Sveikatos draudimas motyvuoja darbuotojus: įvardijo sumą, kurią galėtų kiekvieną mėnesį skirti darbdavys

2018-10-17

 

Visi žino posakį, kad sveikata – brangiausias žmogaus turtas, dėl to išlaidos sveikatai neretai vadinamos geriausia galima investicija. Šiemet atlikta gyventojų apklausa rodo, kad dauguma žmonių Lietuvoje sveikatos priežiūros ar sveikatinimosi paslaugoms per mėnesį išleidžia iki 50 eurų. Specialistų teigimu, sveikintina sveikatai skiriamas lėšas dedikuoti ne ligų gydymui, o jų prevencijai.

Gyventojų apklausą atlikusi bendrovė „Spinter tyrimai“ išsiaiškino, kad kas penktas žmogus sveikatai palaikyti ir gerinti per mėnesį skiria vos iki 10 eurų, trečdalio išlaidos vidutiniškai pasiekia iki 30 eurų, o 18 procentų apklaustųjų sveikatos priežiūros ir sveikatinimosi paslaugoms per mėnesį vidutiniškai skiria nuo 31 iki 50 eurų.

Kam šios lėšos išleidžiamos, priklauso nuo žmonių prioritetų ir galimybių. „Vieni šiuos pinigus skiria vaistams, kai tenka įveikti staiga užklupusius negalavimus. Kitiems kelis kartus per metus tenka apsilankyti pas odontologą. Treti preventyviai stiprina sveikatą, tad lėšų skiria treniruotėms lauke ar sporto klube, baseinui ar kitoms sporto šakoms“, – pastebi bendrovės „Lietuvos draudimas“ Verslo rizikų vadovas Arūnas Raziūnas

Pasak A. Raziūno, gyventojų poreikiai yra labai įvairūs, tačiau kiekvienas žmogus nori, jog jam teikiamos sveikatos priežiūros ir sveikatinimo paslaugos būtų kokybiškos, suteiktos laiku ir nekeltų papildomo streso.

 

Investicija, kuri visada atsiperka

Bendrovės atstovas atkreipia dėmesį į „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikto tyrimo rezultatus, kurie rodo, kad beveik kas antras gyventojas mano, jog gerą sveikatą užtikrintų 50 eurų ir mažesnė pinigų suma per mėnesį, lanksčiai investuojama į su sveikata susijusias paslaugas. Mat, jeigu sveikata yra turtas, tai apsilankymas sporto klube, pakuotė vitaminų ar gydytojo konsultacija yra investicija – žingsnis geros savijautos link.

„Apskritai, kuo daugiau gyventojų periodiškai rūpinasi ligų prevencija ir profilaktika, tuo mažiau vargo kyla dėl negalavimų ir ligų. Ryškėja džiuginanti tendencija, kad savo darbuotojų sveikata vis labiau rūpinasi darbdaviai – pavyzdžiui, pasirūpina kasmetiniais sveikatos tyrimais. Verslas supranta, sveiki darbuotojai – daugiau energijos, geresnis produktyvumas ir maloni atmosfera organizacijoje. Rūpinimasis savo ir kitų sveikata – organizacijos sąmoningumo ir brandos ženklas“, – įsitikinęs A. Raziūnas.

 

Receptai paprasti – tereikia pasiryžti

Šeimos gydytoja Aušra Zaleskienė teigia, kad judėjimas, mityba ir poilsis yra sveikatos pagrindas. Specialistė pastebi, kad sveika gyvensena yra savotiška pastarojo dešimtmečio mada, teikianti visuomenei didelę naudą. Pasak gydytojos, daugėja žmonių, kuriems gera fizinė būklė yra tokia pat svarbi kaip burnos higiena: „Judėti, tarsi valytis dantis, reikia nuolatos. Rekomendacijos yra labai aiškios ir žinomos daugeliui žmonių, pavyzdžiui, kasdien greitu žingsniu 45 minutes pasivaikščioti arba tris dienas per savaitę po valandą intensyviai sportuoti“.

A. Zaleskienės teigimu, sukaupus ryžtą ir parengus paprastą pokyčių planą, naudingus įpročius suformuoti yra lengva: „Pasistatykite automobilį kiek tolėliau nuo savo darbo vietos, kad galėtumėte pasivaikščioti. O galbūt visą atstumą nuo namų iki darbo verta įveikti pėsčiomis?“.

Medicinos klinikoje „Privatus gydytojas“ dirbanti gydytoja A. Zaleskienė sako, kad aktyvi fizinė veikla itin naudinga protiniu darbu užimtiems žmonėms, nes padeda „išvalyti galvą“ – atsipalaiduoti. Pasak gydytojos, labai svarbu, kad pasirinkta veikla žmogui patiktų, nebūtų priverstinė ar primesta.

„Atvykęs prie ežero vienas poilsiautojas mėgaujasi plaukimu, o kitas geriausiai atsipalaiduoja stebėdamas vandens paviršių ir klausydamasis paukščių“, – dėsto A. Zaleskienė. Šeimos gydytoja priduria, kad be judėjimo ir poilsio gerai savijautai labai svarbi yra subalansuota mityba.

A. Zaleskienės manymu, pokyčiams pasiryžęs žmogus pirmiausia turėtų klausi savęs, ne „ką ir kaip aš turėčiau valgyti?“, o „ko reikėtų nevalgyti?“. „Kai iš mitybos raciono išbraukiami sveikatai nenaudingi produktai, sutaupyti pinigai gali būti skiriami sveikam maistui. Šeimos išlaidos perskirstomos – jos nepadidėja“, – sako gydytoja.

 

Geresnė darbuotojų sveikata – didesnė motyvacija ir mažesnė rizika

„Lietuvos draudimo“ ekspertas atkreipia dėmesį, kad panašiai lėšas gali perskirstyti ir įmonių savininkai: „Skirdamos lėšų darbuotojų sveikatos priežiūrai užtikrinti, įmonės gali pasinaudoti mokesčių lengvata ir nemažai sutaupyti. Sveikatos draudimas sumažina ligų ir negalavimų riziką, nes užtikrina neribotas ambulatorines paslaugas, greitą ir kokybišką gydymą, profilaktiką. Tai yra labai svarbu, nes, įsivaizduokite, kiek nuostolių patirtų restoranas ar bet koks kitas verslas, jeigu dauguma darbuotojų staiga susirgtų gripu ir porą savaičių negalėtų eiti į darbą“.

A. Raziūnas cituoja „Lietuvos draudimo“ tyrimo rezultatus, kurie rodo, kad daugiau negu pusei (56 proc.) dirbančių apklaustųjų sveikatos draudimas būtų viena iš trijų aktualiausių darbuotojų motyvavimo priemonių (greta įmonės suteikiamos automobilio ir įmokos į pensijų fondą).

Apklaustųjų nuomone, didžiausią įtaką sveikatos draudimas turėtų palankiam požiūriui į darbdavį, lojalumui ir norui rekomenduoti darbdavį.


 

Sveikatos draudimas motyvuoja darbuotojus: įvardijo sumą, kurią galėtų kiekvieną mėnesį skirti darbdavys

2018-10-17

 

Visi žino posakį, kad sveikata – brangiausias žmogaus turtas, dėl to išlaidos sveikatai neretai vadinamos geriausia galima investicija. Šiemet atlikta gyventojų apklausa rodo, kad dauguma žmonių Lietuvoje sveikatos priežiūros ar sveikatinimosi paslaugoms per mėnesį išleidžia iki 50 eurų. Specialistų teigimu, sveikintina sveikatai skiriamas lėšas dedikuoti ne ligų gydymui, o jų prevencijai.

Gyventojų apklausą atlikusi bendrovė „Spinter tyrimai“ išsiaiškino, kad kas penktas žmogus sveikatai palaikyti ir gerinti per mėnesį skiria vos iki 10 eurų, trečdalio išlaidos vidutiniškai pasiekia iki 30 eurų, o 18 procentų apklaustųjų sveikatos priežiūros ir sveikatinimosi paslaugoms per mėnesį vidutiniškai skiria nuo 31 iki 50 eurų.

Kam šios lėšos išleidžiamos, priklauso nuo žmonių prioritetų ir galimybių. „Vieni šiuos pinigus skiria vaistams, kai tenka įveikti staiga užklupusius negalavimus. Kitiems kelis kartus per metus tenka apsilankyti pas odontologą. Treti preventyviai stiprina sveikatą, tad lėšų skiria treniruotėms lauke ar sporto klube, baseinui ar kitoms sporto šakoms“, – pastebi bendrovės „Lietuvos draudimas“ Verslo rizikų vadovas Arūnas Raziūnas

Pasak A. Raziūno, gyventojų poreikiai yra labai įvairūs, tačiau kiekvienas žmogus nori, jog jam teikiamos sveikatos priežiūros ir sveikatinimo paslaugos būtų kokybiškos, suteiktos laiku ir nekeltų papildomo streso.

 

Investicija, kuri visada atsiperka

Bendrovės atstovas atkreipia dėmesį į „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikto tyrimo rezultatus, kurie rodo, kad beveik kas antras gyventojas mano, jog gerą sveikatą užtikrintų 50 eurų ir mažesnė pinigų suma per mėnesį, lanksčiai investuojama į su sveikata susijusias paslaugas. Mat, jeigu sveikata yra turtas, tai apsilankymas sporto klube, pakuotė vitaminų ar gydytojo konsultacija yra investicija – žingsnis geros savijautos link.

„Apskritai, kuo daugiau gyventojų periodiškai rūpinasi ligų prevencija ir profilaktika, tuo mažiau vargo kyla dėl negalavimų ir ligų. Ryškėja džiuginanti tendencija, kad savo darbuotojų sveikata vis labiau rūpinasi darbdaviai – pavyzdžiui, pasirūpina kasmetiniais sveikatos tyrimais. Verslas supranta, sveiki darbuotojai – daugiau energijos, geresnis produktyvumas ir maloni atmosfera organizacijoje. Rūpinimasis savo ir kitų sveikata – organizacijos sąmoningumo ir brandos ženklas“, – įsitikinęs A. Raziūnas.

 

Receptai paprasti – tereikia pasiryžti

Šeimos gydytoja Aušra Zaleskienė teigia, kad judėjimas, mityba ir poilsis yra sveikatos pagrindas. Specialistė pastebi, kad sveika gyvensena yra savotiška pastarojo dešimtmečio mada, teikianti visuomenei didelę naudą. Pasak gydytojos, daugėja žmonių, kuriems gera fizinė būklė yra tokia pat svarbi kaip burnos higiena: „Judėti, tarsi valytis dantis, reikia nuolatos. Rekomendacijos yra labai aiškios ir žinomos daugeliui žmonių, pavyzdžiui, kasdien greitu žingsniu 45 minutes pasivaikščioti arba tris dienas per savaitę po valandą intensyviai sportuoti“.

A. Zaleskienės teigimu, sukaupus ryžtą ir parengus paprastą pokyčių planą, naudingus įpročius suformuoti yra lengva: „Pasistatykite automobilį kiek tolėliau nuo savo darbo vietos, kad galėtumėte pasivaikščioti. O galbūt visą atstumą nuo namų iki darbo verta įveikti pėsčiomis?“.

Medicinos klinikoje „Privatus gydytojas“ dirbanti gydytoja A. Zaleskienė sako, kad aktyvi fizinė veikla itin naudinga protiniu darbu užimtiems žmonėms, nes padeda „išvalyti galvą“ – atsipalaiduoti. Pasak gydytojos, labai svarbu, kad pasirinkta veikla žmogui patiktų, nebūtų priverstinė ar primesta.

„Atvykęs prie ežero vienas poilsiautojas mėgaujasi plaukimu, o kitas geriausiai atsipalaiduoja stebėdamas vandens paviršių ir klausydamasis paukščių“, – dėsto A. Zaleskienė. Šeimos gydytoja priduria, kad be judėjimo ir poilsio gerai savijautai labai svarbi yra subalansuota mityba.

A. Zaleskienės manymu, pokyčiams pasiryžęs žmogus pirmiausia turėtų klausi savęs, ne „ką ir kaip aš turėčiau valgyti?“, o „ko reikėtų nevalgyti?“. „Kai iš mitybos raciono išbraukiami sveikatai nenaudingi produktai, sutaupyti pinigai gali būti skiriami sveikam maistui. Šeimos išlaidos perskirstomos – jos nepadidėja“, – sako gydytoja.

 

Geresnė darbuotojų sveikata – didesnė motyvacija ir mažesnė rizika

„Lietuvos draudimo“ ekspertas atkreipia dėmesį, kad panašiai lėšas gali perskirstyti ir įmonių savininkai: „Skirdamos lėšų darbuotojų sveikatos priežiūrai užtikrinti, įmonės gali pasinaudoti mokesčių lengvata ir nemažai sutaupyti. Sveikatos draudimas sumažina ligų ir negalavimų riziką, nes užtikrina neribotas ambulatorines paslaugas, greitą ir kokybišką gydymą, profilaktiką. Tai yra labai svarbu, nes, įsivaizduokite, kiek nuostolių patirtų restoranas ar bet koks kitas verslas, jeigu dauguma darbuotojų staiga susirgtų gripu ir porą savaičių negalėtų eiti į darbą“.

A. Raziūnas cituoja „Lietuvos draudimo“ tyrimo rezultatus, kurie rodo, kad daugiau negu pusei (56 proc.) dirbančių apklaustųjų sveikatos draudimas būtų viena iš trijų aktualiausių darbuotojų motyvavimo priemonių (greta įmonės suteikiamos automobilio ir įmokos į pensijų fondą).

Apklaustųjų nuomone, didžiausią įtaką sveikatos draudimas turėtų palankiam požiūriui į darbdavį, lojalumui ir norui rekomenduoti darbdavį.