Ignalinoje – gerosios renovacijos pamokos iš Lietuvos ir užsienio

 

2018-11-30

 
 

Norint pasiekti geriausių rezultatų didinant pastatų energinį efektyvumą ir tuo pačiu užtikrinant gyvenimo juose kokybę, svarbu į renovaciją pažvelgti kur kas plačiau nei į pavienio namo atnaujinimą. Tokią pagrindinę žinią išsivežė Ignalinoje vykusios konferencijos dalyviai. Jos metu įžvalgomis energinio efektyvumo tema dalijosi ne tik Lietuvos, bet ir Danijos ekspertai. Renginio pranešėjai pastebėjo, kad daugiabučių atnaujinimo tema ypač aktuali Lietuvoje, kur didelei daliai gyventojų nuosavas būstas asocijuojasi su saugumu ir gerove.

 

 

Kodėl Lietuvoje ypač svarbi renovacija?

Remiantis šį rudenį bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, net 50 proc. nerenovuotuose daugiabučiuose namuose gyvenančių lietuvių nėra patenkinti savo būstu. Tai lemia ne tik komforto, bet ir estetikos stoka. Anot „Spinter tyrimai“ vadovo Igno Zoko, šie skaičiai patvirtina, kad renovacija Lietuvoje yra labai aktualus klausimas. Prie to prisideda ir išskirtinai didelis kitų šalių kontekste lietuvių noras būtinai turėti nuosavą būstą – tai jiems saugaus ir kokybiško gyvenimo pamatas.

Diskutuoti apie efektyvią ir kokybišką pastatų renovaciją dalyvius iš Lietuvos bei svečius iš užsienio šią savaitę pakvietė konferencija „Kompleksinis požiūris – būtina sąlyga didinant pastatų energinį efektyvumą“. Ji simboliškai vyko mieste, kuriame kol kas vieninteliame Lietuvoje netrukus bus renovuoti beveik visi daugiabučiai namai: pabaigus šiuo metu vykdomus projektus, atnaujinti bus 104 daugiabučiai iš 105. Tuo negali pasigirti joks kitas miestas šalyje.

 

Ignalina – pavyzdys kitiems miestams

Anot Ignalinos mero Henriko Šiaudinio, ryžtis renovacijai vietos daugiabučių namų gyventojus paskatino ir tai, kad mieste buvo laiku bei sklandžiai renovuoti viešosios paskirties pastatai. Tokia sinergija tarp viešųjų ir gyvenamųjų pastatų atnaujinimo padėjo Ignalinai tapti renovacijos lydere, rodančia pavyzdį kitiems miestams.

„Visa Lietuva šiandien domisi, kas yra kvartalinė renovacija ir kaip ji susijusi su energiniu efektyvumu. Susitinkame Ignalinoje, kurioje renovuoti visi viešosios paskirties pastatai bei daugiabučiai ir kalbame apie aktualius klausimus visai Lietuvai“, – Ignalinos pažangą energinio efektyvumo srityje įvertino Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas.

 

Gerąja patirtimi dalijosi Šiaurės šalys

Vienos iš energinio efektyvumo lyderių pasaulyje yra Šiaurės šalys, todėl konferencijos dalyvius pasveikinti ir paskatinti perimti gerąsias praktikas atvyko Danijos Karalystės ambasadorius Dan E. Frederiksen. „Naujų sprendimų įgyvendinimas visuomet reikalauja laiko ir kantrybės, todėl svarbu dalintis žiniomis ir semtis įkvėpimo vieniems iš kitų“, – savo kalboje akcentavo ambasadorius.

Siekiant supažindinti su šio regiono sukaupta patirtimi, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje organizavo ir rėmė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) ir kitų už šilumos ūkį atsakingų viešojo sektoriaus atstovų išvykas į Daniją ir Suomiją. Lietuvos institucijų atstovams tai buvo galimybė iš arti pamatyti šiose šalyse taikomas praktikas, išgirsti vertingų patarimų.

„Su Būsto energijos taupymo agentūra bendradarbiaujame jau ne pirmus metus. Išgirdę apie itin sėkmingą Ignalinos pavyzdį, agentūros atstovams pasiūlėme pasinaudoti Šiaurės ir Baltijos šalių viešojo administravimo mobilumo programa. Šiaurėms šalims energinis efektyvumas labai svarbus – yra daug gerų ir sektinų pavyzdžių, kuriuos galima pritaikyti kitur“, – sakė Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėja ekonomikos, finansų ir energetikos klausimais Lina Janušauskienė.

 

Mokytis iš kitų – spręsti patiems

Konferenciją apibendrinančioje diskusijoje Būsto energijos taupymo agentūros vadovas Valius Serbenta pažymėjo: „Danija – geras pavyzdys, kaip tvarkyti centralizuotą šilumos ūkį. Žinoma, kad visų problemų neišspręsime per dieną, tačiau pirmiausia turėtume kelti klausimus: ką galėtume nuveikti energinio efektyvumo srityje ir kokią naudą iš to gausime? Jau po to galime galvoti, iš kur gausime finansavimą“.

Tuo metu nepriklausomas energetikos ekspertas Leo Holm Lietuvai patarė gerinti pastatų, vamzdynų ir katilinių efektyvumą bei ieškoti galimybių panaudoti alternatyvius energijos šaltinius. Ekspertas siūlė mokytis iš kitų šalių patirties, tačiau skatino galiausiai pasikliauti savo sprendimais.

 


Ignalinoje – gerosios renovacijos pamokos iš Lietuvos ir užsienio

 

2018-11-30

 
 

Norint pasiekti geriausių rezultatų didinant pastatų energinį efektyvumą ir tuo pačiu užtikrinant gyvenimo juose kokybę, svarbu į renovaciją pažvelgti kur kas plačiau nei į pavienio namo atnaujinimą. Tokią pagrindinę žinią išsivežė Ignalinoje vykusios konferencijos dalyviai. Jos metu įžvalgomis energinio efektyvumo tema dalijosi ne tik Lietuvos, bet ir Danijos ekspertai. Renginio pranešėjai pastebėjo, kad daugiabučių atnaujinimo tema ypač aktuali Lietuvoje, kur didelei daliai gyventojų nuosavas būstas asocijuojasi su saugumu ir gerove.

 

 

Kodėl Lietuvoje ypač svarbi renovacija?

Remiantis šį rudenį bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, net 50 proc. nerenovuotuose daugiabučiuose namuose gyvenančių lietuvių nėra patenkinti savo būstu. Tai lemia ne tik komforto, bet ir estetikos stoka. Anot „Spinter tyrimai“ vadovo Igno Zoko, šie skaičiai patvirtina, kad renovacija Lietuvoje yra labai aktualus klausimas. Prie to prisideda ir išskirtinai didelis kitų šalių kontekste lietuvių noras būtinai turėti nuosavą būstą – tai jiems saugaus ir kokybiško gyvenimo pamatas.

Diskutuoti apie efektyvią ir kokybišką pastatų renovaciją dalyvius iš Lietuvos bei svečius iš užsienio šią savaitę pakvietė konferencija „Kompleksinis požiūris – būtina sąlyga didinant pastatų energinį efektyvumą“. Ji simboliškai vyko mieste, kuriame kol kas vieninteliame Lietuvoje netrukus bus renovuoti beveik visi daugiabučiai namai: pabaigus šiuo metu vykdomus projektus, atnaujinti bus 104 daugiabučiai iš 105. Tuo negali pasigirti joks kitas miestas šalyje.

 

Ignalina – pavyzdys kitiems miestams

Anot Ignalinos mero Henriko Šiaudinio, ryžtis renovacijai vietos daugiabučių namų gyventojus paskatino ir tai, kad mieste buvo laiku bei sklandžiai renovuoti viešosios paskirties pastatai. Tokia sinergija tarp viešųjų ir gyvenamųjų pastatų atnaujinimo padėjo Ignalinai tapti renovacijos lydere, rodančia pavyzdį kitiems miestams.

„Visa Lietuva šiandien domisi, kas yra kvartalinė renovacija ir kaip ji susijusi su energiniu efektyvumu. Susitinkame Ignalinoje, kurioje renovuoti visi viešosios paskirties pastatai bei daugiabučiai ir kalbame apie aktualius klausimus visai Lietuvai“, – Ignalinos pažangą energinio efektyvumo srityje įvertino Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas.

 

Gerąja patirtimi dalijosi Šiaurės šalys

Vienos iš energinio efektyvumo lyderių pasaulyje yra Šiaurės šalys, todėl konferencijos dalyvius pasveikinti ir paskatinti perimti gerąsias praktikas atvyko Danijos Karalystės ambasadorius Dan E. Frederiksen. „Naujų sprendimų įgyvendinimas visuomet reikalauja laiko ir kantrybės, todėl svarbu dalintis žiniomis ir semtis įkvėpimo vieniems iš kitų“, – savo kalboje akcentavo ambasadorius.

Siekiant supažindinti su šio regiono sukaupta patirtimi, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje organizavo ir rėmė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) ir kitų už šilumos ūkį atsakingų viešojo sektoriaus atstovų išvykas į Daniją ir Suomiją. Lietuvos institucijų atstovams tai buvo galimybė iš arti pamatyti šiose šalyse taikomas praktikas, išgirsti vertingų patarimų.

„Su Būsto energijos taupymo agentūra bendradarbiaujame jau ne pirmus metus. Išgirdę apie itin sėkmingą Ignalinos pavyzdį, agentūros atstovams pasiūlėme pasinaudoti Šiaurės ir Baltijos šalių viešojo administravimo mobilumo programa. Šiaurėms šalims energinis efektyvumas labai svarbus – yra daug gerų ir sektinų pavyzdžių, kuriuos galima pritaikyti kitur“, – sakė Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėja ekonomikos, finansų ir energetikos klausimais Lina Janušauskienė.

 

Mokytis iš kitų – spręsti patiems

Konferenciją apibendrinančioje diskusijoje Būsto energijos taupymo agentūros vadovas Valius Serbenta pažymėjo: „Danija – geras pavyzdys, kaip tvarkyti centralizuotą šilumos ūkį. Žinoma, kad visų problemų neišspręsime per dieną, tačiau pirmiausia turėtume kelti klausimus: ką galėtume nuveikti energinio efektyvumo srityje ir kokią naudą iš to gausime? Jau po to galime galvoti, iš kur gausime finansavimą“.

Tuo metu nepriklausomas energetikos ekspertas Leo Holm Lietuvai patarė gerinti pastatų, vamzdynų ir katilinių efektyvumą bei ieškoti galimybių panaudoti alternatyvius energijos šaltinius. Ekspertas siūlė mokytis iš kitų šalių patirties, tačiau skatino galiausiai pasikliauti savo sprendimais.