Kaip biure be sienų apsaugoti savo kompiuterį?

2018-05-15

 

Kas ketvirtoje šalies įmonėje darbuotojai linkę išsinešti darbo kompiuterius į namus ir dirbti neformalioje aplinkoje. Tokia darbo praktika jau kuris laikas populiarėja ne tik užsienio, bet ir Lietuvos kapitalo įmonėse, tačiau specialistai pastebi, kad iš biuro išsinešti kompiuteriai patenka į specifinės rizikos zoną.

 

 „2018 m. kovo mėnesį atliktas įmonių tyrimas atskleidė, kad 24 proc. įmonių darbuotojai linkę išsinešti darbo kompiuterius į namus ir darbus atlikti ten, kur jiems patogu. Pasaulinės tendencijos taip pat rodo, kad tai lankstus ir ypač jaunesniems darbuotojams itin patrauklus darbo būdas, kartais taikomas net kaip motyvacinė priemonė. Tiesa, taip išauga ir rizika sudaužyti, apipilti ar kitaip sugadinti darbui skirtą kompiuterį. Ir dažnu atveju tai gali reikšti ne tik brangiai kainuojantį įrenginio remontą, bet ir įmonės veiklai kritiškai svarbios informacijos praradimą“, – sako draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.

 

Apklausos duomenimis, mobilaus biuro praktika labiau paplitusi tarp šalyje veikiančių užsienio kapitalo įmonių: 36 proc. jų vadovų nurodo, kad darbuotojai darbo kompiuterius nešasi namo.

 

Ilgametė draudikų praktika patvirtina, kad dažniausiai darbo reikmėms naudojami kompiuteriai, mobilieji telefonai ar kiti išmanieji įrenginiai tiesiog dūžta arba yra apliejami įvairiais skysčiais. Vidutinės žalos tokiais atvejais siekia 500 eurų.

 

„Žinoma, ir biure niekas nėra apsaugotas nuo galimų pavojų dirbant su įmonės elektroniniais prietaisais. Pasitaiko kompiuterį aplieti kava ar netyčia sudaužyti mobilųjį telefoną, tačiau namuose rizikų visgi yra daugiau, ypač turint omenyje, kad tik nedidelė dalis žmonių namuose turi įsirengę tinkamas darbo vietas, atribotas nuo įvairių buitinių veiklų. Pripažinkime, kur kas dažniau dirbama tiesiog virtuvėje ar patogiai įsitaisius ant sofos“, – pastebi K.Karpova.

 

Jos teigimu, pasitaiko atvejų, kai darbui naudojami įrenginiai dūžta ar genda ne tik dėl neapdairumo, bet ir dėl jauniausių šeimos narių ar net namuose laikomų augintinių išdaigų.

 

„Dirbant namuose tikrai nutinka visko: mobilus telefonas gali tiesiog iškristi iš rankų ir sudužti, bėgdamas pro šalį vaikas gali užkliudyti kompiuterį, o jis, nukritęs ant žemės nebeveiks. Praktikoje pasitaikė atvejų, kai telefonas nebeveikė po to, kai įkrito į gaminamus šaltibarščius. Tai rodo, kad pagunda namuose viską daryti vienu metu: valgyti, gerti, dirbti, yra labai didelė“, – vardija K.Karpova.

 

Visgi dažniausia ne tik gedimų, bet ir svarbios informacijos praradimo priežastis yra skysčių išsiliejimas ant elektronikos prietaisų. Ir tokie gedimai ne visada atsiskleidžia iš karto.

 

„Kai visas kompiuteris užliejamas kava, arbata ar vandeniu, jis gali iš karto nustoti veikti. Tačiau jei, tarkime, ant klaviatūros patenka nedidelis ar vos pastebimas kiekis gazuotų saldintų gėrimų, saldžios kavos ar arbatos, gedimai iš pirmo žvilgsnio gali būti ir nepastebimi. Tačiau dėl ištirpusio cukraus ir susidariusio rūgštingumo kompiuterio klaviatūra tiesiog genda pamažu“, – aiškina K.Karpova.

 

Dar vienas elektroninei įrangai itin pavojingas skystis  –  sūrus jūros vanduo.

 

„Tai natūraliausias gamtos produktas, tačiau patekęs ant jūsų kompiuterio ar telefono tampa vienu iš skysčių, kuris labiausiai kenkia elektronikos prietaisams. Todėl važiuojant prie jūros darbus vertėtų pamiršti, o darbui skirtus mobiliuosius įrenginius geriau palikite biure“, – sako specialistė.

 

Specialistė taip pat rekomenduoja iš anksto imtis papildomų saugumo priemonių svarbiems duomenims apsaugoti.

„Svarbu iš anksto pagalvoti, kaip saugoti reikalingus duomenis. USB atmintinės, elektroninio pašto serveriai, išoriniai kietieji diskai, debesų technologijos gali būti tos priemonės, kurios padės apsaugoti reikiamą informaciją. Turėkite omenyje, jog informacija gali dingti išsaugojus ją ir išorinėse laikmenose, tad patartina ją nuo vagysčių, praradimo ar sunaikinimo saugoti keliose virtualiose saugyklose. Šiuo atveju būtina užsitikrinti galimybę, kad darbuotojas turėtų visas sąlygas išsaugoti svarbią informaciją, tokiu  būdu apsaugodamas ją nuo nenumatytų rizikos faktorių“, – pataria ekspertė.  

 

„Spinter tyrimų“ apklausa atlikta 2018 m. kovo mėnesį, visoje šalies teritorijoje veikiančiose, Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonėse.


Kaip biure be sienų apsaugoti savo kompiuterį?

2018-05-15

 

Kas ketvirtoje šalies įmonėje darbuotojai linkę išsinešti darbo kompiuterius į namus ir dirbti neformalioje aplinkoje. Tokia darbo praktika jau kuris laikas populiarėja ne tik užsienio, bet ir Lietuvos kapitalo įmonėse, tačiau specialistai pastebi, kad iš biuro išsinešti kompiuteriai patenka į specifinės rizikos zoną.

 

 „2018 m. kovo mėnesį atliktas įmonių tyrimas atskleidė, kad 24 proc. įmonių darbuotojai linkę išsinešti darbo kompiuterius į namus ir darbus atlikti ten, kur jiems patogu. Pasaulinės tendencijos taip pat rodo, kad tai lankstus ir ypač jaunesniems darbuotojams itin patrauklus darbo būdas, kartais taikomas net kaip motyvacinė priemonė. Tiesa, taip išauga ir rizika sudaužyti, apipilti ar kitaip sugadinti darbui skirtą kompiuterį. Ir dažnu atveju tai gali reikšti ne tik brangiai kainuojantį įrenginio remontą, bet ir įmonės veiklai kritiškai svarbios informacijos praradimą“, – sako draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.

 

Apklausos duomenimis, mobilaus biuro praktika labiau paplitusi tarp šalyje veikiančių užsienio kapitalo įmonių: 36 proc. jų vadovų nurodo, kad darbuotojai darbo kompiuterius nešasi namo.

 

Ilgametė draudikų praktika patvirtina, kad dažniausiai darbo reikmėms naudojami kompiuteriai, mobilieji telefonai ar kiti išmanieji įrenginiai tiesiog dūžta arba yra apliejami įvairiais skysčiais. Vidutinės žalos tokiais atvejais siekia 500 eurų.

 

„Žinoma, ir biure niekas nėra apsaugotas nuo galimų pavojų dirbant su įmonės elektroniniais prietaisais. Pasitaiko kompiuterį aplieti kava ar netyčia sudaužyti mobilųjį telefoną, tačiau namuose rizikų visgi yra daugiau, ypač turint omenyje, kad tik nedidelė dalis žmonių namuose turi įsirengę tinkamas darbo vietas, atribotas nuo įvairių buitinių veiklų. Pripažinkime, kur kas dažniau dirbama tiesiog virtuvėje ar patogiai įsitaisius ant sofos“, – pastebi K.Karpova.

 

Jos teigimu, pasitaiko atvejų, kai darbui naudojami įrenginiai dūžta ar genda ne tik dėl neapdairumo, bet ir dėl jauniausių šeimos narių ar net namuose laikomų augintinių išdaigų.

 

„Dirbant namuose tikrai nutinka visko: mobilus telefonas gali tiesiog iškristi iš rankų ir sudužti, bėgdamas pro šalį vaikas gali užkliudyti kompiuterį, o jis, nukritęs ant žemės nebeveiks. Praktikoje pasitaikė atvejų, kai telefonas nebeveikė po to, kai įkrito į gaminamus šaltibarščius. Tai rodo, kad pagunda namuose viską daryti vienu metu: valgyti, gerti, dirbti, yra labai didelė“, – vardija K.Karpova.

 

Visgi dažniausia ne tik gedimų, bet ir svarbios informacijos praradimo priežastis yra skysčių išsiliejimas ant elektronikos prietaisų. Ir tokie gedimai ne visada atsiskleidžia iš karto.

 

„Kai visas kompiuteris užliejamas kava, arbata ar vandeniu, jis gali iš karto nustoti veikti. Tačiau jei, tarkime, ant klaviatūros patenka nedidelis ar vos pastebimas kiekis gazuotų saldintų gėrimų, saldžios kavos ar arbatos, gedimai iš pirmo žvilgsnio gali būti ir nepastebimi. Tačiau dėl ištirpusio cukraus ir susidariusio rūgštingumo kompiuterio klaviatūra tiesiog genda pamažu“, – aiškina K.Karpova.

 

Dar vienas elektroninei įrangai itin pavojingas skystis  –  sūrus jūros vanduo.

 

„Tai natūraliausias gamtos produktas, tačiau patekęs ant jūsų kompiuterio ar telefono tampa vienu iš skysčių, kuris labiausiai kenkia elektronikos prietaisams. Todėl važiuojant prie jūros darbus vertėtų pamiršti, o darbui skirtus mobiliuosius įrenginius geriau palikite biure“, – sako specialistė.

 

Specialistė taip pat rekomenduoja iš anksto imtis papildomų saugumo priemonių svarbiems duomenims apsaugoti.

„Svarbu iš anksto pagalvoti, kaip saugoti reikalingus duomenis. USB atmintinės, elektroninio pašto serveriai, išoriniai kietieji diskai, debesų technologijos gali būti tos priemonės, kurios padės apsaugoti reikiamą informaciją. Turėkite omenyje, jog informacija gali dingti išsaugojus ją ir išorinėse laikmenose, tad patartina ją nuo vagysčių, praradimo ar sunaikinimo saugoti keliose virtualiose saugyklose. Šiuo atveju būtina užsitikrinti galimybę, kad darbuotojas turėtų visas sąlygas išsaugoti svarbią informaciją, tokiu  būdu apsaugodamas ją nuo nenumatytų rizikos faktorių“, – pataria ekspertė.  

 

„Spinter tyrimų“ apklausa atlikta 2018 m. kovo mėnesį, visoje šalies teritorijoje veikiančiose, Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonėse.