Pensijai grėsmę kelia mažėjantis gyventojų
skaičius ir reformos

 

2018-05-14

 

Lietuvos gyventojai mano, kad didžiausią grėsmę jų pensijai kelia demografinės problemos - mažėjantis gyventojų skaičius, taip pat galima pensijų sistemos reforma.


Tuo metu asmeniniams sprendimams daug reikšmės gyventojai neskiria, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa.

Remiantis apklausos duomenimis, šiuo metu tuo, kad mažėjantis gyventojų skaičius turės didelės ar labai didelės įtakos jų būsimai pensijai, įsitikinę maždaug 9 iš 10 šalies gyventojų. Antroje vietoje pagal įtaką būsimai pensijai 80 proc. respondentų įvardijo planuojamas pensijų sistemos reformas. Dar 67 proc. apklaustųjų nurodė, kad didelės įtakos jų būsimai pensijai galėtų turėti sukrėtimai finansų rinkose.

„Šalies gyventojai tiksliai įvardija vieną iš pagrindinių grėsmių savo būsimai pensijai. Jei šiandien vienam pensinio amžiaus gyventojui tenka apie 3,5 dirbančiojo, tai šio šimtmečio viduryje, kai pensinio amžiaus sulauks dabartinė trisdešimtmečių karta, šis santykis sumažės iki 1,7 dirbančiojo. Dėl to valstybės galimybės mokėti buvusį pajamų lygį atitinkančias pensijas bus itin ribotos ir tą daugelis šalies gyventojų šiuo metu aiškiai suvokia“, - pranešime sakė „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.

Apklausa parodė, kad įmonės labiau linkę nuogąstauti dėl išorinių aplinkybių, o ne dėl savo veiksmų. Pavyzdžiui, maždaug kas antras šalies gyventojas (47 proc.) teigė manantis, kad visų gaunamų mėnesio pajamų išleidimas ir netaupymas turės tik vidutinės arba mažos įtakos jo būsimai pensijai.

Anot pranešimo, pensijų fondų dalyviai taip pat nėra linkę susieti savo investicinių sprendimų ir jų svarbos būsimai pensijai. Remiantis apklausos duomenimis, tik 30 proc. kaupiančiųjų II ar III pensijų pakopose mano, kad nežinojimas, kaip tinkamai valdyti investicinę riziką, gali turėti didelės įtakos jų pensijai. Nesidomėjimą savo pensijų rezultatais, kaip svarbų veiksnį būsimai pensijai, įvardijo 18 proc. apklaustųjų.

„Apklausos rezultatai patvirtina, kad žmonės neįvertina savo priimamų sprendimų svarbos. Kai kalbame apie papildomą kaupimą pensijai, tinkamas rizikos valdymas ir reguliarus domėjimasis rezultatais yra vieni svarbiausių veiksnių, kurie ilgainiui gali padėti sukaupti didesnę lėšų sumą senatvei“, - teigė T. Gudaitis.

Apklausoje respondentai taip pat išsakė savo vertinimus, kas galėtų kelti didžiausią grėsmę jų būsimai pensijai iki jos likus 10 metų. Didžiosios dalies (80 proc.) šalies gyventojų vertinimu, tai būtų staigūs nuosmukiai finansų rinkose, 75 proc. nurodo pastebimai sumažėjusias darbo pajamas, 73 proc. - naują pensijų sistemos reformą.

Lietuvos gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu 2018 metų vasario mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, jos metu internetu apklausti 1005 18-65 m. amžiaus respondentai.


Pensijai grėsmę kelia mažėjantis gyventojų
skaičius ir reformos

 

2018-05-14

 

Lietuvos gyventojai mano, kad didžiausią grėsmę jų pensijai kelia demografinės problemos - mažėjantis gyventojų skaičius, taip pat galima pensijų sistemos reforma.


Tuo metu asmeniniams sprendimams daug reikšmės gyventojai neskiria, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa.

Remiantis apklausos duomenimis, šiuo metu tuo, kad mažėjantis gyventojų skaičius turės didelės ar labai didelės įtakos jų būsimai pensijai, įsitikinę maždaug 9 iš 10 šalies gyventojų. Antroje vietoje pagal įtaką būsimai pensijai 80 proc. respondentų įvardijo planuojamas pensijų sistemos reformas. Dar 67 proc. apklaustųjų nurodė, kad didelės įtakos jų būsimai pensijai galėtų turėti sukrėtimai finansų rinkose.

„Šalies gyventojai tiksliai įvardija vieną iš pagrindinių grėsmių savo būsimai pensijai. Jei šiandien vienam pensinio amžiaus gyventojui tenka apie 3,5 dirbančiojo, tai šio šimtmečio viduryje, kai pensinio amžiaus sulauks dabartinė trisdešimtmečių karta, šis santykis sumažės iki 1,7 dirbančiojo. Dėl to valstybės galimybės mokėti buvusį pajamų lygį atitinkančias pensijas bus itin ribotos ir tą daugelis šalies gyventojų šiuo metu aiškiai suvokia“, - pranešime sakė „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.

Apklausa parodė, kad įmonės labiau linkę nuogąstauti dėl išorinių aplinkybių, o ne dėl savo veiksmų. Pavyzdžiui, maždaug kas antras šalies gyventojas (47 proc.) teigė manantis, kad visų gaunamų mėnesio pajamų išleidimas ir netaupymas turės tik vidutinės arba mažos įtakos jo būsimai pensijai.

Anot pranešimo, pensijų fondų dalyviai taip pat nėra linkę susieti savo investicinių sprendimų ir jų svarbos būsimai pensijai. Remiantis apklausos duomenimis, tik 30 proc. kaupiančiųjų II ar III pensijų pakopose mano, kad nežinojimas, kaip tinkamai valdyti investicinę riziką, gali turėti didelės įtakos jų pensijai. Nesidomėjimą savo pensijų rezultatais, kaip svarbų veiksnį būsimai pensijai, įvardijo 18 proc. apklaustųjų.

„Apklausos rezultatai patvirtina, kad žmonės neįvertina savo priimamų sprendimų svarbos. Kai kalbame apie papildomą kaupimą pensijai, tinkamas rizikos valdymas ir reguliarus domėjimasis rezultatais yra vieni svarbiausių veiksnių, kurie ilgainiui gali padėti sukaupti didesnę lėšų sumą senatvei“, - teigė T. Gudaitis.

Apklausoje respondentai taip pat išsakė savo vertinimus, kas galėtų kelti didžiausią grėsmę jų būsimai pensijai iki jos likus 10 metų. Didžiosios dalies (80 proc.) šalies gyventojų vertinimu, tai būtų staigūs nuosmukiai finansų rinkose, 75 proc. nurodo pastebimai sumažėjusias darbo pajamas, 73 proc. - naują pensijų sistemos reformą.

Lietuvos gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu 2018 metų vasario mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, jos metu internetu apklausti 1005 18-65 m. amžiaus respondentai.