Apsipirkdami internetu 4 iš 5 gyventojų medžioja
geras kainas

Apsipirkdami internetu 78 proc. šalies gyventojų pirmiausiai ieško mažesnių kainų negu kitose prekybos vietose, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Lietuviškas elektronines parduotuves, palyginus su užsienietiškomis, gyventojai labiau vertina dėl patogesnės pirkinių logistikos ir didesnio patikimumo. Kita vertus, užsienietiškos e. parduotuvės lenkia lietuviškas pagal siūlomą prekių asortimentą ir kainas.

 

Apklausos duomenys rodo, kad absoliuti dauguma arba 92 proc. apsiperkančiųjų internetu renkasi lietuviškas e. parduotuves. Antroje vietoje pagal populiarumą yra Kinijoje registruotos e. parduotuvės, tačiau jose apsiperka gerokai mažiau gyventojų nei lietuviškose (34 proc.). Toliau rikiuojasi ES šalių e. parduotuvės – jose nurodo apsiperkantys 27 proc. apklaustųjų“, – tyrimą komentuoja Deimantas Trumpickas, „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius.

 

Pasak jo, apsiperkančiųjų užsienio e. parduotuvėse ateityje turėtų daugėti. Apsipirkimo procesas jose tampa paprastesnis, ir prekes iš užsienio atsisiųsti kainuoja pigiau, jų pristatymo laikas trumpėja. Tai sudarys vis didesnį konkurencinį spaudimą ir interneto, ir tradicinėms parduotuvėms Lietuvoje.  

 

Remiantis apklausos duomenimis, daugiau nei 60 proc. respondentų pritarė teiginiui, kad lietuviškos interneto parduotuvės gali pasiūlyti patogesnį prekių pristatymo būdą. 59 proc. nurodė manantys, kad jos yra patikimesnės, o 41 proc. teigė, kad lietuviškos parduotuvės siūlo daugiau patogesnių atsiskaitymo būdų, palyginti su užsienietiškomis.

 

Tuo metu užsienyje registruotos elektroninės parduotuvės gali pasiūlyti daugiau prekių ir už patrauklesnę kainą. Daugiau nei 70 proc. respondentų teigia, kad vietos interneto parduotuvės nusileidžia užsienietiškoms pagal kainas, o 60 proc. sako, jog užsienio e. parduotuvės siūlo platesnį prekių pasirinkimą.

 

„Internetu apsiperkantiems lietuviams kaina yra itin svarbus, tačiau ne vienintelis kriterijus. Gyventojai taip pat vertina prekių pristatymo trukmę, atsiskaitymo galimybes, e. parduotuvės patikimumą. Nemažą dalį žmonių apsipirkti internetu paskatintų tai, jog netikusias prekes jie galėtų grąžinti nemokamai. Į tokius pirkėjų poreikius prekybininkai turėtų atsižvelgti, – pastebi „Swedbank“ atstovas.

 

Daugiau kaip pusė (52 proc.) internete apsiperkančių lietuvių yra įpratę atsiskaityti naudodamiesi interneto banku ir „Bank Link“ paslauga. Antroje vietoje pagal populiarumą – kredito ar debeto mokėjimo kortelė, kurią naudoja 18 proc. tyrimo respondentų. Atsiskaitymą grynaisiais renkasi 13 proc. perkančiųjų internetu.

 

Nors atsiskaityti grynaisiais perkant internetu nėra itin patogu, pasak D. Trumpicko, dalis žmonių tai laiko papildoma garantija, kad užsakytas prekes jie tikrai gaus. Vis dėlto atsiskaitant kredito kortele, galima užsitikrinti platesnį pirkinių draudimą, kuris atlygina nuostolius, jei daiktai prarandami ar sugadinami praėjus tam tikram laikui po jų įsigijimo.

 

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, kuri 2018 m. kovo mėn. internetu apklausė 1 007 respondentus nuo 18 iki 75 m. amžiaus.


Apsipirkdami internetu 4 iš 5 gyventojų medžioja
geras kainas

Apsipirkdami internetu 78 proc. šalies gyventojų pirmiausiai ieško mažesnių kainų negu kitose prekybos vietose, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Lietuviškas elektronines parduotuves, palyginus su užsienietiškomis, gyventojai labiau vertina dėl patogesnės pirkinių logistikos ir didesnio patikimumo. Kita vertus, užsienietiškos e. parduotuvės lenkia lietuviškas pagal siūlomą prekių asortimentą ir kainas.

 

Apklausos duomenys rodo, kad absoliuti dauguma arba 92 proc. apsiperkančiųjų internetu renkasi lietuviškas e. parduotuves. Antroje vietoje pagal populiarumą yra Kinijoje registruotos e. parduotuvės, tačiau jose apsiperka gerokai mažiau gyventojų nei lietuviškose (34 proc.). Toliau rikiuojasi ES šalių e. parduotuvės – jose nurodo apsiperkantys 27 proc. apklaustųjų“, – tyrimą komentuoja Deimantas Trumpickas, „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius.

 

Pasak jo, apsiperkančiųjų užsienio e. parduotuvėse ateityje turėtų daugėti. Apsipirkimo procesas jose tampa paprastesnis, ir prekes iš užsienio atsisiųsti kainuoja pigiau, jų pristatymo laikas trumpėja. Tai sudarys vis didesnį konkurencinį spaudimą ir interneto, ir tradicinėms parduotuvėms Lietuvoje.  

 

Remiantis apklausos duomenimis, daugiau nei 60 proc. respondentų pritarė teiginiui, kad lietuviškos interneto parduotuvės gali pasiūlyti patogesnį prekių pristatymo būdą. 59 proc. nurodė manantys, kad jos yra patikimesnės, o 41 proc. teigė, kad lietuviškos parduotuvės siūlo daugiau patogesnių atsiskaitymo būdų, palyginti su užsienietiškomis.

 

Tuo metu užsienyje registruotos elektroninės parduotuvės gali pasiūlyti daugiau prekių ir už patrauklesnę kainą. Daugiau nei 70 proc. respondentų teigia, kad vietos interneto parduotuvės nusileidžia užsienietiškoms pagal kainas, o 60 proc. sako, jog užsienio e. parduotuvės siūlo platesnį prekių pasirinkimą.

 

„Internetu apsiperkantiems lietuviams kaina yra itin svarbus, tačiau ne vienintelis kriterijus. Gyventojai taip pat vertina prekių pristatymo trukmę, atsiskaitymo galimybes, e. parduotuvės patikimumą. Nemažą dalį žmonių apsipirkti internetu paskatintų tai, jog netikusias prekes jie galėtų grąžinti nemokamai. Į tokius pirkėjų poreikius prekybininkai turėtų atsižvelgti, – pastebi „Swedbank“ atstovas.

 

Daugiau kaip pusė (52 proc.) internete apsiperkančių lietuvių yra įpratę atsiskaityti naudodamiesi interneto banku ir „Bank Link“ paslauga. Antroje vietoje pagal populiarumą – kredito ar debeto mokėjimo kortelė, kurią naudoja 18 proc. tyrimo respondentų. Atsiskaitymą grynaisiais renkasi 13 proc. perkančiųjų internetu.

 

Nors atsiskaityti grynaisiais perkant internetu nėra itin patogu, pasak D. Trumpicko, dalis žmonių tai laiko papildoma garantija, kad užsakytas prekes jie tikrai gaus. Vis dėlto atsiskaitant kredito kortele, galima užsitikrinti platesnį pirkinių draudimą, kuris atlygina nuostolius, jei daiktai prarandami ar sugadinami praėjus tam tikram laikui po jų įsigijimo.

 

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, kuri 2018 m. kovo mėn. internetu apklausė 1 007 respondentus nuo 18 iki 75 m. amžiaus.