Ne visi lietuviai norėtų dirbti trumpiau už tą patį atlyginimą

2018-11-19


Didžioji dauguma lietuvių norėtų, kad jų darbovietė sutrumpintų darbo valandas, palikdama tą patį atlyginimą, tačiau daugiau nei 10 proc. to nenorėtų.,

Be to, nors daugelis ir norėtų dirbti trumpiau, pavyzdžiui, tik 4 darbo dienas per savaitę ar 5 darbo dienas baigti darbą dviem valandomis anksčiau, apie trečdalis mano, kad jų darbovietė būtų nepajėgi išlaikyti tuos pačius atlyginimus

Tai atskleidė DELFI užsakymu vykdytos „Spinter tyrimai“ tyrimų bendrovės apklausa.

 

Baiminasi nemokamo sūrio spąstuose

Apklausa parodė, kad 87,7 proc. respondentų nudžiugtų, jei jų darbdaviai sutrumpintų darbo laiką, tačiau neliestų atlyginimų.

 

 

Vis dėlto 12,3 proc. atsakė neigiamai. Bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas I. Zokas svarstė, kad veikiausia pas šiuos respondentus suveikė atsargumo ir įtarumo principas: „Gal kai kas supranta šį klausimą kaip nerimtą, o kai kurie gali galvoti, kad už tokio klausimo kažkas slepiasi, nes juk nemokamų pietų nebūna.

Galbūt jie pagalvojo, kad už tokio susitarimo su darbdaviu tikrai slypėtų kažkokios papildomos sąlygos ar grėsmės, nes nemokamas sūris tik spąstuose.“

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad tarp tų 12 proc. galėjo pasitaikyti įvairiausių individualių situacijų.

„Galbūt taip galėjo atsakyti šeima, auginanti vaikus ir turinti nusistovėjusį grafiką, kurį keisti būtų sunku. Pavyzdžiui, darbo trukmės trumpinimas jiems sąlygotų iššūkius dėl grįžimo namų, vaikų pasiėmimo iš darželio, transporto organizavimo.

Be to, gal yra žmonių, kuriems darbo laiko trumpinimas sukeltų stresą, nes jie nespėja padaryti darbų per tam tikrą laiką ir jie jaustų papildomą spaudimą padaryti juos dar greičiau.

Kai kurie galėjo atsakyti neigiamai, nes mano, kad jei darbdaviai nesumažins algų tai ir pasikelti jas bus daug sunkiau.

Kitas faktorius, kuris yra rimtas, bet realus, jog galbūt šeimoje yra nesutarimų, vaikai namie triukšmauja ir žmogus tiesiog nori ilgiau pabūti darbe. Čia gal nelabai juokinga, bet toks niuansas yra galimas“, – svarstė jis.

Anot ekonomisto, paskutinė priežastis išryškėja, žvelgiant ir į kitą tendenciją – populiarėjančią galimybę dirbti iš namų.

„Dabar populiaru leisti kelias dienas dirbti iš namų, tačiau ne visi nori ir pasinaudoja šia galimybe, nes namie neranda ramybės, sunku susikaupti ir pan.“, – sako ekonomistas.

 

Maždaug trečdalis mano, kad jų darbdaviai nesugebėtų išlaikyti tų pačių algų

Į antrą klausimą „Kaip manote, ar Jūsų darbovietė būtų finansiškai pajėgi ir galėtų sutrumpinti darbo laiką, išlaikydama tokius pačius atlyginimus“ respondentai atsakė nebe taip užtikrintai kaip į pirmąjį.

Apie 64 proc. apklaustųjų teigė, kad jų darbovietė būtų pajėgi, apie trečdalis – kad ne. Dar 7,4 proc. respondentų neturėjo nuomonės.

I. Zokas juokiasi, kad jei pirmas klausimas buvo hipotetinis, panašus į klausimą „Ar norėtumėte gyventi gerai“, šis klausimas nukelia į realybę.

„Visi respondentai žino, kur dirba, ir supranta, kokia situacija yra įmonėje. Pavyzdžiui, jeigu atlyginimai vėluoja – turbūt suvokiama, kad atliekamų pinigų tokiems pokyčiams nebūtų, tai taptų nepakeliama našta daliai įmonių.

Taigi šis klausimas parodo realistiškesnius atsakymus“, – sako jis.

Pažymėtina, kad teigiamai dažniau atsakė jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai.

„Tai atsispindi ir atsakymuose, nes jeigu žiūrėtume į smulkų verslą regionuose, toms įmonėms, kurios turi orientuoti į vietinį vartotoją, o jų dar mažėja dėl demografinės padėties, tikrai būtų sunkiau atlikti tokias pertvarkas“, – pridūrė jis.

 

4 darbo dienų savaitė ar trumpesnė darbo diena?

Ž. Mauricas teigė, kad, žvelgiant iš ekonominės pusės, geresnis 4 darbo dienų modelis, negu dirbti kiekvieną dieną, bet keliomis valandomis trumpiau.

„Aišku, tai priklauso nuo darbuotojų efektyvumo ir motyvacijos. Kaip juokaujama, darbe turi atsiduoti 100 procentų. Pirmadieniais – 10 proc., antradieniais – 20 proc., trečiadieniais – 30 proc., – šmaikštavo ekonomistas.

Bet jeigu asmuo sugeba išlaikyti koncentraciją ir efektyvumą visas tas 8 valandas, tuomet tikslingiau turėti trumpesnę darbo savaitę, nes taip susitaupo transporto kaštai, sumažėja transporto spūstys, labiau paskirstomas laikas.

Be to, tada žmonės galėtų vieną dieną skirti buities darbams atlikti, o savaitgalį skirti realiam poilsiui. Tada gal ir prekybos centrai sutiktų sekmadieniais nedirbti, taigi prekybos sektoriuje atsilaisvintų viena diena visiems dirbantiems.“

Tačiau pasiteiravus, ar iš tikrųjų toks modelis būtų tinkamesnis, kadangi žmogus fiziologiškai negali 100 proc. susikoncentruoti visas 8 darbo valandas, jam vis tiek reikalingos pertraukėlės, poilsis, Ž. Mauricas sutiko, kad klausimas diskusinis.

„Bet aš manau, kad vis tiek ateis ta diena, kai vakarų šalys ryšis priimti sprendimus trumpinti darbo savaitę, nes technologijos tikrai nebereikalauja dirbti tiek daug valandų“, – sako jis.

 

Gali atnešti naudos įmonei

Apklausoje išryškėjo, kad apie 77 proc. žmonių mano, jog dirbdami trumpiau, bet gaudami tą patį atlyginimą, jie dirbtų efektyviau.

Vis dėlto apie penktadalis respondentų mano, kad dėl darbo laiko sutrumpinimo jie nepradėtų dirbti efektyviau, o nė pusė procento neturėjo šiuo klausimu nuomonės.

I. Zokas pažymėjo, kad veikiausia daugiau teigiamai atsakė tie, kurie dirba kūrybinį darbą: „Nuo darbo pobūdžio labai priklauso galutinis rezultatas. Jeigu dirbu intelektualinį darbą, gal galiu dirbti trumpiau, būsiu labiau pailsėjęs, bet sukursiu tą patį produktą.

Tačiau jei tai yra fizinis darbas – tai yra sudėtinga ir ne visur pritaikoma. Kasoje dirbanti moteris juk negali pasakyti, kad dirbsiu tik 4 valandas ir padarysiu daugiau – tai neveikia šiuo atveju. Lygiai taip pat kaip vairuotojai negali greičiau įveikti to paties atstumo ar mokytojai pasakyti, kad išdėstys pamoką per 20 minučių, o ne per 45 minutes.

Taigi šis darbo trukmės trumpinimo judėjimas kyla iš didesnę pridėtinę vertę kuriančių darbų, bet yra daugybė sričių, kur neįsivaizduojama, kaip tai padaryti“, – teigia jis.

Tarp pasisakiusiųjų, kad galėtų dirbti efektyviau daugiausia buvo 26–55m., aukštesnio išsimokslinimo bei didžiausių pajamų vyrai, didmiesčių gyventojai.

Ž. Mauricas teigia, kad tam, jog įmonėje būtų priimti sprendimai trumpinti darbo laiką, tarp darbuotojų ir darbdavių turėtų būti didelis pasitikėjimas.

„Svarbus pasitikėjimas ir branda tarpusavio santykiuose. Tokiu atveju, manau, sprendimai turi būti susieti su motyvacine struktūra, kad, pavyzdžiui, vis didesnė atlyginimo dalis priklausytų nuo skyriaus ar departamento rezultatų. Kai asmuo bus suinteresuotas geru rezultatu, jo efektyvumas bus didesnis, tačiau jis bus lankstesnis ir laisvesnis, nes jam nereikės sėdėti nuo 8 iki 17 val., ar nuo 9 iki 18 val.

Jeigu 4 darbo dienų savaitė būtų įvesta, dalis žmonių dirbtų gal netgi daugiau nei 40 valandų, tačiau jie visai kitaip jaustųsi – laisvesni, lankstesni, o tai padėtų gerinti įmonės rezultatus“, – sako jis.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2018 metų spalio 1630 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

 


Ne visi lietuviai norėtų dirbti trumpiau už tą patį atlyginimą

2018-11-19


Didžioji dauguma lietuvių norėtų, kad jų darbovietė sutrumpintų darbo valandas, palikdama tą patį atlyginimą, tačiau daugiau nei 10 proc. to nenorėtų.,

Be to, nors daugelis ir norėtų dirbti trumpiau, pavyzdžiui, tik 4 darbo dienas per savaitę ar 5 darbo dienas baigti darbą dviem valandomis anksčiau, apie trečdalis mano, kad jų darbovietė būtų nepajėgi išlaikyti tuos pačius atlyginimus

Tai atskleidė DELFI užsakymu vykdytos „Spinter tyrimai“ tyrimų bendrovės apklausa.

 

Baiminasi nemokamo sūrio spąstuose

Apklausa parodė, kad 87,7 proc. respondentų nudžiugtų, jei jų darbdaviai sutrumpintų darbo laiką, tačiau neliestų atlyginimų.

 

 

Vis dėlto 12,3 proc. atsakė neigiamai. Bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas I. Zokas svarstė, kad veikiausia pas šiuos respondentus suveikė atsargumo ir įtarumo principas: „Gal kai kas supranta šį klausimą kaip nerimtą, o kai kurie gali galvoti, kad už tokio klausimo kažkas slepiasi, nes juk nemokamų pietų nebūna.

Galbūt jie pagalvojo, kad už tokio susitarimo su darbdaviu tikrai slypėtų kažkokios papildomos sąlygos ar grėsmės, nes nemokamas sūris tik spąstuose.“

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad tarp tų 12 proc. galėjo pasitaikyti įvairiausių individualių situacijų.

„Galbūt taip galėjo atsakyti šeima, auginanti vaikus ir turinti nusistovėjusį grafiką, kurį keisti būtų sunku. Pavyzdžiui, darbo trukmės trumpinimas jiems sąlygotų iššūkius dėl grįžimo namų, vaikų pasiėmimo iš darželio, transporto organizavimo.

Be to, gal yra žmonių, kuriems darbo laiko trumpinimas sukeltų stresą, nes jie nespėja padaryti darbų per tam tikrą laiką ir jie jaustų papildomą spaudimą padaryti juos dar greičiau.

Kai kurie galėjo atsakyti neigiamai, nes mano, kad jei darbdaviai nesumažins algų tai ir pasikelti jas bus daug sunkiau.

Kitas faktorius, kuris yra rimtas, bet realus, jog galbūt šeimoje yra nesutarimų, vaikai namie triukšmauja ir žmogus tiesiog nori ilgiau pabūti darbe. Čia gal nelabai juokinga, bet toks niuansas yra galimas“, – svarstė jis.

Anot ekonomisto, paskutinė priežastis išryškėja, žvelgiant ir į kitą tendenciją – populiarėjančią galimybę dirbti iš namų.

„Dabar populiaru leisti kelias dienas dirbti iš namų, tačiau ne visi nori ir pasinaudoja šia galimybe, nes namie neranda ramybės, sunku susikaupti ir pan.“, – sako ekonomistas.

 

Maždaug trečdalis mano, kad jų darbdaviai nesugebėtų išlaikyti tų pačių algų

Į antrą klausimą „Kaip manote, ar Jūsų darbovietė būtų finansiškai pajėgi ir galėtų sutrumpinti darbo laiką, išlaikydama tokius pačius atlyginimus“ respondentai atsakė nebe taip užtikrintai kaip į pirmąjį.

Apie 64 proc. apklaustųjų teigė, kad jų darbovietė būtų pajėgi, apie trečdalis – kad ne. Dar 7,4 proc. respondentų neturėjo nuomonės.

I. Zokas juokiasi, kad jei pirmas klausimas buvo hipotetinis, panašus į klausimą „Ar norėtumėte gyventi gerai“, šis klausimas nukelia į realybę.

„Visi respondentai žino, kur dirba, ir supranta, kokia situacija yra įmonėje. Pavyzdžiui, jeigu atlyginimai vėluoja – turbūt suvokiama, kad atliekamų pinigų tokiems pokyčiams nebūtų, tai taptų nepakeliama našta daliai įmonių.

Taigi šis klausimas parodo realistiškesnius atsakymus“, – sako jis.

Pažymėtina, kad teigiamai dažniau atsakė jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai.

„Tai atsispindi ir atsakymuose, nes jeigu žiūrėtume į smulkų verslą regionuose, toms įmonėms, kurios turi orientuoti į vietinį vartotoją, o jų dar mažėja dėl demografinės padėties, tikrai būtų sunkiau atlikti tokias pertvarkas“, – pridūrė jis.

 

4 darbo dienų savaitė ar trumpesnė darbo diena?

Ž. Mauricas teigė, kad, žvelgiant iš ekonominės pusės, geresnis 4 darbo dienų modelis, negu dirbti kiekvieną dieną, bet keliomis valandomis trumpiau.

„Aišku, tai priklauso nuo darbuotojų efektyvumo ir motyvacijos. Kaip juokaujama, darbe turi atsiduoti 100 procentų. Pirmadieniais – 10 proc., antradieniais – 20 proc., trečiadieniais – 30 proc., – šmaikštavo ekonomistas.

Bet jeigu asmuo sugeba išlaikyti koncentraciją ir efektyvumą visas tas 8 valandas, tuomet tikslingiau turėti trumpesnę darbo savaitę, nes taip susitaupo transporto kaštai, sumažėja transporto spūstys, labiau paskirstomas laikas.

Be to, tada žmonės galėtų vieną dieną skirti buities darbams atlikti, o savaitgalį skirti realiam poilsiui. Tada gal ir prekybos centrai sutiktų sekmadieniais nedirbti, taigi prekybos sektoriuje atsilaisvintų viena diena visiems dirbantiems.“

Tačiau pasiteiravus, ar iš tikrųjų toks modelis būtų tinkamesnis, kadangi žmogus fiziologiškai negali 100 proc. susikoncentruoti visas 8 darbo valandas, jam vis tiek reikalingos pertraukėlės, poilsis, Ž. Mauricas sutiko, kad klausimas diskusinis.

„Bet aš manau, kad vis tiek ateis ta diena, kai vakarų šalys ryšis priimti sprendimus trumpinti darbo savaitę, nes technologijos tikrai nebereikalauja dirbti tiek daug valandų“, – sako jis.

 

Gali atnešti naudos įmonei

Apklausoje išryškėjo, kad apie 77 proc. žmonių mano, jog dirbdami trumpiau, bet gaudami tą patį atlyginimą, jie dirbtų efektyviau.

Vis dėlto apie penktadalis respondentų mano, kad dėl darbo laiko sutrumpinimo jie nepradėtų dirbti efektyviau, o nė pusė procento neturėjo šiuo klausimu nuomonės.

I. Zokas pažymėjo, kad veikiausia daugiau teigiamai atsakė tie, kurie dirba kūrybinį darbą: „Nuo darbo pobūdžio labai priklauso galutinis rezultatas. Jeigu dirbu intelektualinį darbą, gal galiu dirbti trumpiau, būsiu labiau pailsėjęs, bet sukursiu tą patį produktą.

Tačiau jei tai yra fizinis darbas – tai yra sudėtinga ir ne visur pritaikoma. Kasoje dirbanti moteris juk negali pasakyti, kad dirbsiu tik 4 valandas ir padarysiu daugiau – tai neveikia šiuo atveju. Lygiai taip pat kaip vairuotojai negali greičiau įveikti to paties atstumo ar mokytojai pasakyti, kad išdėstys pamoką per 20 minučių, o ne per 45 minutes.

Taigi šis darbo trukmės trumpinimo judėjimas kyla iš didesnę pridėtinę vertę kuriančių darbų, bet yra daugybė sričių, kur neįsivaizduojama, kaip tai padaryti“, – teigia jis.

Tarp pasisakiusiųjų, kad galėtų dirbti efektyviau daugiausia buvo 26–55m., aukštesnio išsimokslinimo bei didžiausių pajamų vyrai, didmiesčių gyventojai.

Ž. Mauricas teigia, kad tam, jog įmonėje būtų priimti sprendimai trumpinti darbo laiką, tarp darbuotojų ir darbdavių turėtų būti didelis pasitikėjimas.

„Svarbus pasitikėjimas ir branda tarpusavio santykiuose. Tokiu atveju, manau, sprendimai turi būti susieti su motyvacine struktūra, kad, pavyzdžiui, vis didesnė atlyginimo dalis priklausytų nuo skyriaus ar departamento rezultatų. Kai asmuo bus suinteresuotas geru rezultatu, jo efektyvumas bus didesnis, tačiau jis bus lankstesnis ir laisvesnis, nes jam nereikės sėdėti nuo 8 iki 17 val., ar nuo 9 iki 18 val.

Jeigu 4 darbo dienų savaitė būtų įvesta, dalis žmonių dirbtų gal netgi daugiau nei 40 valandų, tačiau jie visai kitaip jaustųsi – laisvesni, lankstesni, o tai padėtų gerinti įmonės rezultatus“, – sako jis.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2018 metų spalio 1630 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.