Parlamentarų prabangių automobilių nuomai gyventojai taria „ne“

Gyventojai norėtų užkirsti kelią Seimo narių pomėgiui už parlamentinei veiklai skiriamas lėšas nuomotis prabangius automobilius, o apie trečdalis lietuvių mano, kad kanceliarinėms Seimo išlaidoms per mėnesį neturėtų būti skiriama nė cento. Apytiksliai tokia pat dalis gyventojų sutiktų parlamentinei veiklai skirti iki 500 Lt per mėnesį, tačiau vieningos nuomonės, kokio dydžio alga turi būti mokama Seimo nariui, nėra. Tokius rezultatus atskleidžia DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Prabangūs automobiliai Seimo nariams nereikalingi?

Lietuvoje Seimo nariams, šalia atlyginimo, mokama fiksuoto dydžio pinigų suma, skiriama parlamentinei veiklai. Šie mokesčių mokėtojų pinigai turi būti naudojami atsiskaitytinai, tad parlamentarai Seimo kanceliarijai pateikia čekius, kiek ir už ką buvo mokėta.

Tačiau iš viešai pateikiamų ataskaitų aiškėja, jog didžiąją mūsų Seimo narių parlamentinės veiklos dalį sudaro automobilių nuoma. Iš viso automobilius iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų nuomoja 87 Seimo nariai, dalis jų per mėnesį už automobilio nuomą nesibodi pakloti po 2,5-3 tūkst. Lt.

Kaip atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, Lietuvos gyventojams tokia parlamentarų išvystyta praktika toli gražu nėra priimtina ir net 86,2 proc. žmonių išsakė nuomonę, jog tam turi būti užkirstas kelias.

Kad iš mokesčių mokėtojų pinigų nuomotis automobilį yra nieko blogo, manė tik 7,7 proc. gyventojų, ir dar 6,1 proc. žmonių atsakė nežiną sprendimo arba išvis neatsakė.

Parlamentarų išlaidavimą prabangiems automobiliams dažniau linkę pateisinti vilniečiai, kaimo gyventojai dažniau nurodė neturintys nuomonės, tuo tarpu mažesniuose miestuose prabangių automobilių nuoma vertinama itin nepalankiai.

Kaip manote, ar reikėtų užkirsti kelią parlamentarams nuomotis prabangius automobilius? (proc.)

Taip 86,2
Ne 7,7
Nežino/ neatsakė 6,1
Iš viso: 100

Parlamentinei veiklai nė cento arba iki 500 Lt

Lietuvos visuomenė taip pat ne itin patenkinta esamu Seimo narių parlamentinės veiklos išlaidų dydžiu. Remiantis Seimo Statutu, šiuo metu parlamentinei veiklai skiriamos lėšos siekia 1,5 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU). Realiais pinigais tai sudaro apie 3,2 tūkst. Lt.

Nuo kitų metų pradžios Seimo narių parlamentinės išlaidos bus mažinamos ir sieks 1 VMDU, arba 2,1 tūkst. Lt, o po metų kanceliarinės išlaidos turėtų padidėti iki 1,7 VMDU, arba 3,6 tūkst. Lt.

Tuo tarpu dauguma Lietuvos gyventojų parlamentinei veiklai būtų linkę arba išvis neskirti nė cento, arba skirtų iki 500 Lt per mėnesį.

Klausiami, kokio dydžio suma turėtų būti skiriama kanceliarinėms Seimo narių išlaidoms, 31,7 proc. žmonių sutiktų šiam tikslui skirti iki 500 Lt, o 29,5 proc. apklaustųjų mano, jog šiam tikslui nereikia skirti nė cento.

Dar 22,7 proc. respondentų svarstė, jog parlamentinei veiklai pakaktų 500-1000 Lt, o 9,5 proc. sutiktų ir su didesne suma bei skirtų 1000-2000 Lt.

Kad parlamentinei veiklai atlikti galėtų būti skiriama 2000-3000 Lt, manė tik 2,5 proc. Lt, dar didesnė suma (3000-5000 Lt) priimtina pasirodė 0,5 proc. apklaustų žmonių. Maždaug tiek pat respondentų (0,4 proc.) tautos atstovams nepagailėtų ir didesnės nei 5000 Lt sumos.

Siūlyti atsisakyti kanceliarinių išlaidų dažniau linkusios jaunesnio amžiaus moterys, taip pat mažiausių bei didžiausių pajamų atstovai.

Kaimo gyventojai labiau pritaria parlamentinei veiklai skiriamų išlaidų mažinimui iki 500 Lt, o vidutinių pajamų bei didmiesčių gyventojai vyrai dažniau mano, kad kanceliarinės išlaidos turėtų svyruoti tarp 500 ir 1000 Lt per mėnesį.

Kokio dydžio suma turėtų būti skirta Seimo nario kanceliarinėms išlaidoms per mėnesį? (proc.)

Iki 500 Lt 31,7
500 - 1000 Lt 22,7
1000- 2000 Lt 9,5
2000 -3000 Lt 2,5
3000- 5000 Lt 0,5
Daugiau kaip 5 000 Lt 0,4
Reikėtų iš viso jų atsisakyti 29,5
Nežino/ neatsakė 3,2
Iš viso: 100

Užtenka 1 arba 2 padėjėjų

Kaip atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, Lietuvos gyventojai taip pat laikosi nuomonės, kad Seimo narys galėtų išsiversti su 1 arba 2 padėjėjais-sekretoriais, tačiau 3 pagalbininkų etatai vienam tautos atstovui žmonėms pasirodė pernelyg daug.

Kad parlamentarui pagelbėti gali 1 žmogus, manė 56,7 proc. apklaustų respondentų, 2 padėjėjus-sekretorius toleruotų 21,2 proc. gyventojų, tuo tarpu nuomonę, jog parlamentarui reikia 3 pagalbininkų, kaip yra dabar, palaikė tik 1,6 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų.

Dar 0,3 proc. lietuvių svarsto, jog parlamentaras gali turėti daugiau nei 3 pagalbininkus, 2,9 proc. savo nuomonės neturėjo, o net 17,3 proc. mano, kad tautos atstovams nereikia jokių padėjėjų.

Verstis be padėjėjų tautos atstovams dažniausiai siūlė vidutinio išsimokslinimo rajonų centruose gyvenančios 18-35 metų moterys. Už daugiau nei 1 padėjėją dažniau pasisako vyresnio amžiaus tyrimo dalyviai.

Seimas neseniai de jure įtvirtino iki šiol egzistavusią praktiką, pagal kurią vienam tautos atstovui skiriami 3 padėjėjų-sekretorių etatai. Seimo pirmininkė Irena Degutienė sunkmečiu kolegas skatino atsisakyti bent po 1 padėjėjo etatą, tačiau Seimo nariai jos siūlymams nepritarė.

Prieš tai Seimo Statute buvo nurodyta, kad vieno parlamentaro padėjėjams skiriamas darbo užmokesčio fondas, kuris sudarė 5 VMDU, arba 10,8 tūkst. Lt. Už tiek pinigų paprastai buvo samdomi 3 politinio pasitikėjimo padėjėjai-sekretoriai.

Jūsų vertinimu, kiek padėjėjų turėtų turėti Seimo narys? (proc.)

1 padėjėją 56,7
2 padėjėjus 21,2
3 padėjėjus 1,6
Daugiau kaip 3 padėjėjus 0,3
Nei vieno padėjėjo 17,3
Nežino/ neatsakė 2,9
Iš viso: 100

Dėl atlyginimo dydžio vieningos nuomonės nėra

Nepaisant ganėtinai aiškaus nuomonių pasiskirstymo dėl parlamentinei veiklai skiriamų lėšų dydžio, prabangių automobilių nuomos bei padėjėjų skaičiaus, atsakymai apie Seimo nariui deramą darbo užmokesčio dydį buvo ypač įvairūs.

Šiuo metu eilinis Seimo narys, neužimantis jokio posto ir nevadovaujantis Seimo komitetui, komisijai ar pakomitečiui, į rankas gauna apie 5,2 tūkst. Lt.

Tačiau daliai Lietuvos gyventojų ši suma pasirodė esanti kiek didoka: 10 proc. žmonių sakė, kad tautos atstovo alga turėtų siekti iki 1000 Lt, 16,2 proc. manė, jog darbo užmokestis galėtų siekti 1000-2000 Lt.

Už tai, kad Seimo nario atlyginimas neturėtų viršyti 3000 Lt dažniau pasisakė mažesnių pajamų, rajonų centrų bei kaimo vietovių gyventojai bei žemesnio išsimokslinimo tyrimo dalyviai.

Ketvirtadalis apklaustų respondentų (25,3 proc.) Seimo nariams sutiktų mokėti 2000-3000 Lt, trečdalis (32,9 proc.) – 3000-5000 Lt.

Didesnę algą nei dabar tautos atstovams sutiktų mokėti apie dešimtadalis Lietuvos gyventojų: 7,3 proc. neprieštarautų, jei Seimo nario alga siektų 5000-7000 Lt, 2,2 proc. mano, jog derama alga turi siekti 7000-10 000 Lt, o 0,5 proc. mokėtų ir daugiau nei 10 000 Lt.

Tiesa, dalis respondentų pasisakė už tai, kad Seimo nariai galėtų dirbti išvis nemokamai. Taip manančiųjų buvo 3,7 proc.

Jūsų nuomone, koks turėtų būti Seimo nario atlyginimas per mėnesį? (proc.)

Iki 1000 Lt 10,0
1000 -2000 Lt 16,2
2000-3000 Lt 25,3
3000 -5000 Lt 32,9
5000-7000 Lt 7,3
7000-10 000 Lt 2,2
Daugiau kaip 10 000 Lt 0,5
Seimo nariai turėtų dirbti nemokamai 3,7
Nežino/ neatsakė 1,9
Iš viso: 100

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

 


Parlamentarų prabangių automobilių nuomai gyventojai taria „ne“

Gyventojai norėtų užkirsti kelią Seimo narių pomėgiui už parlamentinei veiklai skiriamas lėšas nuomotis prabangius automobilius, o apie trečdalis lietuvių mano, kad kanceliarinėms Seimo išlaidoms per mėnesį neturėtų būti skiriama nė cento. Apytiksliai tokia pat dalis gyventojų sutiktų parlamentinei veiklai skirti iki 500 Lt per mėnesį, tačiau vieningos nuomonės, kokio dydžio alga turi būti mokama Seimo nariui, nėra. Tokius rezultatus atskleidžia DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Prabangūs automobiliai Seimo nariams nereikalingi?

Lietuvoje Seimo nariams, šalia atlyginimo, mokama fiksuoto dydžio pinigų suma, skiriama parlamentinei veiklai. Šie mokesčių mokėtojų pinigai turi būti naudojami atsiskaitytinai, tad parlamentarai Seimo kanceliarijai pateikia čekius, kiek ir už ką buvo mokėta.

Tačiau iš viešai pateikiamų ataskaitų aiškėja, jog didžiąją mūsų Seimo narių parlamentinės veiklos dalį sudaro automobilių nuoma. Iš viso automobilius iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų nuomoja 87 Seimo nariai, dalis jų per mėnesį už automobilio nuomą nesibodi pakloti po 2,5-3 tūkst. Lt.

Kaip atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, Lietuvos gyventojams tokia parlamentarų išvystyta praktika toli gražu nėra priimtina ir net 86,2 proc. žmonių išsakė nuomonę, jog tam turi būti užkirstas kelias.

Kad iš mokesčių mokėtojų pinigų nuomotis automobilį yra nieko blogo, manė tik 7,7 proc. gyventojų, ir dar 6,1 proc. žmonių atsakė nežiną sprendimo arba išvis neatsakė.

Parlamentarų išlaidavimą prabangiems automobiliams dažniau linkę pateisinti vilniečiai, kaimo gyventojai dažniau nurodė neturintys nuomonės, tuo tarpu mažesniuose miestuose prabangių automobilių nuoma vertinama itin nepalankiai.

Kaip manote, ar reikėtų užkirsti kelią parlamentarams nuomotis prabangius automobilius? (proc.)

Taip 86,2
Ne 7,7
Nežino/ neatsakė 6,1
Iš viso: 100

Parlamentinei veiklai nė cento arba iki 500 Lt

Lietuvos visuomenė taip pat ne itin patenkinta esamu Seimo narių parlamentinės veiklos išlaidų dydžiu. Remiantis Seimo Statutu, šiuo metu parlamentinei veiklai skiriamos lėšos siekia 1,5 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU). Realiais pinigais tai sudaro apie 3,2 tūkst. Lt.

Nuo kitų metų pradžios Seimo narių parlamentinės išlaidos bus mažinamos ir sieks 1 VMDU, arba 2,1 tūkst. Lt, o po metų kanceliarinės išlaidos turėtų padidėti iki 1,7 VMDU, arba 3,6 tūkst. Lt.

Tuo tarpu dauguma Lietuvos gyventojų parlamentinei veiklai būtų linkę arba išvis neskirti nė cento, arba skirtų iki 500 Lt per mėnesį.

Klausiami, kokio dydžio suma turėtų būti skiriama kanceliarinėms Seimo narių išlaidoms, 31,7 proc. žmonių sutiktų šiam tikslui skirti iki 500 Lt, o 29,5 proc. apklaustųjų mano, jog šiam tikslui nereikia skirti nė cento.

Dar 22,7 proc. respondentų svarstė, jog parlamentinei veiklai pakaktų 500-1000 Lt, o 9,5 proc. sutiktų ir su didesne suma bei skirtų 1000-2000 Lt.

Kad parlamentinei veiklai atlikti galėtų būti skiriama 2000-3000 Lt, manė tik 2,5 proc. Lt, dar didesnė suma (3000-5000 Lt) priimtina pasirodė 0,5 proc. apklaustų žmonių. Maždaug tiek pat respondentų (0,4 proc.) tautos atstovams nepagailėtų ir didesnės nei 5000 Lt sumos.

Siūlyti atsisakyti kanceliarinių išlaidų dažniau linkusios jaunesnio amžiaus moterys, taip pat mažiausių bei didžiausių pajamų atstovai.

Kaimo gyventojai labiau pritaria parlamentinei veiklai skiriamų išlaidų mažinimui iki 500 Lt, o vidutinių pajamų bei didmiesčių gyventojai vyrai dažniau mano, kad kanceliarinės išlaidos turėtų svyruoti tarp 500 ir 1000 Lt per mėnesį.

Kokio dydžio suma turėtų būti skirta Seimo nario kanceliarinėms išlaidoms per mėnesį? (proc.)

Iki 500 Lt 31,7
500 - 1000 Lt 22,7
1000- 2000 Lt 9,5
2000 -3000 Lt 2,5
3000- 5000 Lt 0,5
Daugiau kaip 5 000 Lt 0,4
Reikėtų iš viso jų atsisakyti 29,5
Nežino/ neatsakė 3,2
Iš viso: 100

Užtenka 1 arba 2 padėjėjų

Kaip atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, Lietuvos gyventojai taip pat laikosi nuomonės, kad Seimo narys galėtų išsiversti su 1 arba 2 padėjėjais-sekretoriais, tačiau 3 pagalbininkų etatai vienam tautos atstovui žmonėms pasirodė pernelyg daug.

Kad parlamentarui pagelbėti gali 1 žmogus, manė 56,7 proc. apklaustų respondentų, 2 padėjėjus-sekretorius toleruotų 21,2 proc. gyventojų, tuo tarpu nuomonę, jog parlamentarui reikia 3 pagalbininkų, kaip yra dabar, palaikė tik 1,6 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų.

Dar 0,3 proc. lietuvių svarsto, jog parlamentaras gali turėti daugiau nei 3 pagalbininkus, 2,9 proc. savo nuomonės neturėjo, o net 17,3 proc. mano, kad tautos atstovams nereikia jokių padėjėjų.

Verstis be padėjėjų tautos atstovams dažniausiai siūlė vidutinio išsimokslinimo rajonų centruose gyvenančios 18-35 metų moterys. Už daugiau nei 1 padėjėją dažniau pasisako vyresnio amžiaus tyrimo dalyviai.

Seimas neseniai de jure įtvirtino iki šiol egzistavusią praktiką, pagal kurią vienam tautos atstovui skiriami 3 padėjėjų-sekretorių etatai. Seimo pirmininkė Irena Degutienė sunkmečiu kolegas skatino atsisakyti bent po 1 padėjėjo etatą, tačiau Seimo nariai jos siūlymams nepritarė.

Prieš tai Seimo Statute buvo nurodyta, kad vieno parlamentaro padėjėjams skiriamas darbo užmokesčio fondas, kuris sudarė 5 VMDU, arba 10,8 tūkst. Lt. Už tiek pinigų paprastai buvo samdomi 3 politinio pasitikėjimo padėjėjai-sekretoriai.

Jūsų vertinimu, kiek padėjėjų turėtų turėti Seimo narys? (proc.)

1 padėjėją 56,7
2 padėjėjus 21,2
3 padėjėjus 1,6
Daugiau kaip 3 padėjėjus 0,3
Nei vieno padėjėjo 17,3
Nežino/ neatsakė 2,9
Iš viso: 100

Dėl atlyginimo dydžio vieningos nuomonės nėra

Nepaisant ganėtinai aiškaus nuomonių pasiskirstymo dėl parlamentinei veiklai skiriamų lėšų dydžio, prabangių automobilių nuomos bei padėjėjų skaičiaus, atsakymai apie Seimo nariui deramą darbo užmokesčio dydį buvo ypač įvairūs.

Šiuo metu eilinis Seimo narys, neužimantis jokio posto ir nevadovaujantis Seimo komitetui, komisijai ar pakomitečiui, į rankas gauna apie 5,2 tūkst. Lt.

Tačiau daliai Lietuvos gyventojų ši suma pasirodė esanti kiek didoka: 10 proc. žmonių sakė, kad tautos atstovo alga turėtų siekti iki 1000 Lt, 16,2 proc. manė, jog darbo užmokestis galėtų siekti 1000-2000 Lt.

Už tai, kad Seimo nario atlyginimas neturėtų viršyti 3000 Lt dažniau pasisakė mažesnių pajamų, rajonų centrų bei kaimo vietovių gyventojai bei žemesnio išsimokslinimo tyrimo dalyviai.

Ketvirtadalis apklaustų respondentų (25,3 proc.) Seimo nariams sutiktų mokėti 2000-3000 Lt, trečdalis (32,9 proc.) – 3000-5000 Lt.

Didesnę algą nei dabar tautos atstovams sutiktų mokėti apie dešimtadalis Lietuvos gyventojų: 7,3 proc. neprieštarautų, jei Seimo nario alga siektų 5000-7000 Lt, 2,2 proc. mano, jog derama alga turi siekti 7000-10 000 Lt, o 0,5 proc. mokėtų ir daugiau nei 10 000 Lt.

Tiesa, dalis respondentų pasisakė už tai, kad Seimo nariai galėtų dirbti išvis nemokamai. Taip manančiųjų buvo 3,7 proc.

Jūsų nuomone, koks turėtų būti Seimo nario atlyginimas per mėnesį? (proc.)

Iki 1000 Lt 10,0
1000 -2000 Lt 16,2
2000-3000 Lt 25,3
3000 -5000 Lt 32,9
5000-7000 Lt 7,3
7000-10 000 Lt 2,2
Daugiau kaip 10 000 Lt 0,5
Seimo nariai turėtų dirbti nemokamai 3,7
Nežino/ neatsakė 1,9
Iš viso: 100

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!