Skandalai kirto per reitingus: purenama dirva prezidentui, kurio niekas nenori

Pirmieji reitingai po skandalų dėl politikų ir verslo ryšių turėjo stiprų poveikį prezidentiniams reitingams, per mėnesį net maždaug 8 proc. išaugo rinkėjų dalis, kuri nežino už ką balsuoti.

 

Kaip rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužės 22-29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atlikta apklausa, nežinančių už ką balsuoti dalis siekė 18,3 procento. Balandį taip teigė 10,2 proc., o kovą – 12,2 proc. apklaustųjų.

Lyderių trijulė rinkimuose nepasikeitė. Populiariausiais lieka ekonomistas ekonomistas Gitanas Nausėda, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ir premjeras Saulius Skvernelis. Jų reitingas gegužę buvo atitinkamai – 21,6 proc., 11,6 proc. ir 9,7 proc.

Balandį už G. Nausėdą būtų balsavę 22,9 proc., S. Skvernelį – 12,8 proc., o V. Matijošaitį – 12,2 proc. apklaustųjų. O kovą – atitinkamai – 22,2 proc., 8,7 proc. ir 13,9 proc. respondentų.

Žmonės nuščiuvo ir laukia

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Kęstutis Girnius didelį nežinančių už ką balsuoti rinkėjų skaičiaus išaugimą sieja su pastaruoju metu suvilnijusiais skandalais.

„Mane tas truputį stebina, nes nė vienas iš pirmosios trijulės aktyviai skandaluose nedalyvauja, jie nėra liečiami. Bet gali būti bendras žmonių sustojimas ir pagalvojimas, kad „mes nežinome kas čia darosi, todėl nereikia daryti sprendimų“, – aiškino K. Girnius.

Politologas siūlo palaukti kitos apklausos duomenų ir pasižiūrėti, ar reitingas sugrįš į normalesnę padėtį.

„Tai gali būti vienkartinis reiškinys – sumaištis, ir po mėnesio kito tokio šuolio nebematysime“, – sakė K. Girnius.

Sureagavo į pasiūlymus dėl mokesčių?

S. Skvernelio reitingo pakritimą per mėnesį 3,1 proc. politologas siejo labiau su pasiūlymais dėl mokesčių pakeitimų nei su politiniais skandalais.

„O mokesčiai yra gana didelis dalykas. Čia gali būti daug nepatenkintų lūkesčių, vieni mano, kad jis per greitai, kiti – kad per lėtai juda. Vieni – kad turčiams per daug padės, kiti – kad eiliniai žmonės labiau nukentės“, – sakė K. Girnius.

Politologas nedrįso spėlioti, ar dabartiniai skandalai turės įtakos būsimiems prezidento rinkimams.

„Iki rinkimų dar liko metai. Manau, kad žmonės dar turės progos suvirškinti visą šitą medžiagą, ir atskirti, kas VSD pranešimuose yra faktas, o kas poezija. Nemanau, kad kas nors iš pagrindinių galimų kandidatų nukentėtų. Dauguma jų yra neutralūs, ir jų partijos nėra įsivėlusios“, – sakė K. Girnius.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis yra sakęs, kad tyrimas turi tęstis. O konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis sureagavo, kad siekis tęsti tokius tyrimus yra „pakloti kelią S. Skvernelio 2019 m. rinkimams“.

VU TSPMI politologas skeptiškai vertina tokias kalbas.

„Aš manau, kad R. Karbauskio meilė S. Skverneliui yra labai ribota. Nemanau, kad jam būtinai yra gerai, kad S. Skvernelis taptų prezidentu. Nebent – dėl to, kad taip iškrapštytų jį iš premjero posto“, – sakė K. Girnius.

Politologo vertinimu, R. Karbauskis žvelgia toliau – į būsimus Seimo rinkimus.

„Pagrindinis varžovas rinkimuose jiems bus konservatoriai. Jam, aš manau, ne tiek svarbu, kad S. Skvernelis laimėtų, bet kad tyrimai atskleistų ką nors neigiamo apie konservatorius, ir tada galėtum juos įkišti į tą pačią krūvą kaip ir liberalus“, – sakė K. Girnius.

Mato erdvės populistui iškilti

Komunikacijos agentūros „Vipcommunications“ valdybos pirmininkas Darius Gudelis irgi sutiko su tuo, kad išaugęs neapsisprendusių rinkėjų skaičius yra susijęs su politikų korupcijos skandalu.

„Didėja žmonių pasimetimas ir neapsisprendimas. Čia atsiranda pakankamai didelė dirba naujiems populistams“, – sakė D. Gudelis.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad dabartiniai kandidatai, kurie galėtų apeliuoti į tą auditoriją – parlamentarai Naglis Puteikis ir Aušra Maldeikienė neįgauna tokio pagreičio rinkimams artėjant.

„Jų žmonės netraktuoja kaip alternatyvos nusivylusiems. Atsiranda alternatyva kitiems. Manau, kad labai gera dirva purenama. Prezidento rinkimuose didėja pasimetimas, o Seimo rinkimuose atsiranda dirva Viktorui (Uspaskichui)“, – sakė D. Gudelis.

Komunikacijos ekspertas sutiko, kad neapsisprendusių rinkėjų skaičius grįš į ankstesnes ribas. Tačiau jis suabejojo, kad pasimetę rinkėjai būtinai vėl sugrįš prie buvusių savo favoritų palaikymo.

„Nebent neatsiras alternatyvi kandidatūra“, – sakė D. Gudelis.

Pasak komunikacijos eksperto, populizmo augimas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip žmonės vertina politines partijas ir jų kandidatus.

„Kuo mažesnis partinių kandidatų vertinimas, tuo didesnės galimybės populistams. Dabartiniai skandalai didina nusivylimą partine sistema ir atveria kelią populistui“, – sakė D. Gudelis.

S. Skvernelio reitingo smuktelėjimo nesureikšminimo

Komunikacijos ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad S. Skvernelio reitingas ne smuko, o tiesiog sugrįžo į kovo mėnesio lygį. Balandį jis buvo šiek tiek pakilęs.

„Tai galima paaiškinti. Buvo S. Skvernelio ir alaus bokalo epizodas per „Žalgirio“ „Eurolygos“ rungtynes, kuris labai plačiai nuėjo per auditoriją, kuri nesidomi politika, ir tai galėjo turėti minimalų poveikį“, – sakė D. Gudelis.

Pirmoji trijulė nesikeičia

Gegužės mėnesio reitingas rodo, kad pirmoji rinkėjų favoritų trijulė nesikeičia. Už G. Nausėdą balsuotų 21,6 proc., už V. Matijošaitį – 11,6 proc., už S. Skvernelį – 9,7 proc. rinkėjų.

Už buvusį diplomatą Vygaudą Ušacką balsuotų 6,5 proc., už parlamentarę Ingridą Šimonytę – 6 proc., „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį – 4 proc., parlamentarą Žygimantą Pavilionį – 3 proc. apklaustųjų.

2,5 proc. apklaustųjų balsuotų už europarlamentarą Antaną Guogą, 2,2 proc. – už parlamentarą Naglį Puteikį, 1,3 proc. – už parlamentarę A. Maldeikienę, 1,1 proc. – už Vilniaus merą Remigijų Šimašių, 0,9 proc. – už eurokomisarą Vytenį Andriukaitį, 0,6 proc. – už europarlamentarą Valentiną Mazuronį.

18,3 proc. respondentų nežinojo už ką balsuoti. 10,7 proc. apklaustųjų nebalsuotų. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 procento.


Skandalai kirto per reitingus: purenama dirva prezidentui, kurio niekas nenori

Pirmieji reitingai po skandalų dėl politikų ir verslo ryšių turėjo stiprų poveikį prezidentiniams reitingams, per mėnesį net maždaug 8 proc. išaugo rinkėjų dalis, kuri nežino už ką balsuoti.

 

Kaip rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužės 22-29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atlikta apklausa, nežinančių už ką balsuoti dalis siekė 18,3 procento. Balandį taip teigė 10,2 proc., o kovą – 12,2 proc. apklaustųjų.

Lyderių trijulė rinkimuose nepasikeitė. Populiariausiais lieka ekonomistas ekonomistas Gitanas Nausėda, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ir premjeras Saulius Skvernelis. Jų reitingas gegužę buvo atitinkamai – 21,6 proc., 11,6 proc. ir 9,7 proc.

Balandį už G. Nausėdą būtų balsavę 22,9 proc., S. Skvernelį – 12,8 proc., o V. Matijošaitį – 12,2 proc. apklaustųjų. O kovą – atitinkamai – 22,2 proc., 8,7 proc. ir 13,9 proc. respondentų.

Žmonės nuščiuvo ir laukia

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Kęstutis Girnius didelį nežinančių už ką balsuoti rinkėjų skaičiaus išaugimą sieja su pastaruoju metu suvilnijusiais skandalais.

„Mane tas truputį stebina, nes nė vienas iš pirmosios trijulės aktyviai skandaluose nedalyvauja, jie nėra liečiami. Bet gali būti bendras žmonių sustojimas ir pagalvojimas, kad „mes nežinome kas čia darosi, todėl nereikia daryti sprendimų“, – aiškino K. Girnius.

Politologas siūlo palaukti kitos apklausos duomenų ir pasižiūrėti, ar reitingas sugrįš į normalesnę padėtį.

„Tai gali būti vienkartinis reiškinys – sumaištis, ir po mėnesio kito tokio šuolio nebematysime“, – sakė K. Girnius.

Sureagavo į pasiūlymus dėl mokesčių?

S. Skvernelio reitingo pakritimą per mėnesį 3,1 proc. politologas siejo labiau su pasiūlymais dėl mokesčių pakeitimų nei su politiniais skandalais.

„O mokesčiai yra gana didelis dalykas. Čia gali būti daug nepatenkintų lūkesčių, vieni mano, kad jis per greitai, kiti – kad per lėtai juda. Vieni – kad turčiams per daug padės, kiti – kad eiliniai žmonės labiau nukentės“, – sakė K. Girnius.

Politologas nedrįso spėlioti, ar dabartiniai skandalai turės įtakos būsimiems prezidento rinkimams.

„Iki rinkimų dar liko metai. Manau, kad žmonės dar turės progos suvirškinti visą šitą medžiagą, ir atskirti, kas VSD pranešimuose yra faktas, o kas poezija. Nemanau, kad kas nors iš pagrindinių galimų kandidatų nukentėtų. Dauguma jų yra neutralūs, ir jų partijos nėra įsivėlusios“, – sakė K. Girnius.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis yra sakęs, kad tyrimas turi tęstis. O konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis sureagavo, kad siekis tęsti tokius tyrimus yra „pakloti kelią S. Skvernelio 2019 m. rinkimams“.

VU TSPMI politologas skeptiškai vertina tokias kalbas.

„Aš manau, kad R. Karbauskio meilė S. Skverneliui yra labai ribota. Nemanau, kad jam būtinai yra gerai, kad S. Skvernelis taptų prezidentu. Nebent – dėl to, kad taip iškrapštytų jį iš premjero posto“, – sakė K. Girnius.

Politologo vertinimu, R. Karbauskis žvelgia toliau – į būsimus Seimo rinkimus.

„Pagrindinis varžovas rinkimuose jiems bus konservatoriai. Jam, aš manau, ne tiek svarbu, kad S. Skvernelis laimėtų, bet kad tyrimai atskleistų ką nors neigiamo apie konservatorius, ir tada galėtum juos įkišti į tą pačią krūvą kaip ir liberalus“, – sakė K. Girnius.

Mato erdvės populistui iškilti

Komunikacijos agentūros „Vipcommunications“ valdybos pirmininkas Darius Gudelis irgi sutiko su tuo, kad išaugęs neapsisprendusių rinkėjų skaičius yra susijęs su politikų korupcijos skandalu.

„Didėja žmonių pasimetimas ir neapsisprendimas. Čia atsiranda pakankamai didelė dirba naujiems populistams“, – sakė D. Gudelis.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad dabartiniai kandidatai, kurie galėtų apeliuoti į tą auditoriją – parlamentarai Naglis Puteikis ir Aušra Maldeikienė neįgauna tokio pagreičio rinkimams artėjant.

„Jų žmonės netraktuoja kaip alternatyvos nusivylusiems. Atsiranda alternatyva kitiems. Manau, kad labai gera dirva purenama. Prezidento rinkimuose didėja pasimetimas, o Seimo rinkimuose atsiranda dirva Viktorui (Uspaskichui)“, – sakė D. Gudelis.

Komunikacijos ekspertas sutiko, kad neapsisprendusių rinkėjų skaičius grįš į ankstesnes ribas. Tačiau jis suabejojo, kad pasimetę rinkėjai būtinai vėl sugrįš prie buvusių savo favoritų palaikymo.

„Nebent neatsiras alternatyvi kandidatūra“, – sakė D. Gudelis.

Pasak komunikacijos eksperto, populizmo augimas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip žmonės vertina politines partijas ir jų kandidatus.

„Kuo mažesnis partinių kandidatų vertinimas, tuo didesnės galimybės populistams. Dabartiniai skandalai didina nusivylimą partine sistema ir atveria kelią populistui“, – sakė D. Gudelis.

S. Skvernelio reitingo smuktelėjimo nesureikšminimo

Komunikacijos ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad S. Skvernelio reitingas ne smuko, o tiesiog sugrįžo į kovo mėnesio lygį. Balandį jis buvo šiek tiek pakilęs.

„Tai galima paaiškinti. Buvo S. Skvernelio ir alaus bokalo epizodas per „Žalgirio“ „Eurolygos“ rungtynes, kuris labai plačiai nuėjo per auditoriją, kuri nesidomi politika, ir tai galėjo turėti minimalų poveikį“, – sakė D. Gudelis.

Pirmoji trijulė nesikeičia

Gegužės mėnesio reitingas rodo, kad pirmoji rinkėjų favoritų trijulė nesikeičia. Už G. Nausėdą balsuotų 21,6 proc., už V. Matijošaitį – 11,6 proc., už S. Skvernelį – 9,7 proc. rinkėjų.

Už buvusį diplomatą Vygaudą Ušacką balsuotų 6,5 proc., už parlamentarę Ingridą Šimonytę – 6 proc., „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį – 4 proc., parlamentarą Žygimantą Pavilionį – 3 proc. apklaustųjų.

2,5 proc. apklaustųjų balsuotų už europarlamentarą Antaną Guogą, 2,2 proc. – už parlamentarą Naglį Puteikį, 1,3 proc. – už parlamentarę A. Maldeikienę, 1,1 proc. – už Vilniaus merą Remigijų Šimašių, 0,9 proc. – už eurokomisarą Vytenį Andriukaitį, 0,6 proc. – už europarlamentarą Valentiną Mazuronį.

18,3 proc. respondentų nežinojo už ką balsuoti. 10,7 proc. apklaustųjų nebalsuotų. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 procento.