Lietuviai dažniau už estus ir latvius žiūri vaizdo transliacijas internetu

 

2018-05-24

 

Beveik pusė lietuvių vaizdo turinį internete žiūri bent tris kartus per savaitę ir šiuo įpročiu pirmauja visose Baltijos šalyse. Didžiausiais vienišiais prie ekranų drąsiai būtų galima įvardinti estus. Baltijos žiūrovų įpročius atskleidė šį pavasarį atlikta „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa.

Tyrimo duomenimis, vaizdo transliacijas internete (angl. „VOD“) ne mažiau nei triskart per savaitę renkasi net 49 proc. mūsų tautiečių, kai tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje skaičiai kiek mažesni (atitinkamai 45 proc. ir 37 proc.), rašoma pranešime žiniasklaidai.

Bent kartą per savaitę transliacijas internete žiūri net 7 iš 10-ies žiūrovų Lietuvoje ir Latvijoje, ir 6 iš 10-ies Estijoje. Tyrimo duomenys rodo, kad iš esmės įprotis žiūrėti vaizdo turinį internetu yra gana stiprus visose trijose valstybėse.

Mūsų šalyje transliacijas internetu tiek vyrai, tiek moterys žiūri maždaug vienodai (atitinkamai 52 proc. ir 47 proc.). Ši pramoga populiaresnė tarp jaunesnių (18-25 m. – 65 proc. ir 26-35 m. – 57 proc.) didžiųjų miestų gyventojų (52 proc.), kurie yra nevedę (60 proc.), tačiau vienodai mėgiama tiek tų, kurie turi vaikų, tiek ir tų, kurie jų neaugina.

Vaizdo transliacijos internetu Lietuvoje taip pat vienodai patinka įvairų išsilavinimą turintiems gyventojams, beveik nepriklausomai nuo jų gaunamų pajamų.

Daugiausia žiūrovų bet kurioje iš Baltijos šalių vaizdo transliacijoms internetu renkasi žiūrėti filmus arba serialus. Lietuvoje filmams pirmenybę teikia stipri dauguma – net 71 proc. gyventojų (atitinkamai 66 proc. Latvijoje ir 50 proc. Estijoje), o serialams kiek daugiau nei pusė – 52 proc. Lietuvos žiūrovų (atitinkamai 45 proc. Latvijoje ir 42 proc. Estijoje).

Pasak „Viaplay“ B2C vadovo Baltijos šalims Mindaugo Gumausko, šių metų balandžio mėn. iš viso 402 tūkst. valandų prie ekranų platformoje praleisto laiko net 44 procentus sudarė Lietuvos žiūrovai. Estai ir latviai draugiškai „pasidalino“ po 28 proc. viso žiūrėto laiko.

„Šiuos metus drąsiai galima pervardinti „Žalgirio“ metais. Tiesioginės sporto transliacijos sulaukė išskirtinio ne tik mūsų tautiečių, bet ir kaimyninių šalių žiūrovų dėmesio. Net 29 procentus viso platformoje praleisto laiko balandžio mėn. Baltijos šalyse užėmė tiesioginės sporto transliacijos. Balandį tradiciškai pirmavo serialai – 32 proc., o filmus žiūrėdami platformoje žiūrovai praleido ketvirtį viso savo laiko“,– sakė M.Gumauskas.

Remiantis tyrimu, visų trijų šalių žiūrovai labiausiai mėgsta žiūrėti vaizdo transliacijas internetu vieni. Jokios kompanijos prie ekranų nereikia net 65 proc. lietuvių, 61 proc. latvių, o didžiausi vienišiai šiuo atveju yra estai – net 68 proc.

Labiausiai vienatvę žiūrint transliacijas internetu Lietuvoje mėgsta moterys virš 45 metų bei mažesnių miestų gyventojai. Tuo tarpu jaunesni (18-35 m.) žiūrovai mieliau tai daro kartu su partneriu ar draugu.

Šie žiūrovų įpročiai atsiskleidė atlikus visų trijų Baltijos šalių 1522 gyventojų apklausą šių metų kovo-balandžio mėnesiais. Tyrimo duomenis surinko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.


Lietuviai dažniau už estus ir latvius žiūri vaizdo transliacijas internetu

 

2018-05-24

 

Beveik pusė lietuvių vaizdo turinį internete žiūri bent tris kartus per savaitę ir šiuo įpročiu pirmauja visose Baltijos šalyse. Didžiausiais vienišiais prie ekranų drąsiai būtų galima įvardinti estus. Baltijos žiūrovų įpročius atskleidė šį pavasarį atlikta „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa.

Tyrimo duomenimis, vaizdo transliacijas internete (angl. „VOD“) ne mažiau nei triskart per savaitę renkasi net 49 proc. mūsų tautiečių, kai tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje skaičiai kiek mažesni (atitinkamai 45 proc. ir 37 proc.), rašoma pranešime žiniasklaidai.

Bent kartą per savaitę transliacijas internete žiūri net 7 iš 10-ies žiūrovų Lietuvoje ir Latvijoje, ir 6 iš 10-ies Estijoje. Tyrimo duomenys rodo, kad iš esmės įprotis žiūrėti vaizdo turinį internetu yra gana stiprus visose trijose valstybėse.

Mūsų šalyje transliacijas internetu tiek vyrai, tiek moterys žiūri maždaug vienodai (atitinkamai 52 proc. ir 47 proc.). Ši pramoga populiaresnė tarp jaunesnių (18-25 m. – 65 proc. ir 26-35 m. – 57 proc.) didžiųjų miestų gyventojų (52 proc.), kurie yra nevedę (60 proc.), tačiau vienodai mėgiama tiek tų, kurie turi vaikų, tiek ir tų, kurie jų neaugina.

Vaizdo transliacijos internetu Lietuvoje taip pat vienodai patinka įvairų išsilavinimą turintiems gyventojams, beveik nepriklausomai nuo jų gaunamų pajamų.

Daugiausia žiūrovų bet kurioje iš Baltijos šalių vaizdo transliacijoms internetu renkasi žiūrėti filmus arba serialus. Lietuvoje filmams pirmenybę teikia stipri dauguma – net 71 proc. gyventojų (atitinkamai 66 proc. Latvijoje ir 50 proc. Estijoje), o serialams kiek daugiau nei pusė – 52 proc. Lietuvos žiūrovų (atitinkamai 45 proc. Latvijoje ir 42 proc. Estijoje).

Pasak „Viaplay“ B2C vadovo Baltijos šalims Mindaugo Gumausko, šių metų balandžio mėn. iš viso 402 tūkst. valandų prie ekranų platformoje praleisto laiko net 44 procentus sudarė Lietuvos žiūrovai. Estai ir latviai draugiškai „pasidalino“ po 28 proc. viso žiūrėto laiko.

„Šiuos metus drąsiai galima pervardinti „Žalgirio“ metais. Tiesioginės sporto transliacijos sulaukė išskirtinio ne tik mūsų tautiečių, bet ir kaimyninių šalių žiūrovų dėmesio. Net 29 procentus viso platformoje praleisto laiko balandžio mėn. Baltijos šalyse užėmė tiesioginės sporto transliacijos. Balandį tradiciškai pirmavo serialai – 32 proc., o filmus žiūrėdami platformoje žiūrovai praleido ketvirtį viso savo laiko“,– sakė M.Gumauskas.

Remiantis tyrimu, visų trijų šalių žiūrovai labiausiai mėgsta žiūrėti vaizdo transliacijas internetu vieni. Jokios kompanijos prie ekranų nereikia net 65 proc. lietuvių, 61 proc. latvių, o didžiausi vienišiai šiuo atveju yra estai – net 68 proc.

Labiausiai vienatvę žiūrint transliacijas internetu Lietuvoje mėgsta moterys virš 45 metų bei mažesnių miestų gyventojai. Tuo tarpu jaunesni (18-35 m.) žiūrovai mieliau tai daro kartu su partneriu ar draugu.

Šie žiūrovų įpročiai atsiskleidė atlikus visų trijų Baltijos šalių 1522 gyventojų apklausą šių metų kovo-balandžio mėnesiais. Tyrimo duomenis surinko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.