Darbuotojų ir darbdavių nuomonė dėl ilgalaikės motyvacijos priemonių sutampa tik dėl priedo prie atlyginimo

 

2018-09-06

Apklausų duomenimis, Lietuvos darbdaviai ir darbuotojai skirtingai vertina skatinimo priemonių įtaką ilgalaikei motyvacijai didinti. Nors darbdaviai labiau vertina priemones, tiesiogiai susijusias su darbine veikla, dirbantieji teigia, kad jų ilgalaikį lojalumą labiau skatintų kiti – į jų asmeninius poreikius orientuoti sprendimai, tokie kaip ilgalaikis kaupimas pensijai ar sveikatos draudimas. Tai atskleidė šį pavasarį vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių Lietuvoje „INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikti šalies gyventojų ir įmonių vadovų tyrimai.
 
Sutaria tik dėl atlyginimo priedo svarbos – jis pirmoje vietoje
 
Paprašyti įvertinti pagal svarbą, ir darbdaviai, ir darbuotojai vieningai sutiko tik dėl vienos motyvavimo priemonės. Abiejų pusių nuomone, labiausiai ilgalaikę motyvaciją skatinanti priemonė yra priedas prie atlyginimo – ją pirmu numeriu įvardijo 91 proc. motyvacijos priemones taikančių apklaustų įmonių vadovų ir 73 proc. dirbančių gyventojų.
 
Dėl kitų ilgalaikį lojalumą skatinančių priemonių nuomonės išsiskyrė pakankamai smarkiai. Jeigu 69 proc. darbdavių kaip antrą pagal aktualumą motyvavimo priemonę nurodė asmeninio tobulėjimo galimybes, tai dirbantieji manė, kad ši priemonė pagal svarbą yra vos ketvirta, – ją rinkosi 16 proc. dirbančiųjų.
 
Tuo tarpu darbuotojai kaip antrą pagal svarbą ilgalaikį lojalumą darbdaviui skatinančią motyvavimo priemonę nurodė finansinį skatinimą ilgalaikiu kaupimu pensijai – to pageidautų 34 proc. dirbančiųjų. Darbdavių atsakymuose, nors ir gavusi 40 proc. teigiamų atsakymų, ši priemonė atsidūrė penktoje vietoje.
 
Darbdaviai mano, kad darbuotojus labiau motyvuoja kitos naudos: trečioje vietoje yra tokios papildomos naudos kaip įmonės automobilis, kuro kortelė ar telefono išlaidos ir pan. (68 proc. atsakymų). Ketvirtoje vietoje atsidūrė sveikatos draudimas – jį kaip naudingą ilgalaikio motyvavimo priemonę nurodė 58 proc. darbdavių.
 
Tuo tarpu darbuotojų atsakymuose trečioje vietoje atsidūrė sveikatos draudimas, surinkęs 21 proc. atsakymų. Šio sąrašo pabaigoje liko po 16 proc. atsakymų surinkusios profesinio tobulėjimo galimybės ir tokios papildomos naudos kaip įmonės automobilis, kuro kortelė ar telefono išlaidos ir pan.
 
„Apklausos atskleidė, kad darbdaviai labiau vertina su darbine veikla susijusias naudas, tuo tarpu darbuotojai pageidauja labiau su jų asmeniniais poreikiais susijusios motyvacijos. Kita vertus, nustebino, kad dirbantieji gana aukštą prioritetą skyrė papildomam kaupimui pensijai. Akivaizdu, kad kol kas tai nepakankamai įvertinta priemonė, nepaisant to, kad ji yra naudinga ir dirbančiajam, ir darbdaviui“, - sakė „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.


 
Darbdaviai motyvuoja ne tuo, ko nori darbuotojai
 
Tyrimo metu darbdaviai buvo klausiami ir kokias motyvavimo priemones jie taiko realybėje. Paaiškėjo, kad Lietuvos įmonės kol kas neužtikrina darbuotojams aktualiausių motyvacijos priemonių. Labiausiai motyvuojančiu priedu prie atlyginimo darbuotojus skatina 60 proc. įmonių, tuo tarpu ilgalaikiu kaupimu pensijai, kuris darbuotojų prioritetų sąraše yra antrojoje vietoje, – vos 10 proc. darbdavių. Net 65 proc. suteikia savo darbuotojams asmeninio profesinio tobulėjimo galimybes, dar 45 proc. skatina kitomis naudomis, o 19 proc. siūlo sveikatos draudimą. 
 
„Tenka pastebėti, kad siūlomos skatinimo priemonės kiek prasilenkia su tomis, kurias vertina darbuotojai. Artimiausi lūkesčiams – finansinis skatinimas priedu prie atlyginimo ir sveikatos draudimas, tačiau tokią darbuotojų pageidaujamą priemonę kaip skatinimas kaupimu pensijai siūlo tik maža dalis šalies įmonių. Visgi vilties suteikia tai, kad beveik trečdalis darbdavių pastarąją galimybę yra nusiteikę svarstyti artimiausiais metais“, - sakė D. Kolmatsui. Be to, net 63 proc. darbdavių nurodė, kad savo darbuotojų motyvacijos programas peržiūri bent kartą per metus ir dažniau.
 
Skaičiuojama, kad darbdaviui mokant įmokas į darbuotojo trečios pakopos pensijų fondą, pagal nuo 2019 m. įsigaliosiančią mokesčių sistemą, bendri darbo vietos kaštai būtų tokie patys, ar būtų išmokėtas 100 eurų priedas darbuotojui „į rankas“, ar 168 eurai į jo trečios pakopos pensijų fondą. Toks efektas gaunamas dėl to, kad tuo atveju, jei įmokas į trečios pakopos pensijų fondus perveda darbdavys ir jos neviršija 25 proc. darbuotojo metinių su darbo santykiais susijusių pajamų, įmokai į pensijų fondą netaikomi mokesčiai, kurie mokami išmokant priedą prie atlyginimo. Šį efektą rekomenduojama išnaudoti papildomai prisidedant prie galimybės darbuotojams daugiau kaupti pensijai.
 
Bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu šių metų gegužę reprezentatyvaus šalies verslo įmonių vadovų tyrimo metu apklausta 316 įmonių visoje Lietuvoje, iš kurių motyvacijos priemones taikė 84 proc. Reprezentatyvioje gyventojų nuomonės dėl darbdavių taikomų motyvacijos priemonių apklausoje balandį dalyvavo 1015 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus, į klausimus apie darbdavių taikomas motyvacines priemones atsakinėjo 673 respondentai, dirbantys pagal darbo sutartį. Tyrimus atliko „Spinter tyrimai“.
 
„Invaldos INVL“ grupei priklausanti „INVL Asset Management“ valdo antros ir trečios pakopos pensijų fondus, investicinius fondus, taip pat alternatyvias investicijas, individualius portfelius. „Invaldos INVL“ grupei priklausančioms įmonėms daugiau kaip 190 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo valdyti virš 650 mln. eurų vertės turto.

Pastaba: skelbiant tyrimų duomenis, prašome nurodyti informacijos šaltinį.
 
Investicijos į pensijų fondus yra susijusios su investicine rizika. Investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, investuojant galima  atgauti mažiau nei buvo investuota. Kaupiant pensijų fonduose yra taikomi mokesčiai. Jei pinigai iš trečios pakopos fondo yra išsiimami anksčiau nei praėjus 5 metams nuo kaupimo pradžios ir nesulaukus nustatyto amžiaus, išmokos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, kuris iki 2019 m. yra 15 proc., o nuo 2019 m. sieks 20 proc.


Darbuotojų ir darbdavių nuomonė dėl ilgalaikės motyvacijos priemonių sutampa tik dėl priedo prie atlyginimo

 

2018-09-06

Apklausų duomenimis, Lietuvos darbdaviai ir darbuotojai skirtingai vertina skatinimo priemonių įtaką ilgalaikei motyvacijai didinti. Nors darbdaviai labiau vertina priemones, tiesiogiai susijusias su darbine veikla, dirbantieji teigia, kad jų ilgalaikį lojalumą labiau skatintų kiti – į jų asmeninius poreikius orientuoti sprendimai, tokie kaip ilgalaikis kaupimas pensijai ar sveikatos draudimas. Tai atskleidė šį pavasarį vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių Lietuvoje „INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikti šalies gyventojų ir įmonių vadovų tyrimai.
 
Sutaria tik dėl atlyginimo priedo svarbos – jis pirmoje vietoje
 
Paprašyti įvertinti pagal svarbą, ir darbdaviai, ir darbuotojai vieningai sutiko tik dėl vienos motyvavimo priemonės. Abiejų pusių nuomone, labiausiai ilgalaikę motyvaciją skatinanti priemonė yra priedas prie atlyginimo – ją pirmu numeriu įvardijo 91 proc. motyvacijos priemones taikančių apklaustų įmonių vadovų ir 73 proc. dirbančių gyventojų.
 
Dėl kitų ilgalaikį lojalumą skatinančių priemonių nuomonės išsiskyrė pakankamai smarkiai. Jeigu 69 proc. darbdavių kaip antrą pagal aktualumą motyvavimo priemonę nurodė asmeninio tobulėjimo galimybes, tai dirbantieji manė, kad ši priemonė pagal svarbą yra vos ketvirta, – ją rinkosi 16 proc. dirbančiųjų.
 
Tuo tarpu darbuotojai kaip antrą pagal svarbą ilgalaikį lojalumą darbdaviui skatinančią motyvavimo priemonę nurodė finansinį skatinimą ilgalaikiu kaupimu pensijai – to pageidautų 34 proc. dirbančiųjų. Darbdavių atsakymuose, nors ir gavusi 40 proc. teigiamų atsakymų, ši priemonė atsidūrė penktoje vietoje.
 
Darbdaviai mano, kad darbuotojus labiau motyvuoja kitos naudos: trečioje vietoje yra tokios papildomos naudos kaip įmonės automobilis, kuro kortelė ar telefono išlaidos ir pan. (68 proc. atsakymų). Ketvirtoje vietoje atsidūrė sveikatos draudimas – jį kaip naudingą ilgalaikio motyvavimo priemonę nurodė 58 proc. darbdavių.
 
Tuo tarpu darbuotojų atsakymuose trečioje vietoje atsidūrė sveikatos draudimas, surinkęs 21 proc. atsakymų. Šio sąrašo pabaigoje liko po 16 proc. atsakymų surinkusios profesinio tobulėjimo galimybės ir tokios papildomos naudos kaip įmonės automobilis, kuro kortelė ar telefono išlaidos ir pan.
 
„Apklausos atskleidė, kad darbdaviai labiau vertina su darbine veikla susijusias naudas, tuo tarpu darbuotojai pageidauja labiau su jų asmeniniais poreikiais susijusios motyvacijos. Kita vertus, nustebino, kad dirbantieji gana aukštą prioritetą skyrė papildomam kaupimui pensijai. Akivaizdu, kad kol kas tai nepakankamai įvertinta priemonė, nepaisant to, kad ji yra naudinga ir dirbančiajam, ir darbdaviui“, - sakė „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.


 
Darbdaviai motyvuoja ne tuo, ko nori darbuotojai
 
Tyrimo metu darbdaviai buvo klausiami ir kokias motyvavimo priemones jie taiko realybėje. Paaiškėjo, kad Lietuvos įmonės kol kas neužtikrina darbuotojams aktualiausių motyvacijos priemonių. Labiausiai motyvuojančiu priedu prie atlyginimo darbuotojus skatina 60 proc. įmonių, tuo tarpu ilgalaikiu kaupimu pensijai, kuris darbuotojų prioritetų sąraše yra antrojoje vietoje, – vos 10 proc. darbdavių. Net 65 proc. suteikia savo darbuotojams asmeninio profesinio tobulėjimo galimybes, dar 45 proc. skatina kitomis naudomis, o 19 proc. siūlo sveikatos draudimą. 
 
„Tenka pastebėti, kad siūlomos skatinimo priemonės kiek prasilenkia su tomis, kurias vertina darbuotojai. Artimiausi lūkesčiams – finansinis skatinimas priedu prie atlyginimo ir sveikatos draudimas, tačiau tokią darbuotojų pageidaujamą priemonę kaip skatinimas kaupimu pensijai siūlo tik maža dalis šalies įmonių. Visgi vilties suteikia tai, kad beveik trečdalis darbdavių pastarąją galimybę yra nusiteikę svarstyti artimiausiais metais“, - sakė D. Kolmatsui. Be to, net 63 proc. darbdavių nurodė, kad savo darbuotojų motyvacijos programas peržiūri bent kartą per metus ir dažniau.
 
Skaičiuojama, kad darbdaviui mokant įmokas į darbuotojo trečios pakopos pensijų fondą, pagal nuo 2019 m. įsigaliosiančią mokesčių sistemą, bendri darbo vietos kaštai būtų tokie patys, ar būtų išmokėtas 100 eurų priedas darbuotojui „į rankas“, ar 168 eurai į jo trečios pakopos pensijų fondą. Toks efektas gaunamas dėl to, kad tuo atveju, jei įmokas į trečios pakopos pensijų fondus perveda darbdavys ir jos neviršija 25 proc. darbuotojo metinių su darbo santykiais susijusių pajamų, įmokai į pensijų fondą netaikomi mokesčiai, kurie mokami išmokant priedą prie atlyginimo. Šį efektą rekomenduojama išnaudoti papildomai prisidedant prie galimybės darbuotojams daugiau kaupti pensijai.
 
Bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu šių metų gegužę reprezentatyvaus šalies verslo įmonių vadovų tyrimo metu apklausta 316 įmonių visoje Lietuvoje, iš kurių motyvacijos priemones taikė 84 proc. Reprezentatyvioje gyventojų nuomonės dėl darbdavių taikomų motyvacijos priemonių apklausoje balandį dalyvavo 1015 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus, į klausimus apie darbdavių taikomas motyvacines priemones atsakinėjo 673 respondentai, dirbantys pagal darbo sutartį. Tyrimus atliko „Spinter tyrimai“.
 
„Invaldos INVL“ grupei priklausanti „INVL Asset Management“ valdo antros ir trečios pakopos pensijų fondus, investicinius fondus, taip pat alternatyvias investicijas, individualius portfelius. „Invaldos INVL“ grupei priklausančioms įmonėms daugiau kaip 190 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo valdyti virš 650 mln. eurų vertės turto.

Pastaba: skelbiant tyrimų duomenis, prašome nurodyti informacijos šaltinį.
 
Investicijos į pensijų fondus yra susijusios su investicine rizika. Investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, investuojant galima  atgauti mažiau nei buvo investuota. Kaupiant pensijų fonduose yra taikomi mokesčiai. Jei pinigai iš trečios pakopos fondo yra išsiimami anksčiau nei praėjus 5 metams nuo kaupimo pradžios ir nesulaukus nustatyto amžiaus, išmokos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, kuris iki 2019 m. yra 15 proc., o nuo 2019 m. sieks 20 proc.