertinti darbo vietos stabilumą ir saugumą. Kai buvo didžiuliai atlyginimų augimai po 10-12 proc., tada žmonės buvo linkę dėl 100 Lt mesti darbą ir ieškoti geresnės vietos. Iš esmės, kaip mes sakome, tuomet rinka buvo darbuotojų – jie rinkosi darbdavį. Tai vyko dėl to, kad buvo galimybė tai daryti. Šiuo metu yra darbdavių rinka ir dabar jie labiau diktuoja sąlygas. Tuo tarpu šiuo metu konkurencija dėl darbo vietų yra labai stipriai padidėjusi, todėl žmonės, nepaisant to, kad atlyginimai yra mažinami, yra linkę likti toje pačioje vietoje, nes tai yra saugumas“, – tyrimo rezultatus komentavo N. Songinaitė.

Jos nuomone, atlyginimų mažinimas demotyvuoja visada, tačiau nepasitenkinimo laipsnis priklauso nuo situacijos.

„Kalbant apie atlyginimo mažinimą, labai svarbu, kad žmogus suprastų ne tik kiek ir ką, bet už ką ir kodėl jam mažėja darbo užmokestis. Jeigu supratimas yra, tuomet demotyvacinis efektas yra mažesnis“, – sakė pašnekovė.

N. Songinaitės nuomone, situacija Lietuvos darbo rinkoje kiek optimistiškesnė galėtų tapti tik 2011 m. pavasarį.

„Aš manau, kad kitais metais situacija bus blogesnė nei šiais metais. 2009 m. įmonės dar gyvena iš senų užsakymų, senų ryšių, projektų, todėl buvo galima užlopyti kai kurias skyles, tuo tarpu 2010-ieji atvers visus skaudulius. Aš manau, kad kitais metais dar bus ir atlyginimų, ir darbuotojų skaičiaus mažinimų. Galbūt 2011 m. pavasarį galėtų atsirasti pirmieji ženklai, kurie galėtų kalbėti apie tai, kad situacija darbo rinkoje bus geresnė“, – sakė N. Songinaitė.

DELFI primena, kad gruodžio pradžioje Lietuvoje buvo registruota 251 tūkst. bedarbių.

Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2009 m. ketvirtį vidutinis atlyginimas Lietuvoje sudarė 2142,2 Lt neatskaičius mokesčių. Per metus jis sumažėjo 7,7 proc.

Ar Jūs imtumėtės aktyvių naujo darbo paieškų, jei realus atlyginimas dabartinėje darbovietėje sumažėtų 10 proc.? (proc.)

2008 ruduo 2009 ruduo
Taip 22,8 10,4
Ne 77,2 84,6
Nežino/ neturi nuomonės 0 5,0
Iš viso: 100 100

 ... o jei realus atlyginimas dabartinėje darbovietėje sumažėtų 20 proc. ? (proc.)

2008 ruduo 2009 ruduo
Taip 45,4 29,8
Ne 50,6 61,2
Nežino/ neturi nuomonės 4,0 9,0
Iš viso: 100 100

 ... o jei realus atlyginimas dabartinėje darbovietėje sumažėtų 30 proc ? (proc.)

2008 ruduo 2009 ruduo
Taip 67,7 55,8
Ne 30,9 36,9
Nežino/ neturi nuomonės 1,4 7,3
Iš viso: 100 100

Jei netektumėte darbo, kaip mėgintumėte spręsti šią problemą? (proc.)

Ieškočiau darbo per draugus, gimines, pažįstamus 32,4
Kreipčiausi į darbo biržą ir laukčiau pasiūlymų 29,4
Ieškočiau galimybių išvykti į užsienį 17,8
Sekčiau darbo skelbimus spaudoje, įdarbinimo agentūrų internetiniuose puslapiuose 14,6
Bandyčiau pradėti savo verslą, užsiimti individualia veikla 4,7
Kurį laiko nieko nedaryčiau – dabar nepalanki situacija imtis kokių nors veiksmų 4,6
Nežino/ neatsakė 5,9
Iš viso: 100
Galimi keli atsakymai. Atsakymų suma viršija 100 proc.

Jūsų nuomone, kaip reikėtų spręsti nedarbo problemą Lietuvoje? (proc.)

Mažinti mokesčius darbo vietas steigiantiems verslininkams 32,1
Liberalizuoti darbo santykius, taikant lankstesnes įdarbinimo formas 20,4
Mažinti mokesčius užsiimantiems individualia veikla, smulkiu verslu 16,9
Organizuoti bedarbių perkvalifikavimą, mokymus 12,6
Mokėti premijas įsidarbinusiems bedarbiams 5,2
Mažinant bedarbiams pašalpas 2,8
Didinant bedarbiams pašalpas 2,6
Kita 7,9
Nežino/ neatsakė 4,6
Iš viso: 100
Galimi keli atsakymai. Atsakymų suma viršija 100 proc.

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų spalio 23-30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko dirbančių šalies gyventojų apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 92 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 675 dirbantys respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo duomenys lyginami su 2008 metų lapkričio mėnesio analogiško tyrimo rezultatais. Tyrimo rezultatų paklaida 3,7 proc.