„Lietuvos įtakingiausieji 2018“: verslininkų ir ekonomistų sąrašas

 

2018-08-14

 

Įtakingiausiu Lietuvos verslininku šalies elitas laiko Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentą Robertą Dargį. Visuomenės nuomone, pirmoji pozicija šiame sąraše turėtų atitekti ekonomistui Gitanui Nausėdai.

 

Kasmetiniai lyderiai nepavejami

Kaip parodė žurnalo „Reitingai“ atlikta Lietuvos elito apklausa, jų nuomone, tarp verslininkų ir ekonomistų šiuo metu įtakingiausias yra R. Dargis, antrąją vietą užima SEB banko vyriausiasis ekonomistas G. Nausėda, trečiąją – „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus.

Toliau dešimtuke – pagrindinis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius, bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, bendrovės „GetJar“ įkūrėjas Ilja Laursas, bendrovės „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas Vladas Algirdas Bumelis ir Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

Visuomenės nuomone, įtakingiausių Lietuvos verslininkų ir ekonomistų sąrašas turėtų atrodyti kiek kitaip: pirmąją vietą šiame sąraše užima G. Nausėda, po jo – A. Avulis, bendrovės „Kauno grūdai“ valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys, R. Dargis, bendrovės „Vikonda“ valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas Mantas Bartuška, D. Mockus, N. Mačiulis, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, R. Kuodis.

Pasak G. Sarafino, tarp respondentų buvo nemažai prašančių, kad ateities apklausose būtų galima išskirti teigiamą ir neigiamą įtaką.

„Jie sakydavo, aš matau, kad kurio nors verslininko ar politiko įtaka yra didelė, bet ji nebūtinai yra teigiama valstybės požiūriu. Tad jei pažymėsiu, kad jis yra įtakingas, gal jis tuo didžiuosis tuo, nors iš tiesų nėra kuo“, – pasakojo jis.

„Dar vienas paradoksalus dalykas, kurį turbūt reikėtų sieti su televizija, kad, respondentų nuomone, bankų vadovai yra absoliučiai neįtakingi – ypatingai įtakingi yra tik bankų ekonomistai. Tai tiesiog puikiai atskleidžia, kad tuos, kurie „gyvena“ televizijoje, komentuoja visais klausimais, žmonės mato ir vertina kaip autoritetus, nepriklausomai nuo, ar pritaria jų nuomonei. Tuo metu bankų vadovai, kurių įtaka realybėje yra didžiulė, visuomenei atrodo neįtakingi“, – stebėjosi G. Sarafinas.

G. Sarafino manymu, tikslesniam realybės vaizdui susidaryti labiausiai verta panagrinėti, kaip verslininkus ir ekonomistus vertina jų kolegos.

„Aišku, kažkaip tie mūsų bankininkai mėgsta būti nežinomi, kad už juos kažkas kitas pakalbėtų. Neatsimenu, kada esu matęs išsakant savo nuomonę, pavyzdžiui, SEB vadovą Raimondą Kvedarą arba „Swedbank“ vadovę Dovilę Grigienę: bankų veidai yra visai kiti.

Tad kai apklausiami žmonės ne iš savo srities, jie dažniausiai bando išskirti ne įtakingiausius, o jiems labiausiai patinkančius ar žinomus žmones: tada atsiranda tokia koreliacija, kad labiausiai matomas žmogus yra pats įtakingiausias“, – vertino jis.

 

Dargis: įtakingiausia yra mūsų asociacija

Įtakingiausių sąrašo aukščiausiose pozicijose nuolat esantis R. Dargis sakė, kad tai labiausiai lemia jo vadovaujamos Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) įtaka.

„Buvimas pramonininkų konfederacijoje atidaro daug galimybių veikti visuomenėje reikalingomis kryptimis, bet kaip tu išnaudoji tą poziciją, jau yra tavo asmeninis klausimas.

Tarkime, mes kalbame ne tik apie tai, kas labai vargina verslą, kas sudaro problemas verslui, bet ir apie tai, kaip turėtų judėti valstybė. Mes kalbame labai svarbiomis visuomenei temomis: apie švietimą, demografinius dalykus, migracijos temas, valstybės valdymą, mokesčių sistemas. Man atrodo, mūsų pozicijų turėjimas ir aktyvus reiškimas atstovaujant verslo bendruomenei, turbūt žmonių yra matomas ir užfiksuotas“, – svarstė jis.

Pats asmeniškai R. Dargis teigė įtakingiausiojo titului didelės reikšmės nesuteikiantis.

„Kada reikia atstovauti tam tikras pozicijas, be abejonės, aš išreiškiu ne vien asmenišką, bet ir visos LPK bendruomenės nuomonę.

Kaip bežiūrėtume, LPK yra didžiausia ir įtakingiausia verslo bendruomenė Lietuvoje, jungianti daugiausiai gamybinį verslą, turinti savo struktūroje 51 šakinę asociaciją, kur visos eilės pramonės šakų asociacijos yra susivienijusios dėl tam tikrų jiems svarbių dalykų“, – sakė jis.

„Pavyzdžiui, mes labai aktyviai ne vienerius metus kalbėjome apie tai, kad reikia modernizuoti Darbo kodeksą, ir su prieš tai buvusia Vyriausybe pasiekėme tikslą, kad jis buvo parengtas ir priimtas. Šita Vyriausybė iš pradžių jį atidėjo, po to paleido, bet buvo daug nuogąstavimų, kad žmonės bus masiškai atleidinėjami ir panašiai.

Mes sakėme, kad tai tikrai taip nepakeis situacijos, todėl, kad šiandien žmonių trūksta ir nėra, ką pasamdyti į darbą, tad tokio poveikio nepadarysime, bet leisime verslui truputėlį lengviau kvėpuoti, kad jie, dirbdami pagal projektus, galėtų optimizuotis ir laisviau spręsti, kada priimti daugiau žmonių, o kada to nereikia, nes nėra užsakymų ir projektų. Turbūt tie dalykai leidžia matyti, kad mes jaučiame pulsą, kas vyksta pasaulyje, ir reaguojame. Tai yra tik vienas iš pavyzdžių“, – pasakojo R. Dargis.

Visgi, R. Dargis neneigia, kad svarbos turi ne tik pareigos, bet ir asmeninis indėlis.

„Be abejonės, žmogaus aktyvumas turi reikšmės. Lietuvoje yra ir daugiau asociacijų: Pramonės, prekybos ir amatų rūmai, Investuotojų forumas, Verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, kurios irgi turi puikius vadovus, rodo aktyvumą, bet LPK, matyt, kol kas lyderiauja“, – komentavo jis.

Pernai kalbėjęs, kad neatmeta galimybės pasukti į politiką, šiemet R. Dargis visgi užtikrintai sako, kad jo pavardės nė viename rinkimų sąraše tikrai nepamatysime.

„Mano manymu, mes esame politikoje, kaip turbūt ir visos kitos visuomenės grupės, kurios aktyviai dirba ir kalba ne tik apie savo, bet visos valstybės interesus – jos yra politikoje, tik klausimas, kokiame amplua.

Ar nori pereiti į kitą pusę ir būti aktyvus politiniame elite, yra kitas klausimas, bet aš manau, kad mes šiandien daug problemų iškeliame būdami verslo bendruomenės lyderiais. Galbūt tai yra pakankama, nes verslui šiandien tikrai nėra lengva veikti visuomenėje, kur 70 proc. žmonių žiūri į verslą neigiamai. Tad aš esu pasirinkęs kelią dirbti aktyviai čia, kur esu“, – sakė R. Dargis.

 

Nausėda neatmeta kalbų apie rinkimus įtakos

Visuomenės nuomone, įtakingiausias G. Nausėda kalbėjo besiviliantis, kad taip žmonės jį vertina dėl profesinių pasiekimų, bet neatmetė galimybės, kad į pirmą poziciją galėjo išsiveržti ir dėl kalbų apie jo galimą dalyvavimą Lietuvos prezidento rinkimuose.

„Tiesą sakant, aš nelabai judu tose įtakingiausiųjų sūpuoklėse. Aš labai norėčiau tikėti, kad tai pirmiausia lemia mano profesinis darbas, bet turbūt būtų melas sakyti, kad tos kalbos rinkimus visiškai neturi įtakos: tiesiog pas mus kalbos apie rinkimus dažnai su ta pačia įtaka asocijuojamos. Tačiau man visada maloniausias ne kažkoks asmeninis, o profesinis aspektas: jeigu tai yra to, ką dirbu, įvertinimas, tai mane nuteikia labai pozityviai ir užtaiso energijos dar keleriems metams. Labai norisi tikėti, kad būtent taip ir yra“, – kalbėjo jis.

Ar G. Nausėdą motyvuoja galėjimas daryti įtaką?

„ Jeigu kalbame apie kažkokius komentarus, pavyzdžiui, apie biudžetą, darbo kodeksą, ar mokesčių reformą, galėjimas sakyti dalykus, kurie rezonuoja visuomenėje, man, be abejo, yra svarbus. Tačiau kad aš labai naudočiausi galimybėmis daryti įtaką kažkokiais kanalais, pavyzdžiui, feisbuke ar kituose socialiniuose tinkluose – aš esu apsisprendęs to nedaryti. Man svarbiausia yra tai, kad galima dalyvauti visuomenės, tiksliau sakant, Lietuvos ekonominės politikos kūrime, nebūnant tiesiogiai pagal antpečius įtrauktam į šitą procesą“, – komentavo G. Nausėda.

 

Avulis: svarbiausia – sėkmė ilgose distancijose

Visuomenės vertinimu, antrą poziciją įtakingiausių verslininkų ir ekonomistų sąraše užėmęs A. Avulis teigė manantis, kad tai labiausiai lemia jo ilgametis darbas pasirinktoje srityje. „Jaunų, talentingų žmonių aš matau labai daug.

Kitas dalykas, kad reikia su savo pasiekimais išbūti truputį ilgiau nei metus ar dvejus: visa verslo sėkmė ir pasiekimai labiausiai vertinami ilgoje distancijoje.

Padaryti vieną labai sėkmingą sandorį tikrai yra didesnės galimybės ir tikimybės nei būti sėkmingu versle sėkmingu dešimt ar dvidešimt metų, o kai kurios pasaulinės kompanijos skaičiuoja ir šimto metų sėkmę. Tad, manau, žurnalistai ir visuomenė vertina, kai yra ne trumpalaikis sublizgėjimas, o sugebėjimas kažką pasiekti ir išlaikyti ne vienerius metus. Tada, matyt, yra kažkokia vertė“, – komentavo jis, pabrėždamas, kad pažįsta daugybę už jį įtakingesnių ir protingesnių žmonių.

„Aš visada gyvenime stengiuosi būti šalia už save protingesnių žmonių, man visada smagu su jais pabendrauti, visada kažko norisi iš jų išmokti, ir tai panaudoti gyvenime“, – kalbėjo A. Avulis.

Paklaustas, ar jam pačiam yra didelė motyvacija jaustis įtakingu, A. Avulis sako, kad jį labiau motyvuoja darbo rezultatai ir sukurta nauda.

„ Aš jau seniai dirbu ne dėl pinigų, o dėl rezultato. Rezultatas dažnai būna susietas su tuo, kad gali padaryti kažką geriau, padaryti tai, kas būtų visuomenei naudinga. Gal kam nors skambės keistai, bet sukurti daugiau naudos visuomenei yra mano pagrindinis tikslas. Jei man pavyksta tą padaryti, man būna labai didelė motyvacija toliau daryti tą patį“, – komentavo jis.

O ar A. Avulis turi savo metodų stiprinti įtakai? Juk apie net yra rašomos knygos, kaip garsusis Dale Carnegie bestseleris „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“. A. Avulis juokdamasis prisipažįsta, kad šią knygą perskaitė dar studijų metais – nusipirkti negalėjo, bet gavo nukopijuotus lapus, kuriuos turi iki šiol, su raudonai pabrauktomis svarbiausiomis vietomis.

Žurnalas „Reitingai“ naujienų portalo „DELFI“ užsakymu 2018 m. gegužės 14 – birželio 4 d. atliko Lietuvos elito nuomonės tyrimą, kurio metu apklausė 856 asmenis. Tarp jų 143 – verslininkai, įmonių vadovai ir ekonomistai. „Spinter tyrimai" reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko liepos mėnesį.


„Lietuvos įtakingiausieji 2018“: verslininkų ir ekonomistų sąrašas

 

2018-08-14

 

Įtakingiausiu Lietuvos verslininku šalies elitas laiko Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentą Robertą Dargį. Visuomenės nuomone, pirmoji pozicija šiame sąraše turėtų atitekti ekonomistui Gitanui Nausėdai.

 

Kasmetiniai lyderiai nepavejami

Kaip parodė žurnalo „Reitingai“ atlikta Lietuvos elito apklausa, jų nuomone, tarp verslininkų ir ekonomistų šiuo metu įtakingiausias yra R. Dargis, antrąją vietą užima SEB banko vyriausiasis ekonomistas G. Nausėda, trečiąją – „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus.

Toliau dešimtuke – pagrindinis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius, bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, bendrovės „GetJar“ įkūrėjas Ilja Laursas, bendrovės „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas Vladas Algirdas Bumelis ir Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

Visuomenės nuomone, įtakingiausių Lietuvos verslininkų ir ekonomistų sąrašas turėtų atrodyti kiek kitaip: pirmąją vietą šiame sąraše užima G. Nausėda, po jo – A. Avulis, bendrovės „Kauno grūdai“ valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys, R. Dargis, bendrovės „Vikonda“ valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas Mantas Bartuška, D. Mockus, N. Mačiulis, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, R. Kuodis.

Pasak G. Sarafino, tarp respondentų buvo nemažai prašančių, kad ateities apklausose būtų galima išskirti teigiamą ir neigiamą įtaką.

„Jie sakydavo, aš matau, kad kurio nors verslininko ar politiko įtaka yra didelė, bet ji nebūtinai yra teigiama valstybės požiūriu. Tad jei pažymėsiu, kad jis yra įtakingas, gal jis tuo didžiuosis tuo, nors iš tiesų nėra kuo“, – pasakojo jis.

„Dar vienas paradoksalus dalykas, kurį turbūt reikėtų sieti su televizija, kad, respondentų nuomone, bankų vadovai yra absoliučiai neįtakingi – ypatingai įtakingi yra tik bankų ekonomistai. Tai tiesiog puikiai atskleidžia, kad tuos, kurie „gyvena“ televizijoje, komentuoja visais klausimais, žmonės mato ir vertina kaip autoritetus, nepriklausomai nuo, ar pritaria jų nuomonei. Tuo metu bankų vadovai, kurių įtaka realybėje yra didžiulė, visuomenei atrodo neįtakingi“, – stebėjosi G. Sarafinas.

G. Sarafino manymu, tikslesniam realybės vaizdui susidaryti labiausiai verta panagrinėti, kaip verslininkus ir ekonomistus vertina jų kolegos.

„Aišku, kažkaip tie mūsų bankininkai mėgsta būti nežinomi, kad už juos kažkas kitas pakalbėtų. Neatsimenu, kada esu matęs išsakant savo nuomonę, pavyzdžiui, SEB vadovą Raimondą Kvedarą arba „Swedbank“ vadovę Dovilę Grigienę: bankų veidai yra visai kiti.

Tad kai apklausiami žmonės ne iš savo srities, jie dažniausiai bando išskirti ne įtakingiausius, o jiems labiausiai patinkančius ar žinomus žmones: tada atsiranda tokia koreliacija, kad labiausiai matomas žmogus yra pats įtakingiausias“, – vertino jis.

 

Dargis: įtakingiausia yra mūsų asociacija

Įtakingiausių sąrašo aukščiausiose pozicijose nuolat esantis R. Dargis sakė, kad tai labiausiai lemia jo vadovaujamos Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) įtaka.

„Buvimas pramonininkų konfederacijoje atidaro daug galimybių veikti visuomenėje reikalingomis kryptimis, bet kaip tu išnaudoji tą poziciją, jau yra tavo asmeninis klausimas.

Tarkime, mes kalbame ne tik apie tai, kas labai vargina verslą, kas sudaro problemas verslui, bet ir apie tai, kaip turėtų judėti valstybė. Mes kalbame labai svarbiomis visuomenei temomis: apie švietimą, demografinius dalykus, migracijos temas, valstybės valdymą, mokesčių sistemas. Man atrodo, mūsų pozicijų turėjimas ir aktyvus reiškimas atstovaujant verslo bendruomenei, turbūt žmonių yra matomas ir užfiksuotas“, – svarstė jis.

Pats asmeniškai R. Dargis teigė įtakingiausiojo titului didelės reikšmės nesuteikiantis.

„Kada reikia atstovauti tam tikras pozicijas, be abejonės, aš išreiškiu ne vien asmenišką, bet ir visos LPK bendruomenės nuomonę.

Kaip bežiūrėtume, LPK yra didžiausia ir įtakingiausia verslo bendruomenė Lietuvoje, jungianti daugiausiai gamybinį verslą, turinti savo struktūroje 51 šakinę asociaciją, kur visos eilės pramonės šakų asociacijos yra susivienijusios dėl tam tikrų jiems svarbių dalykų“, – sakė jis.

„Pavyzdžiui, mes labai aktyviai ne vienerius metus kalbėjome apie tai, kad reikia modernizuoti Darbo kodeksą, ir su prieš tai buvusia Vyriausybe pasiekėme tikslą, kad jis buvo parengtas ir priimtas. Šita Vyriausybė iš pradžių jį atidėjo, po to paleido, bet buvo daug nuogąstavimų, kad žmonės bus masiškai atleidinėjami ir panašiai.

Mes sakėme, kad tai tikrai taip nepakeis situacijos, todėl, kad šiandien žmonių trūksta ir nėra, ką pasamdyti į darbą, tad tokio poveikio nepadarysime, bet leisime verslui truputėlį lengviau kvėpuoti, kad jie, dirbdami pagal projektus, galėtų optimizuotis ir laisviau spręsti, kada priimti daugiau žmonių, o kada to nereikia, nes nėra užsakymų ir projektų. Turbūt tie dalykai leidžia matyti, kad mes jaučiame pulsą, kas vyksta pasaulyje, ir reaguojame. Tai yra tik vienas iš pavyzdžių“, – pasakojo R. Dargis.

Visgi, R. Dargis neneigia, kad svarbos turi ne tik pareigos, bet ir asmeninis indėlis.

„Be abejonės, žmogaus aktyvumas turi reikšmės. Lietuvoje yra ir daugiau asociacijų: Pramonės, prekybos ir amatų rūmai, Investuotojų forumas, Verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, kurios irgi turi puikius vadovus, rodo aktyvumą, bet LPK, matyt, kol kas lyderiauja“, – komentavo jis.

Pernai kalbėjęs, kad neatmeta galimybės pasukti į politiką, šiemet R. Dargis visgi užtikrintai sako, kad jo pavardės nė viename rinkimų sąraše tikrai nepamatysime.

„Mano manymu, mes esame politikoje, kaip turbūt ir visos kitos visuomenės grupės, kurios aktyviai dirba ir kalba ne tik apie savo, bet visos valstybės interesus – jos yra politikoje, tik klausimas, kokiame amplua.

Ar nori pereiti į kitą pusę ir būti aktyvus politiniame elite, yra kitas klausimas, bet aš manau, kad mes šiandien daug problemų iškeliame būdami verslo bendruomenės lyderiais. Galbūt tai yra pakankama, nes verslui šiandien tikrai nėra lengva veikti visuomenėje, kur 70 proc. žmonių žiūri į verslą neigiamai. Tad aš esu pasirinkęs kelią dirbti aktyviai čia, kur esu“, – sakė R. Dargis.

 

Nausėda neatmeta kalbų apie rinkimus įtakos

Visuomenės nuomone, įtakingiausias G. Nausėda kalbėjo besiviliantis, kad taip žmonės jį vertina dėl profesinių pasiekimų, bet neatmetė galimybės, kad į pirmą poziciją galėjo išsiveržti ir dėl kalbų apie jo galimą dalyvavimą Lietuvos prezidento rinkimuose.

„Tiesą sakant, aš nelabai judu tose įtakingiausiųjų sūpuoklėse. Aš labai norėčiau tikėti, kad tai pirmiausia lemia mano profesinis darbas, bet turbūt būtų melas sakyti, kad tos kalbos rinkimus visiškai neturi įtakos: tiesiog pas mus kalbos apie rinkimus dažnai su ta pačia įtaka asocijuojamos. Tačiau man visada maloniausias ne kažkoks asmeninis, o profesinis aspektas: jeigu tai yra to, ką dirbu, įvertinimas, tai mane nuteikia labai pozityviai ir užtaiso energijos dar keleriems metams. Labai norisi tikėti, kad būtent taip ir yra“, – kalbėjo jis.

Ar G. Nausėdą motyvuoja galėjimas daryti įtaką?

„ Jeigu kalbame apie kažkokius komentarus, pavyzdžiui, apie biudžetą, darbo kodeksą, ar mokesčių reformą, galėjimas sakyti dalykus, kurie rezonuoja visuomenėje, man, be abejo, yra svarbus. Tačiau kad aš labai naudočiausi galimybėmis daryti įtaką kažkokiais kanalais, pavyzdžiui, feisbuke ar kituose socialiniuose tinkluose – aš esu apsisprendęs to nedaryti. Man svarbiausia yra tai, kad galima dalyvauti visuomenės, tiksliau sakant, Lietuvos ekonominės politikos kūrime, nebūnant tiesiogiai pagal antpečius įtrauktam į šitą procesą“, – komentavo G. Nausėda.

 

Avulis: svarbiausia – sėkmė ilgose distancijose

Visuomenės vertinimu, antrą poziciją įtakingiausių verslininkų ir ekonomistų sąraše užėmęs A. Avulis teigė manantis, kad tai labiausiai lemia jo ilgametis darbas pasirinktoje srityje. „Jaunų, talentingų žmonių aš matau labai daug.

Kitas dalykas, kad reikia su savo pasiekimais išbūti truputį ilgiau nei metus ar dvejus: visa verslo sėkmė ir pasiekimai labiausiai vertinami ilgoje distancijoje.

Padaryti vieną labai sėkmingą sandorį tikrai yra didesnės galimybės ir tikimybės nei būti sėkmingu versle sėkmingu dešimt ar dvidešimt metų, o kai kurios pasaulinės kompanijos skaičiuoja ir šimto metų sėkmę. Tad, manau, žurnalistai ir visuomenė vertina, kai yra ne trumpalaikis sublizgėjimas, o sugebėjimas kažką pasiekti ir išlaikyti ne vienerius metus. Tada, matyt, yra kažkokia vertė“, – komentavo jis, pabrėždamas, kad pažįsta daugybę už jį įtakingesnių ir protingesnių žmonių.

„Aš visada gyvenime stengiuosi būti šalia už save protingesnių žmonių, man visada smagu su jais pabendrauti, visada kažko norisi iš jų išmokti, ir tai panaudoti gyvenime“, – kalbėjo A. Avulis.

Paklaustas, ar jam pačiam yra didelė motyvacija jaustis įtakingu, A. Avulis sako, kad jį labiau motyvuoja darbo rezultatai ir sukurta nauda.

„ Aš jau seniai dirbu ne dėl pinigų, o dėl rezultato. Rezultatas dažnai būna susietas su tuo, kad gali padaryti kažką geriau, padaryti tai, kas būtų visuomenei naudinga. Gal kam nors skambės keistai, bet sukurti daugiau naudos visuomenei yra mano pagrindinis tikslas. Jei man pavyksta tą padaryti, man būna labai didelė motyvacija toliau daryti tą patį“, – komentavo jis.

O ar A. Avulis turi savo metodų stiprinti įtakai? Juk apie net yra rašomos knygos, kaip garsusis Dale Carnegie bestseleris „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“. A. Avulis juokdamasis prisipažįsta, kad šią knygą perskaitė dar studijų metais – nusipirkti negalėjo, bet gavo nukopijuotus lapus, kuriuos turi iki šiol, su raudonai pabrauktomis svarbiausiomis vietomis.

Žurnalas „Reitingai“ naujienų portalo „DELFI“ užsakymu 2018 m. gegužės 14 – birželio 4 d. atliko Lietuvos elito nuomonės tyrimą, kurio metu apklausė 856 asmenis. Tarp jų 143 – verslininkai, įmonių vadovai ir ekonomistai. „Spinter tyrimai" reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko liepos mėnesį.