Gyventojams daugiausia nerimo kelia jų sveikata ir finansai

 

2018-06-09

 

Lietuvos gyventojai šiuo metu jaučiasi saugiau nei prieš dvejus metus, tačiau per šį laikotarpį padidėjo žmonių nerimas dėl sveikatos bei finansinės padėties. Mažiausiai saugūs šalyje jaučiausi jauni vidurinį išsilavinimą ką tik įgiję ar aukštosiose mokyklose studijuojantys jaunuoliai.


Tą rodo draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa.

„Šių metų žmonių savijautos rezultatuose matosi daugiau optimizmo, nes gyventojai šalyje jaučiasi vis saugiau dėl pagrindinių savo gyvenimo poreikių. Rezultatai rodo didesnį visuomenės sutelktumą ir norą priklausyti šalies bendruomenei. Tai reiškia, kad stiprėja ne tik saugumo, bet ir bendrumo jausmas bei socialiniai santykiai“, – sakė „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Apklausos duomenimis, bendras visuomenės saugumas siekia 60 proc. – šeši iš dešimties žmonių atsakė, kad jaučiasi visiškai saugūs arba greičiau saugūs. Lyginant su 2016 metais, visuomenės saugumo jausmas padidėjo 11 procentinių punktų.

Labiausiai saugūs gyventojai jaučiasi dėl savo būsto (78 proc.) ir gyvybės (63 proc.), o didesnį nesaugumo jausmą išgyvena dėl finansinės padėties (saugūs yra 52 proc.) ir savo bei artimųjų sveikatos (51 proc.).

Pasak M. Jundulo, daug niūresnėmis nuotaikomis gyvena Lietuvos jaunimas.

„Tyrimas parodė, kad per pastaruosius penkerius metus 18–25 metų amžiaus žmonės jaučiasi mažiausiai saugūs. Labiausiai liūdina, kad šie rodikliai negerėja: toji visuomenės dalis, nuo kurios priklauso valstybės gyvenimo perspektyvos ir ateities gerovė, jaučiasi pati nesaugiausia visą penkmetį“, – tvirtino M. Jundulas.

Anot jo, 46–55 metų amžiaus Lietuvos gyventojai patys prisipažįsta gyvenantys stabiliau nei jaunoji karta. Šie žmonės nejaučia didesnio pavojaus jų turtui ar gyvybei, net finansinį savo saugumą jie vertina kur kas pozityviau. Ši visuomenės dalis turi daugiausiai nekilnojamojo turto ir mažiausiai paskolų.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausė daugiau nei 1 tūkst. įvairiose Lietuvos vietose gyvenančių žmonių.

BNS


Gyventojams daugiausia nerimo kelia jų sveikata ir finansai

 

2018-06-09

 

Lietuvos gyventojai šiuo metu jaučiasi saugiau nei prieš dvejus metus, tačiau per šį laikotarpį padidėjo žmonių nerimas dėl sveikatos bei finansinės padėties. Mažiausiai saugūs šalyje jaučiausi jauni vidurinį išsilavinimą ką tik įgiję ar aukštosiose mokyklose studijuojantys jaunuoliai.


Tą rodo draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa.

„Šių metų žmonių savijautos rezultatuose matosi daugiau optimizmo, nes gyventojai šalyje jaučiasi vis saugiau dėl pagrindinių savo gyvenimo poreikių. Rezultatai rodo didesnį visuomenės sutelktumą ir norą priklausyti šalies bendruomenei. Tai reiškia, kad stiprėja ne tik saugumo, bet ir bendrumo jausmas bei socialiniai santykiai“, – sakė „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Apklausos duomenimis, bendras visuomenės saugumas siekia 60 proc. – šeši iš dešimties žmonių atsakė, kad jaučiasi visiškai saugūs arba greičiau saugūs. Lyginant su 2016 metais, visuomenės saugumo jausmas padidėjo 11 procentinių punktų.

Labiausiai saugūs gyventojai jaučiasi dėl savo būsto (78 proc.) ir gyvybės (63 proc.), o didesnį nesaugumo jausmą išgyvena dėl finansinės padėties (saugūs yra 52 proc.) ir savo bei artimųjų sveikatos (51 proc.).

Pasak M. Jundulo, daug niūresnėmis nuotaikomis gyvena Lietuvos jaunimas.

„Tyrimas parodė, kad per pastaruosius penkerius metus 18–25 metų amžiaus žmonės jaučiasi mažiausiai saugūs. Labiausiai liūdina, kad šie rodikliai negerėja: toji visuomenės dalis, nuo kurios priklauso valstybės gyvenimo perspektyvos ir ateities gerovė, jaučiasi pati nesaugiausia visą penkmetį“, – tvirtino M. Jundulas.

Anot jo, 46–55 metų amžiaus Lietuvos gyventojai patys prisipažįsta gyvenantys stabiliau nei jaunoji karta. Šie žmonės nejaučia didesnio pavojaus jų turtui ar gyvybei, net finansinį savo saugumą jie vertina kur kas pozityviau. Ši visuomenės dalis turi daugiausiai nekilnojamojo turto ir mažiausiai paskolų.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausė daugiau nei 1 tūkst. įvairiose Lietuvos vietose gyvenančių žmonių.

BNS