Pasitikrinkite savo žinias: ar atsakytumėte į šiuos elementarius mokslinius klausimus? lietuvių atsakymai nustebino

 

2018-12-03

 

Kas sukasi aplink ką? Saulė aplink Žemę ar Žemė aplink Saulę? Iš ko sudarytas vanduo? Kas įvyko anksčiau: išnyko mamutai ar buvo pastatytos Egipto piramidės?


Kaip atsakytumėte į šiuos klausimus? DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šiuos ir kitus bendras žinias atspindinčius klausimus uždavė Lietuvos gyventojams.

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto jaunesnysis mokslinis darbuotojas Mindaugas Macijauskas prisipažino nustebęs dėl kai kurių lietuvių atsakymų. Atrodo, kad daugelį šių klausimų lengvai įveiktų ir mokyklinukas, tačiau ne visiems jie buvo įkandami.


Apklausos metu žmonėms buvo pateiktas klausimas: kuris teiginys teisingas? Žemė sukasi aplink Saulę ar Saulė aplink Žemę?

M. Macijauskas džiaugiasi, kad dauguma respondentų atsakė teisingai – Žemė sukasi apie Saulę.

„Žemė sukasi aplink Saulę kartu su kitomis 7 Saulės sistemos planetomis bei asteroidais, kometomis ir kitais mažaisiais Saulės sistemos kūnais. Sunku pasakyti, ką turėjo galvoje tie beveik 10 proc. apklaustųjų – dalis galbūt susipainiojo atsakydami. Kita vertus, idėjos, kad Žemė plokščia, o Saulė skrieja pakibusi virš jos dabar plinta gąsdinančiu tempu, tad dalis galbūt tai turėjo galvoje pasirinkdami tokį atsakymą“, – svarsto mokslininkas.

***

Klausimas, kas yra Saulė, matyt, apklaustiesiems pasirodė sunkesnis. Neteisingą atsakymą dažniau rinkosi 46 m. ir vyresni, žemesnio išsimokslinimo, mažiausių pajamų atstovai.

Teisingas atsakymas – Saulė yra artimiausia Žemei žvaigždė. M. Macijauskas prideda, kad Saulė yra ir pats didžiausias Saulės sistemos kūnas – 109 didesnio skersmens, ir milijoną kartų didesnio tūrio, nei mūsų Žemės planeta. O tuo pačiu ir pagrindinis šviesos ir šilumos šaltinis Žemėje, šviečiantis beveik 5 milijardus metų.

***

Į klausimą, kas yra mažiausias, teisingai atsakė tik 60 proc. apklaustųjų.

„Nesunku suprasti, kodėl dalis respondentų rinkosi tarp ląstelės ir bakterijos – norint įvertinti kas iš jų yra mažesnis, reikia gerai prisiminti mokyklinį biologijos kursą. Tačiau stebina, kad nemaža dalis respondentų kaip atsakymo nepasirinko atomo. Regis tai turėtų būti daugybę kartų, daugybėje situacijų primenamas faktas.

Kalbant apie dydžius, tai ląstelės paprastai būna nuo 0.5 mm (Amebos) iki 3 mikrometrų (3 milijonųjų metro) dydžio, o bakterijų dydis siekia 0.5–5 mikrometro. Atomai, sudarantys visą gyvąją ir negyvąją gamtą – gerokai mažesni. Jų skersmuo matuojamas dešimtis ar šimtais pikometrų (trilijoninių metro dalių)“, – aiškina mokslininkas.

***

Iš ko sudaryta vandens molekulė? Teisingą atsakymą dažniau įvardijo 18-35 m., aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai.

Vandenį sudaro du vandenilio ir vienas deguonies atomai. M. Macijauską nustebino, kad kiek daugiau kaip 23 proc. respondentų atsakė neteisingai.

„Kaip ir atomo atveju – tai labai dažnai sutinkamas faktas, pradedant jo minėjimu daugybėje mokyklinių kursų (nuo pradinių klasių iki abitūros), baigiant įvairiais pajuokavimais apie „pavojingąjį“ divandenilio monoksidą, ar net mokyklinėmis mnemonikomis, tokiomis kaip „H2O – grynas Nemuno vanduo“. Klaidingo atsakymo pasirinkimą šiuo atveju esu linkęs laikyti paprasčiausiu susipainiojimu“, – mano VU mokslininkas.

***

„Iš pažiūros paprastas klausimas iš tiesų yra gana keblus. Nors plačiai žinomas faktas, kad mamutai išnyko prieš 10 ir daugiau tūkstančių metų, tačiau yra įrodymų, jog paskutiniai mamutai ir pirmosios piramidės galėjo egzistuoti tuo pačiu metu. Pirmoji žinoma piramidė Egipte pastatyta apie 2630–2611 m. pr. Kr. O štai mažos mamutų populiacijos atokiuose Aliaskos regionuose galėjo išlikti net iki 3750–1650 m. per. Kr.“, – komentuoja M. Macijauskas.

Apibendrindamas mokslininkas atkreipė dėmesį į tai, kad neretai gamtos ir tiksliųjų mokslų žinios, net pačios elementariausios – nelaikomos bendrojo išsilavinimo dalyku.

„Netgi tarp intelektualų. Sugebėjimas iš atminties išvardinti pvz. kokios nors Šekspyro pjesės veikėjų vardus laikomas erudicijos požymiu, o štai keleto elementarių gamtos mokslų faktų žinojimas – ne“, – įsitikinęs M. Macijauskas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2018 metų spalio 16–30 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą.

Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.


Pasitikrinkite savo žinias: ar atsakytumėte į šiuos elementarius mokslinius klausimus? lietuvių atsakymai nustebino

 

2018-12-03

 

Kas sukasi aplink ką? Saulė aplink Žemę ar Žemė aplink Saulę? Iš ko sudarytas vanduo? Kas įvyko anksčiau: išnyko mamutai ar buvo pastatytos Egipto piramidės?


Kaip atsakytumėte į šiuos klausimus? DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šiuos ir kitus bendras žinias atspindinčius klausimus uždavė Lietuvos gyventojams.

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto jaunesnysis mokslinis darbuotojas Mindaugas Macijauskas prisipažino nustebęs dėl kai kurių lietuvių atsakymų. Atrodo, kad daugelį šių klausimų lengvai įveiktų ir mokyklinukas, tačiau ne visiems jie buvo įkandami.


Apklausos metu žmonėms buvo pateiktas klausimas: kuris teiginys teisingas? Žemė sukasi aplink Saulę ar Saulė aplink Žemę?

M. Macijauskas džiaugiasi, kad dauguma respondentų atsakė teisingai – Žemė sukasi apie Saulę.

„Žemė sukasi aplink Saulę kartu su kitomis 7 Saulės sistemos planetomis bei asteroidais, kometomis ir kitais mažaisiais Saulės sistemos kūnais. Sunku pasakyti, ką turėjo galvoje tie beveik 10 proc. apklaustųjų – dalis galbūt susipainiojo atsakydami. Kita vertus, idėjos, kad Žemė plokščia, o Saulė skrieja pakibusi virš jos dabar plinta gąsdinančiu tempu, tad dalis galbūt tai turėjo galvoje pasirinkdami tokį atsakymą“, – svarsto mokslininkas.

***

Klausimas, kas yra Saulė, matyt, apklaustiesiems pasirodė sunkesnis. Neteisingą atsakymą dažniau rinkosi 46 m. ir vyresni, žemesnio išsimokslinimo, mažiausių pajamų atstovai.

Teisingas atsakymas – Saulė yra artimiausia Žemei žvaigždė. M. Macijauskas prideda, kad Saulė yra ir pats didžiausias Saulės sistemos kūnas – 109 didesnio skersmens, ir milijoną kartų didesnio tūrio, nei mūsų Žemės planeta. O tuo pačiu ir pagrindinis šviesos ir šilumos šaltinis Žemėje, šviečiantis beveik 5 milijardus metų.

***

Į klausimą, kas yra mažiausias, teisingai atsakė tik 60 proc. apklaustųjų.

„Nesunku suprasti, kodėl dalis respondentų rinkosi tarp ląstelės ir bakterijos – norint įvertinti kas iš jų yra mažesnis, reikia gerai prisiminti mokyklinį biologijos kursą. Tačiau stebina, kad nemaža dalis respondentų kaip atsakymo nepasirinko atomo. Regis tai turėtų būti daugybę kartų, daugybėje situacijų primenamas faktas.

Kalbant apie dydžius, tai ląstelės paprastai būna nuo 0.5 mm (Amebos) iki 3 mikrometrų (3 milijonųjų metro) dydžio, o bakterijų dydis siekia 0.5–5 mikrometro. Atomai, sudarantys visą gyvąją ir negyvąją gamtą – gerokai mažesni. Jų skersmuo matuojamas dešimtis ar šimtais pikometrų (trilijoninių metro dalių)“, – aiškina mokslininkas.

***

Iš ko sudaryta vandens molekulė? Teisingą atsakymą dažniau įvardijo 18-35 m., aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai.

Vandenį sudaro du vandenilio ir vienas deguonies atomai. M. Macijauską nustebino, kad kiek daugiau kaip 23 proc. respondentų atsakė neteisingai.

„Kaip ir atomo atveju – tai labai dažnai sutinkamas faktas, pradedant jo minėjimu daugybėje mokyklinių kursų (nuo pradinių klasių iki abitūros), baigiant įvairiais pajuokavimais apie „pavojingąjį“ divandenilio monoksidą, ar net mokyklinėmis mnemonikomis, tokiomis kaip „H2O – grynas Nemuno vanduo“. Klaidingo atsakymo pasirinkimą šiuo atveju esu linkęs laikyti paprasčiausiu susipainiojimu“, – mano VU mokslininkas.

***

„Iš pažiūros paprastas klausimas iš tiesų yra gana keblus. Nors plačiai žinomas faktas, kad mamutai išnyko prieš 10 ir daugiau tūkstančių metų, tačiau yra įrodymų, jog paskutiniai mamutai ir pirmosios piramidės galėjo egzistuoti tuo pačiu metu. Pirmoji žinoma piramidė Egipte pastatyta apie 2630–2611 m. pr. Kr. O štai mažos mamutų populiacijos atokiuose Aliaskos regionuose galėjo išlikti net iki 3750–1650 m. per. Kr.“, – komentuoja M. Macijauskas.

Apibendrindamas mokslininkas atkreipė dėmesį į tai, kad neretai gamtos ir tiksliųjų mokslų žinios, net pačios elementariausios – nelaikomos bendrojo išsilavinimo dalyku.

„Netgi tarp intelektualų. Sugebėjimas iš atminties išvardinti pvz. kokios nors Šekspyro pjesės veikėjų vardus laikomas erudicijos požymiu, o štai keleto elementarių gamtos mokslų faktų žinojimas – ne“, – įsitikinęs M. Macijauskas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2018 metų spalio 16–30 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą.

Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.