Kokios priežastys lemia, kad moterys rečiau tampa vadovėmis

2018-06-07

Atsiradus galimybei užimti vadovės poziciją, 42% moterų tokios karjeros alternatyvos net nesvarstytų. O pagrindine atsisakymo priežastimi dažniausiai nurodo savybių, reikiamų vadovui, stoką.

Tokios išvados paaiškėjo po bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos, kurią užsakė moterų lyderystės akademija „Go Forward Academy“. Per tyrimą, kuriame dalyvavo 1.015 respondentų nuo 18 iki 75 m., buvo aiškinamasi, kokios vyrauja šalies gyventojų nuostatos, kai kalbama apie kandidatavimą į vadovaujamas pozicijas ir derėjimąsi dėl didesnio darbo užmokesčio.

„Moterys, svarstydamos, ar kandidatuoti į darbo vietą, bando atitikti daugumą keliamų reikalavimų, o vyrams dažniausiai užtenka atitikti daugiau nei pusę reikalavimų ir jie siunčia savo gyvenimo aprašymą. Taigi jau pradiniame taške matome skirtumus“, – tyrimo rezultatus aiškina Ignas Zokas, „Spinter tyrimai“ vadovas.

Į klausimą, ar teiktumėte savo kandidatūrą, jei įmonėje atsilaisvintų vadovo vieta, 42% moterų atsakė neigiamai. Tokios pozicijos laikėsi 34% vyrų. Tačiau 29% vyrų nurodė, kad „tikėtina, kad teiktų“ savo kandidatūrą į laisvą vadovo vietą. Palyginkime: taip atsakė tik 24% moterų.

 

Stereotipų spąstuose

Tyrimo autoriai mėgino paieškoti priežasčių, kas lemia, kad moterys vangokai siekia karjeros. 57% respondenčių nurodė, kad „neturi vadovui reikiamų savybių“ (atitinkamai 42% vyrų), 45% – „neturi pakankamai profesinių žinių“ (51% vyrų), 45% – „neturi pakankamai vadybos žinių“ (49% vyrų), 42% – „nepasitiki savo jėgomis“ (38% vyrų), 13% – „nes nukentėtų šeima“ (6% vyrų).

Dr. Lina Salanauskaitė, Europos lyčių lygybės instituto tyrėja, atkreipia dėmesį, kad ugdyti pasitikėjimą savimi tiek berniukams, tiek mergaitėms reikėtų jau nuo ankstyvo amžiaus, taip pat svarbu atsisakyti įsikerojusių stereotipų.

„Daug stereotipų vaikai atsineša iš šeimos. Sakykime, kas tinka mergaitėms ir kas tinka berniukams. Europos Sąjungos lygiu matuojame 15-mečių pasitikėjimą savimi. Pastebime, kad tokiame amžiuje stereotipai jau yra susiformavę ir juos sunku keisti. Vidurinėje mokykloje lyčių atžvilgiu pasitikėjimas savo jėgomis dar šiek tiek laikosi, bet žmonėms įsiliejus į darbo rinką viskas pasikeičia“, – VŽ sako p. Salanauskaitė.

Ji detalizuoja, kad visuomenėje vis dar gajus senoviškas požiūris į šeimą, kai pagrindinės atsakomybės, susijusios su vaikų priežiūra, buitimi, tradiciškai priskiriamos moteriai. Būtent todėl moterys įsidarbina ten, kur žino, kad galės derinti darbo ir šeimos lūkesčius.

„Jeigu moteris ateis pas darbdavį ir sakys, kad jai reikia motinystės atostogų, ko gero, ji pristabdys savo karjerą. O jei vyras paprašys to paties, gali būti, kad ne tik išgirs neigiamą atsakymą, bet ir neteks karjeros galimybių. Visuomenėje stigmatizuojantis požiūris į vyrus, jei jie norės praleisti daugiau laiko su šeima, yra net didesnis. Moterys yra baudžiamos finansiškai ir mes tą žinome, o vyrams toks pasirinkimas dažnu atveju yra net neleistinas“, – kad ir moterys, ir vyrai susiduria su įsisenėjusiomis nuostatomis, atkreipia dėmesį p. Salanauskaitė.

Mažesni algų lūkesčiai

Tyrimas atskleidžia, kad moterys rečiau prašo kilstelėti atlyginimą. 22% respondenčių nurodė, kad per pastaruosius metus prašė padidinti darbo užmokestį. Atitinkamai 29% vyrų derėjosi dėl didesnės algos.

Laura Duksaitė-Iškauskienė, vadovų paieškos UAB „Master Class Lietuva“ vadovė, iš praktikos sako, kad, kalbantis su kandidatėmis dėl darbo užmokesčio, moterų lūkesčiai yra trečdaliu mažesni nei vyrų.

„Kodėl taip yra, pasakyti sunku. Galbūt moterys mano, kad už tokį darbą tiek mokama, galbūt neatidžiai tyrinėja rinką. Pastebėčiau, kad moterys įvardydamos pageidaujamą algos dydį nesijaučia blogai“, – VŽ sako p. Duksaitė-Iškauskienė ir priduria, kad toks moterų, palyginti su vyrų, pageidaujamų algų disbalansas pastebimas ne vienus metus.


Kokios priežastys lemia, kad moterys rečiau tampa vadovėmis

2018-06-07

Atsiradus galimybei užimti vadovės poziciją, 42% moterų tokios karjeros alternatyvos net nesvarstytų. O pagrindine atsisakymo priežastimi dažniausiai nurodo savybių, reikiamų vadovui, stoką.

Tokios išvados paaiškėjo po bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos, kurią užsakė moterų lyderystės akademija „Go Forward Academy“. Per tyrimą, kuriame dalyvavo 1.015 respondentų nuo 18 iki 75 m., buvo aiškinamasi, kokios vyrauja šalies gyventojų nuostatos, kai kalbama apie kandidatavimą į vadovaujamas pozicijas ir derėjimąsi dėl didesnio darbo užmokesčio.

„Moterys, svarstydamos, ar kandidatuoti į darbo vietą, bando atitikti daugumą keliamų reikalavimų, o vyrams dažniausiai užtenka atitikti daugiau nei pusę reikalavimų ir jie siunčia savo gyvenimo aprašymą. Taigi jau pradiniame taške matome skirtumus“, – tyrimo rezultatus aiškina Ignas Zokas, „Spinter tyrimai“ vadovas.

Į klausimą, ar teiktumėte savo kandidatūrą, jei įmonėje atsilaisvintų vadovo vieta, 42% moterų atsakė neigiamai. Tokios pozicijos laikėsi 34% vyrų. Tačiau 29% vyrų nurodė, kad „tikėtina, kad teiktų“ savo kandidatūrą į laisvą vadovo vietą. Palyginkime: taip atsakė tik 24% moterų.

 

Stereotipų spąstuose

Tyrimo autoriai mėgino paieškoti priežasčių, kas lemia, kad moterys vangokai siekia karjeros. 57% respondenčių nurodė, kad „neturi vadovui reikiamų savybių“ (atitinkamai 42% vyrų), 45% – „neturi pakankamai profesinių žinių“ (51% vyrų), 45% – „neturi pakankamai vadybos žinių“ (49% vyrų), 42% – „nepasitiki savo jėgomis“ (38% vyrų), 13% – „nes nukentėtų šeima“ (6% vyrų).

Dr. Lina Salanauskaitė, Europos lyčių lygybės instituto tyrėja, atkreipia dėmesį, kad ugdyti pasitikėjimą savimi tiek berniukams, tiek mergaitėms reikėtų jau nuo ankstyvo amžiaus, taip pat svarbu atsisakyti įsikerojusių stereotipų.

„Daug stereotipų vaikai atsineša iš šeimos. Sakykime, kas tinka mergaitėms ir kas tinka berniukams. Europos Sąjungos lygiu matuojame 15-mečių pasitikėjimą savimi. Pastebime, kad tokiame amžiuje stereotipai jau yra susiformavę ir juos sunku keisti. Vidurinėje mokykloje lyčių atžvilgiu pasitikėjimas savo jėgomis dar šiek tiek laikosi, bet žmonėms įsiliejus į darbo rinką viskas pasikeičia“, – VŽ sako p. Salanauskaitė.

Ji detalizuoja, kad visuomenėje vis dar gajus senoviškas požiūris į šeimą, kai pagrindinės atsakomybės, susijusios su vaikų priežiūra, buitimi, tradiciškai priskiriamos moteriai. Būtent todėl moterys įsidarbina ten, kur žino, kad galės derinti darbo ir šeimos lūkesčius.

„Jeigu moteris ateis pas darbdavį ir sakys, kad jai reikia motinystės atostogų, ko gero, ji pristabdys savo karjerą. O jei vyras paprašys to paties, gali būti, kad ne tik išgirs neigiamą atsakymą, bet ir neteks karjeros galimybių. Visuomenėje stigmatizuojantis požiūris į vyrus, jei jie norės praleisti daugiau laiko su šeima, yra net didesnis. Moterys yra baudžiamos finansiškai ir mes tą žinome, o vyrams toks pasirinkimas dažnu atveju yra net neleistinas“, – kad ir moterys, ir vyrai susiduria su įsisenėjusiomis nuostatomis, atkreipia dėmesį p. Salanauskaitė.

Mažesni algų lūkesčiai

Tyrimas atskleidžia, kad moterys rečiau prašo kilstelėti atlyginimą. 22% respondenčių nurodė, kad per pastaruosius metus prašė padidinti darbo užmokestį. Atitinkamai 29% vyrų derėjosi dėl didesnės algos.

Laura Duksaitė-Iškauskienė, vadovų paieškos UAB „Master Class Lietuva“ vadovė, iš praktikos sako, kad, kalbantis su kandidatėmis dėl darbo užmokesčio, moterų lūkesčiai yra trečdaliu mažesni nei vyrų.

„Kodėl taip yra, pasakyti sunku. Galbūt moterys mano, kad už tokį darbą tiek mokama, galbūt neatidžiai tyrinėja rinką. Pastebėčiau, kad moterys įvardydamos pageidaujamą algos dydį nesijaučia blogai“, – VŽ sako p. Duksaitė-Iškauskienė ir priduria, kad toks moterų, palyginti su vyrų, pageidaujamų algų disbalansas pastebimas ne vienus metus.