Į profesinį tobulėjimą lietuviai žiūri pro pirštus

 

2018-08-11

 

Jei verslas vis aktyviau investuoja į darbuotojų mokymą bei kompetencijų ugdymą, tai pavieniai žmonės į savęs tobulinimą vis dar žiūri pro pirštus.

„INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ 2018 m. vasarį atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas, kurio metu apklausti 1006 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus, atskleidė, kad didžioji dauguma Lietuvos gyventojų neinvestuoja į savo profesinį tobulėjimą – tai daro tik 18,4% apklaustųjų. Investuojantys į savo profesinį tobulėjimą nurodė 21,4% vyrų ir 15,7% moterų, 26-45 metų respondentai, aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų grupės atstovai ir didmiesčių gyventojai. Savo profesiniu tobulėjimu labiausiai rūpinasi aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai – investuojantys į tai nurodė per 73%.

Paklausti, kodėl neinvestuoja į asmeninį tobulėjimą, 40% neinvestuojančiųjų nurodė laisvų lėšų trūkumą, dar 39% atsakė nematantys tokio poreikio. Beveik ketvirtadaliui apklaustųjų (24%) atrodo, kad jiems pakanka tobulėjimo kasdieniame darbe, o 12% nurodė, kad investavimu į šią sritį pasirūpina jų darbdavys.

Paprašyti įvertinti, kiek reiktų skirti lėšų profesiniam tobulėjimui per metus, 44% respondentų negalėjo nurodyti, kokia tai turėtų būti suma. Po 22% respondentų nurodė, kad reiktų iki 200 Eur arba iki 500 Eur, 10% – iki 1000 Eur, o 2% – kad reikia skirti daugiau kaip 1000 Eur.

VŽ anksčiau rašė, kad įmonės nuolat ieško būtų, kaip pritraukti geriausius specialistus į savo komandas bei juos kuo ilgiau išlaikyti įmonėse. Vienas iš būdų – investicijos į darbuotojų mokymą.

Rasa Buožienė, UAB „ACME grupės“ bendrovių personalo vadovė, yra sakiusi, kad tikrai nebuvo taip, kad dvidešimt metų įmonė darbuotojų nemokė ir staiga pradėjo investuoti į specialistų ugdymą. Pasak jos, darbuotojai nuolat vyksta į seminarus, mokymus, konferencijas, tačiau pastebėta, kad tokie mokymai turi vienkartinį efektą – lyg ir gauni žinių, tačiau grįžęs į biurą pirmą dieną dar nori ką nors keisti, antrą – entuziazmas blėsta, galiausiai polėkis dingsta ir įgyvendini gal 10% to, ką išmokai.

„Nusprendėme, kad įmonėje reikėtų diegti mokymosi kultūrą, kad mokymasis būtų nuolatinis, nenutrūkstamas procesas. Kitaip tariant, tai, ką išmokau, iškart pritaikyčiau kasdienėje veikloje, atlikdamas užduotis, – pasakoja p. Buožienė, kodėl nuspręsta kurti „Acmership“ darbuotojų mokymo akademiją. – Be to, akademijoje darbuotojus mokome dalykų, kurie svarbūs būtent mūsų įmonių grupei. Galiausiai jau mąstome apie ateitį ir galvojame, kokių darbuotojų mums reikės, kokius gebėjimus reikia ugdyti."


Į profesinį tobulėjimą lietuviai žiūri pro pirštus

 

2018-08-11

 

Jei verslas vis aktyviau investuoja į darbuotojų mokymą bei kompetencijų ugdymą, tai pavieniai žmonės į savęs tobulinimą vis dar žiūri pro pirštus.

„INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ 2018 m. vasarį atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas, kurio metu apklausti 1006 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus, atskleidė, kad didžioji dauguma Lietuvos gyventojų neinvestuoja į savo profesinį tobulėjimą – tai daro tik 18,4% apklaustųjų. Investuojantys į savo profesinį tobulėjimą nurodė 21,4% vyrų ir 15,7% moterų, 26-45 metų respondentai, aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų grupės atstovai ir didmiesčių gyventojai. Savo profesiniu tobulėjimu labiausiai rūpinasi aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai – investuojantys į tai nurodė per 73%.

Paklausti, kodėl neinvestuoja į asmeninį tobulėjimą, 40% neinvestuojančiųjų nurodė laisvų lėšų trūkumą, dar 39% atsakė nematantys tokio poreikio. Beveik ketvirtadaliui apklaustųjų (24%) atrodo, kad jiems pakanka tobulėjimo kasdieniame darbe, o 12% nurodė, kad investavimu į šią sritį pasirūpina jų darbdavys.

Paprašyti įvertinti, kiek reiktų skirti lėšų profesiniam tobulėjimui per metus, 44% respondentų negalėjo nurodyti, kokia tai turėtų būti suma. Po 22% respondentų nurodė, kad reiktų iki 200 Eur arba iki 500 Eur, 10% – iki 1000 Eur, o 2% – kad reikia skirti daugiau kaip 1000 Eur.

VŽ anksčiau rašė, kad įmonės nuolat ieško būtų, kaip pritraukti geriausius specialistus į savo komandas bei juos kuo ilgiau išlaikyti įmonėse. Vienas iš būdų – investicijos į darbuotojų mokymą.

Rasa Buožienė, UAB „ACME grupės“ bendrovių personalo vadovė, yra sakiusi, kad tikrai nebuvo taip, kad dvidešimt metų įmonė darbuotojų nemokė ir staiga pradėjo investuoti į specialistų ugdymą. Pasak jos, darbuotojai nuolat vyksta į seminarus, mokymus, konferencijas, tačiau pastebėta, kad tokie mokymai turi vienkartinį efektą – lyg ir gauni žinių, tačiau grįžęs į biurą pirmą dieną dar nori ką nors keisti, antrą – entuziazmas blėsta, galiausiai polėkis dingsta ir įgyvendini gal 10% to, ką išmokai.

„Nusprendėme, kad įmonėje reikėtų diegti mokymosi kultūrą, kad mokymasis būtų nuolatinis, nenutrūkstamas procesas. Kitaip tariant, tai, ką išmokau, iškart pritaikyčiau kasdienėje veikloje, atlikdamas užduotis, – pasakoja p. Buožienė, kodėl nuspręsta kurti „Acmership“ darbuotojų mokymo akademiją. – Be to, akademijoje darbuotojus mokome dalykų, kurie svarbūs būtent mūsų įmonių grupei. Galiausiai jau mąstome apie ateitį ir galvojame, kokių darbuotojų mums reikės, kokius gebėjimus reikia ugdyti."